Registracija į e-mokymosi programą (e-VELP) jauniems migrantams ir pabėgėliams
Nuo 2020 metų balandžio įgyvendinamas du metus trunkantis Erasmus+ KA2 strateginių partnerysčių projektas Jaunimo savanorių edukatorių e-mokymosi programa, skirta jauniems migrantams ir pabėgėliams (angl. Youth Volunteer Educators e-Learning Program for Young Migrants and Refugees, akron. E-VELP) įgauna pagreitį. Projekto idėja gimė atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl jaunų migrantų ir pabėgėlių socioekonominės integracijos trūkumo ES šalyse, ypatingai po 2015 metų krizės. Tuo metu didelį atvykstančiųjų skaičių sudarė motyvuoti jaunuoliai, kuriems trūksta reikiamų gebėjimų integruotis į darbo rinką ir pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime.
2021 m. spalio 7 d. 
Karantino sąlygomis kontaktiniu ar nuotoliniu būdu vykę neformaliojo ugdymo užsiėmimai, pasirodo, yra daug reikšmingesni, nei būtų galima manyti – rodo mokslinio tyrimo rezultatai. Apklausus daugiau nei 500 Lietuvos šeimų, auginančių 7-14 metų vaikus, paaiškėjo, kad būrelių nelankantys vaikai karantino metu turėjo daugiausia emocinių sunkumų ir problemų su bendraamžiais. Be to, labiausiai karantino metu sveikata bei savijauta pablogėjo būtent tų vaikų, kurie, anksčiau lankę būrelius, karantino metu nuotoliniu būdu jų nebelankė.
2021 m. rugsėjo 30 d. įvyko Ugdymo mokslų instituto direktorės (-iaus) rinkimai.
Kviečiame Jus į Socionomų forumą, skirtą Lietuvos socialinių darbuotojų dienai paminėti. Forumo tema „Keisti ir keistis. Adaptyvi lyderystė socialiniame darbe“. Renginys vyks rugsėjo 27 d. 17.30 val. Zoom platformoje.
Nuo kitos savaitės, antradienio, Vilniaus universiteto Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantai pradės suteikti tėvams konsultacijas apie jų vaikams iškylančius psichologinius sunkumus bei kitas rūpimas tėvystės temas. Jie bus prižiūrimi patyrusio psichologo (konsultacijos įrašomos į diktofoną, po visų įvykusių konsultacijų įrašai ištrinami). Numatomos 2 konsultacijos vienam asmeniui – vieną kartą per savaitę po 45-50 minučių nuotoliu ar gyvai (jei klientai turi Galimybių pasą). Registracija konsultacijoms: 
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų archyvas LiDA ir tyrėjų grupė, vykdanti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institute įgyvendinamą projektą „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas“ (vadovas – prof. habil. dr. Zenonas Norkus), kviečia registruotis į nacionalinius seminarus Kaune ir Vilniuje.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docento Mintauto Gutausko knygoje nagrinėjami antropologinio – žmogaus ir gyvūno – skirtumo pavidalai fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje. Maxo Schelerio, Martino Heideggerio, Eugeno Finko filosofijoje antropologinis skirtumas atliko svarbų vaidmenį apibrėžiant žmogaus esmę. Monografijoje tiriama, kokie motyvai ir prielaidos lėmė, kad mąstytojai atskyrė žmogų ir gyvūnus esmės skirtumu. Giorgio Agambenas ir Jacques‘as Derrida XX a. pabaigoje įtikinamai parodė, koks yra antropologinio skirtumo ir prievartos ryšys, kaip žmogaus konstitucija yra susijusi su prievarta nežmogiškų ar nepakankamai žmogiškų būtybių atžvilgiu.