FSF įvykiai

Rugsėjo 1-ąją dieną Vilniaus universiteto bendruomenė iškilminga švente RENOVATIO STUDIORUM pradės naujuosius 2022-2023 mokslo metus.

Maloniai kviečiame dalyvauti šventės renginiuose.

Rugpjūčio mėnesį, vasarai einant į pabaigą, kriminologijos katedros nariai, kartu su kolegomis ir visais besidominčiais kriminologija, jau antrus metus iš eilės susitiko kriminologų festivalyje DEMISTIFY.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo eigai didelę įtaką daro ne vien šeima, darbas, socialiniai tinklai, bet ir konkrečios valstybės socialinė politika. Gerovės valstybės vykdoma socialinė politika – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, užimtumo ir būsto politika – apima visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Vykdomos politikos ir šalies socio-ekonominio bei kultūrinio konteksto padiktuotus gyvenimo eigos režimus tiria mokslininkai visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Vilniaus universiteto (VU) ir Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo eiga yra segmentuota ir labiausiai orientuota į darbą. Todėl yra svarbu suprasti, kokius gyvenimo sprendimus šie režimai diktuoja. Ypač tai aktualu kalbant apie jaunimo kelią į suaugusiojo gyvenimą.

Veržli, aktyvi, inovatyvi visuomenė ir jos nariai – tokią Lietuvą norime matyti kiekvienas. Tokią ją nori matyti verslas, valstybės institucijos. VU ir KU mokslininkai analizuodami naujausius duomenis apie 1980-2000 metais gimusių Lietuvos žmonių gyvenimo eigą patvirtina užsienyje atliktų tyrimų tendencijas: šių kartų gyvenimo keliai žymiai įvairesni nei vyresniųjų -  jauni žmonės priima daug nestandartinių sprendimų; visgi, esant dideliam socialiniam nesaugumui, žmonės yra linkę pasirinkti saugesnes, konservatyvias ir ne visuomet labiausiai asmeniškai, o ir visuomenei naudingas gyvenimo strategijas.

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės bene stipriausiai Europoje patyrė nesaugumo jausmą dėl sveikatos darbe. 2020 m. vasarą 9,4% europiečių darbe jautėsi labai arba šiek tiek nesaugiai dėl savo sveikatos, Lietuvoje nesaugiai jautėsi 14,5% vyresnio amžiaus dirbančiųjų, kurie dirbo įprastoje darbo vietoje. 2021 m. vasarą šiek tiek arba labai nesaugiai jautėsi 15% respondentų Europoje, tuo tarpu Lietuvoje – beveik ketvirtadalis. Tai vienas didžiausių rodiklių Europoje, mažiau saugūs jautėsi tik Bulgarijos ir Slovakijos vyresnio amžiaus dirbantieji.

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų komanda baigia trejetą metų koordinuotą Erasmus+ strateginės partnerystės projektą „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM”, sutrumpintai TeaEdu4CT (2019-1-LT01-KA203-060767). Pasiektas projekto tikslas – parengta daug medžiagos pedagogų kompetencijoms ugdyti informatinio mąstymo (angl. Computational Thinking, CT) srityje, integruojant su STEAM dalykais. Stiprūs partneriai nuveikė daugiau darbų: perskaitė dešimtis pranešimų tarptautinėse konferencijose, organizavo dirbtuves, tyrė mokytojų skaitmeninių kompetencijų problemas, diegė modernius metodus, inovatyvų požiūrį į ugdymo procesą ir didaktiką. Projektas atitinka daugelio šalių nuostatą plėsti fizinių mokslų integraciją su socialiniais mokslais. Informacinių technologijų integracija į ugdymą atliepia Europos Sąjungos „Skaitmeninio švietimo veiksmų plano“ uždavinius, kuriais siekiama gilinti skaitmeninio turinio sampratą, remtis kognityviniais ir neuromokslininkų tyrimais, taikyti kūrybiškus metodus.

Partneriai parengė multidimensinį (grįstą fizinių ir socialinių mokslų sinteze) modelį, skirtą bendrojo ugdymo procesui gerinti gilinant pedagogų skaitmenines kompetencijas. Parengta dešimt intelektinių modulių, skirtų būsimų mokytojų informatiniam mąstymui ugdyti integruojant STEAM dalykus. Mokomoji medžiaga grindžiama konkrečiomis priemonėmis, aktyviais mokymo metodais, praktinėmis veiklomis ir ištekliais. Atlikti mokytojų mokymai, kultūrinis, kalbinis medžiagos adaptavimas. Visi moduliai parengti taikant kūrybinių bendrijų licenciją (Creative Common) – atsisiųskite ir naudokite: https://www.fsf.vu.lt/ct4teachers

Rugpjūčio 1-2 dienomis Stokholmo Karališkajame technologijų universitete (KTH) įvyko paskutinis šio projekto partnerių susitikimas. Nepaisant to, kad reikia parengti oficialią Erasmus+ ataskaitą, surinkti dokumentus, apipavidalinti rezultatus, partneriai daugiausia laiko skyrė būsimiems tyrimams ir bendroms veikloms aptarti. Iš įgytos patirties, įskaitant kalbinę ir kultūrinę, buvo pasiūlyta parengti knygą, pavyzdžiui, Springer leidyklai. Taip pat aptarti keli moksliniai straipsniai, kuriuos rengiamas parašyti iš sukauptos medžiagos.

Visi partneriai įvertino sklandų bendradarbiavimą, dalinimąsi naujomis idėjomis, įvairiapusiška patirtimi.

Keletas akimirkų iš susitikimo Stokholme: 

Deimantas Valančiūnas – Azijos studijų programos komiteto pirmininkas. Kaip pirmininkas Deimantas atsakingas už studijų programų komiteto veiklos koordinavimą ir tam tikrų uždavinių įvykdymą. Taip pat ir už tai, jog sprendimai, kurie nutarti posėdžių metu, būtų įvykdyti ir įsigaliotų. Tačiau tuo pačiu Deimantas yra ir akademikas, būtent apie akademinį gyvenimą, studijas, patirtis ir pasikalbėjome.

Tautvydas Vencius – buvęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) socialinės politikos studentas. Su Tautvydu, dabar dirbančiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kalbėjome apie darbą, studijas ir socialinės politikos iššūkius.