2021 m. kovo 18 d. 16.00–17.30 val. kviečiame į viešąją paskaitą, kurią skaitys socialinių (politikos) mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas, dviejų knygų neeuropinės pasaulio dalies politikos ir kultūros tematika (bendra-)autorius, įgyvendinęs mokslines stažuotes Kinijos Fudanio ir Džedziango bei JAV Columbia universitetuose.
Kovo 16 d. visame pasaulyje minint socialinio darbo dieną, Tarptautinė socialinio darbo federacija kviečia kalbėti apie socialinį solidarumą ir globalų ryšį. „Aš esu todėl, kad esame mes“ – tai pirmoji visuotinės Socialinio darbo ir socialinės plėtros darbotvarkės 2020–2030 m. tema. Todėl kovo 18 d. 14 val. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra rengia nuotolinę tarptautinę diskusiją „Socialinės inovacijos ir pažangios technologijos: naujas socialinio darbo vaidmuo“.
Filosofas, monografijos „Apie tikrovę“ bendraautoris Dario Cecchi paskaitos metu pristatys įdomią, bet Lietuvoje beveik nežinomą italų filosofo Emilio Garroni vaizduotės filosofiją. Ši teorija originaliai interpretuoja Immanuelio Kanto „Sprendimo galios kritiką“, suvokiant ją ne tik kaip estetikos traktatą, bet viso kritinio projekto permąstymą. Ypatingą reikšmę suteikdamas laisvojo schematizmo formai, tarp vaizduotės ir intelekto užmezgančiai laisvą žaismą, Garroni taip pat pasiūlo originalią „vidaus vaizdinio“ idėją, kuria siekia užčiuopti dinamišką ir daugiasluoksnę tikrovę.
COVID-19 pandemija be abejonės palietė kiekvieną asmens gyvenimo aspektą ir turės tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių padarinių. Psichologijos mokslas gali padėti atsakyti į visiems rūpimus klausimus, kurie kilo šios pandemijos metu, pavyzdžiui, kokį poveikį pandemija padarė vaikams, paaugliams ir suaugusiems, šeimoms, darbuotojams ir organizacijoms bei visai visuomenei. Suprasdami, kad tik greitai pasiekiamos mokslo žinios gali būti pritaikytos praktikoje ir politikos formavime, kviečiame teikti straipsnius ir trumpas ataskaitas žurnalui „Psichologija“ COVID-19 tematika.
Šiuo kvietimu siekiame suprasti ir įvertinti pandemijos poveikį su ugdymu, sveikata, darbu ir bendra gerove susijusioms sritims psichologijos mokslo požiūriu. Pirmenybę teiksime tyrimams, kurių duomenys surinkti COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tikimės, kad autoriai pateiks ir praktines savo tyrimų įžvalgas.
Paraiškos priimamos iki birželio 1 d. Autorius apie sprendimą informuosime iki liepos 30 d.
Reikalavimus straipsniams (priimami anglų ir lietuvių kalbomis) ir trumpoms ataskaitoms (priimamos tik anglų kalba) rasite žurnalo svetainėje.
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į prof. Ritos Šerpytytės monografijos Tikrovės spektrai aptarimą – diskusiją. Knyga pasirodė prieš metus, prieš pat pandeminį karantiną, tad buvo spėta tik pristatyti knygų mugėje, o jos aptarimas buvo nukeltas neribotam laikui. Tačiau profesionali diskusija, kaip ir dera akademinių leidinių atžvilgiu, prasideda tik po metų, kai ne vienas kolega knygą išsamiau perskaito.
Kiekvienais metais Pensilvanijos universiteto J. H. Lauderio institutas sudaro „Global Go To Think Tank Index“ sąrašą, kuriame reitinguojami pirmaujantys pasaulio mąstymo centrai – „idėjų kalvės“. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centras nuolat patenka į šį reitingą, o 2020 m. jis yra 25 vietoje „2020 Top Education Policy Think Tanks“ kategorijoje.
2021 m. vasario 25-26 d. vyks tarptautinis nuotolinis seminaras „Defining Post-secular condition“. Seminaras rengiamas vykdant Lietuvos mokslo tarybos Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Postsekuliarus būvis“ (vadovas – prof. Tomas Sodeika).
Vasario 26 d. (penktadienį) 12 val. kviečiame į tyrimo „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ rezultatų pristatymą.
Ar mes gyvename laikais, kai romantinės meilės idealas ir jo tvarka, kurioje santykiai subręsta iki šeimos sukūrimo, ateina į pabaigą? Ar vis dėlto yra iškilusių tiek daug lanksčių intymumo formų, jog romantinė meilė tėra vienas iš daugelio pasirinkimų? Ar socialinės lyties ribų kintamumas ir ganėtinai paprastas lytinių santykių bei pornografijos prieinamumas internetu pavertė romantinę meilę atgyvena? Ar ryšys tarp meilės ir lytinių santykių nebėra reguliuojamas visuomenės? Kokias pasekmes sukelia tai, kad meilės kaip „amžino“ bei šeimai skirto jausmo vertė mažėja?
