Mokytojų rengimo ir ugdymo turinio katedra

UMI Rita Makarskaite PetkevicieneDoc. dr. Rita Makarskaitė - Petkevičienė

Adresas: Saulėtekio al. 22, Vilnius, 008 kab.

El. paštas:

Mokytojų rengimo ir ugdymo turinio katedra yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veikiančio Ugdymo mokslų instituto vidinis organizacinis darinys, įsteigtas 2024 metais. Tai akademinis darinys, siekiantis inicijuoti ir koordinuoti mokslinių tyrimų įgyvendinimą ugdymo turinio, mokytojų rengimo ir didaktinių tendencijų kaitos problematikose bei užtikrinti šių tyrimų savalaikiškumą bei aktualumą sprendžiant švietimo problemas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Katedra siekia:

  • Burti mokslinių tyrimų grupes, apimančias ugdymo turinio, mokytojų rengimo, didaktinių tendencijų tematikas nuo ankstyvojo amžiaus iki vidurinio ugdymo organizavimo ir koordinuoti grupių vykdomus mokslinius tyrimus.
  • Inicijuoti nacionalinių ir tarptautinių mokslinių projektų įgyvendinimą reaguojant į aktualias problemas mokytojų rengimo, ugdymo turinio, didaktikos tematikose.
  • Bendradarbiaujant su kitais Universiteto padaliniais užtikrinti pedagoginių tyrimų įgyvendinimą pedagogų rengimo, ugdymo turinio, dalykų didaktikos, STEAM ir kitose srityse;
  • Bendradarbiaujant su šalies ir užsienio pedagogų rengimo institucijomis bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis asociacijomis, kurti ir taikyti pedagogų rengimo naujoves, inicijuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose.
  • Bendradarbiaujant su švietimo institucijomis diegti ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus ir stiprinti veiklas moksliniu ir moksliniu-praktiniu lygmenimis švietimo institucijose. Skatinti tvarų ryšį su mokyklomis siekiant didaktinių mainų ir puoselėjant mokslo-taikomąsias (Atradimų laboratorijos) veiklas su mokiniais Universitete.
  • Dalyvauti ekspertinėse, konsultacinėse veiklose nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
  • Skatinti mokslinių grupių dalyvavimą mokslo asociacijų veiklose nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
  • Inicijuoti taikomojo ir metodinio pobūdžio veiklų įgyvendinimą (metodinių priemonių rengimas, taikomųjų tyrimų atlikimas).
  • Bendradarbiaujant su Instituto studijų programų komitetais, užtikrinti pedagogikos bakalauro, gretutinių ir profesinių pedagoginių studijų programų vykdymą.
  • Bendradarbiaujant su edukologijos doktorantūros komitetu ir kitais Instituto padaliniais, dalyvauti edukologijos doktorantūros studijų ir tyrimų vykdyme.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

%MCEPASTEBIN%
Skaityti daugiau

Bendradarbiavimas

Edukologijos katedra bendradarbiauja su:

Bristolio universitetu (Jungtinė Karalystė)

Linzo Pedagoginiu universitetu (Austria)

Twente’s Universitetu (Nyderlandai)

Daugpilio Universitetu (Latvija)

Latvijos universitetu (Latvija)

Talino Pedagoginiu Universitetu (Estija)

Middlesex universitetu (Jungtinė Karalystė)

Kijevo universitetu (Ukraina)

Dvišalis bendradarbiavimas:

Kazachstano valstybinis pedagoginis Abajaus vardo universitetas (Kazachstanas);

Kijevo Borys Grinchenko universitetas (Ukraina);

Jerevano valstybinis universitetas (Armėnija)

Tinklai ir asociacijos:

prof. L. Duoblienė:

  • International Network of Philosophers of Education (INPE)

prof. V. Targamadzė:

  • Europos švietimo tarybų tinklas (EUNEC)

doc. I. Stonkuvienė:

  • The Society of Politics, Education and Comparative Inquiry in European States (SPECIES);
  • The International Standing Conference for the History of Education (ISCHE);
  • The Baltic Countries Association of Historians of Pedagogy (BAHP).

dr. Š. Nagrockaitė:

  • Mokyklų tobulinimo asociacija.
Skaityti daugiau

Studijos

Skaityti daugiau

Archyvas

jovaisa2Profesoriaus Leono Jovaišos garbingos 90 metų sukakties šventė

Šių metų sausio 15 dieną Filosofijos fakultete įvyko šventė, skirta profesoriaus habilituoto daktaro Leono Jovaišos garbingam 90 metų jubiliejui paminėti. Dalyvaujant fakulteto vadovams, Edukologijos ir kitų katedrų nariams, buvusiems jubiliato doktorantams, Vilniaus pedagoginio, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų atstovams, artimiesiems, buvo prisiminti ryškiausi jubiliato praktinės pedagoginės, mokslinės tiriamosios ir akademinės veiklos etapai bei jų indėlis į Lietuvos pedagoginės minties lobyną. Kartu pažymėta įvairialypė profesoriaus patirtis, įgyta 18 metų dirbant bendrojo lavinimo mokyklose, 12 metų Pedagogikos mokslinio tyrimo institute ir 25 metus Vilniaus universitete (7 metus vadovaujant Pedagogikos katedrai).

jovaisa5Pripažįstant profesoriaus, kaip katedros vadovo, patirtį ypatingos reikšmės turėjusią katedros moksliniam ir asmenybiniam brendimui, išskirtas sistemingas ir geranoriškas profesoriaus rūpinimasis katedros kolegų moksliniu augimu, palankios emocinės ir intelektualinės atmosferos kūrimu, mokytojų rengimo universitete tobulinimu, ryšių stiprinimu su Lietuvos ir kitų Europos universitetų pedagogikos katedromis. Ypač daug jėgų atiduota pedagogikos aspirantūrai ir parengtų disertacijų vertinimui – L. Jovaiša aštuonerius metus buvo Vilniaus universiteto specializuotos tarybos pedagogikos laipsniui teikti pirmininku ir pats parengė net 40 edukologijos mokslo daktarų. Katedra iš tiesų tuomet buvo tapusi įvairiapusės mokslinės edukacinės patirties įgijimo ir skleidimo židiniu.
Pažymėti ir patys brandžiausi profesoriaus moksliniai darbai, sudarantys šiuolaikinio ugdymo mokslo fundamentinius pagrindus, grindžiamus glaudžia edukologijos, psichologijos ir filosofijos sinteze. Pasidžiaugta, kad per 55 pedagoginio darbo metus profesoriaus parašyta 20 monografinio tipo knygų, jovaisa16 metodinės knygos, sudaryta 16 straipsnių rinkinių, paskelbta apie 300 straipsnių edukologijos tematika įvairiuose leidiniuose bei žurnaluose. Ypač malonu konstatuoti, kad profesoriui baigus aktyvią akademinę veiklą universitete, mokslinė veikla nesulėtėjo, bet vyko tarsi įprastu ritmu, nes per pastaruosius 15 metų išleista naujų leidinių, parašyta straipsnių bei straipsnių rinkinių ar padėta juos kitiems parengti. Itin didelis nuopelnas L. Jovaišai priklauso už 1991 m. inicijuotą mokslinio žurnalo“ Acta Paedagogica Vilnensia“ leidybą. Devynerius metus profesorius užėmė vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir iki šių dienų yra redaktorių kolegijos narys.
Nors tik keliais štrichais prisilietus prie L. Jovaišos daugialypės veiklos ir patirties, patiri didelę nuostabą, kad tiek daug ir su tokiu dideliu atsidavimu, kūrybingumu ir nuoseklumu buvo darbuotasi ir dabar darbuojamasi ugdymo mokslo srityje. Kartu negali nesistebėti, kaip gebama savo talentą ir žmoniškumą dalintis su kitais. Kaip rašo buvusi profesoriaus doktorantė Stasė Dzenuškaitė eilėraštyje „Mokytojui – 90“: „nesuskaičiuosi, kiek pasodinai, kiek pasėjai, kiek palaistei, kiek sieloje įžiebei meilės ir vilties kibirkštėlių“. Todėl kiekvienas šios šventės dalyvis, nors trumpam pabuvęs su profesoriumi, pasijuto tarsi stovintis prie tvirto ąžuolo, giliai įleidusio šaknis į edukologijos mokslo lauką, puoselėjamą ne vien giliu moksliniu intelektu ir pedagoginiu talentu, bet ir tauria žmogiška širdimi, vidine kultūra, inteligencija. Kartu pajuto ir begalinį dėkingumą likimui už turėtą ir turimą galimybę kartu dirbti, bendrauti ar semtis išminties plačiąja šio žodžio prasme.

Edukologijos katedros prof. Vanda Aramavičiūtė

Skaityti daugiau

Mokslinė veikla


Save

Save

Save

Save

Skaityti daugiau

Doktorantūra

Edukologijos doktorantūra (jungtinė su VDU, KU, MRU, Aveiro universitetu)

Atviro konkurso į edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas 2012 m. sąlygos ir tvarka.

Edukologijos mokslų krypties DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

Kodas 07 S
Studijų sritis Socialiniai mokslai
Studijų kryptis Edukologija
Studijų pakopa Trečia
Studijų forma ir trukmė (metais) Nuolatinė – 4 metai. Ištęstinė – 6 metai
Programos apimtis kreditais 240 ECTS
Suteikiamas mokslinis laipsnis Socialinių  mokslų (edukologija  07S)  daktaro laipsnis

Programos paskirtis

Šios programos paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir socialinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Edukologijos doktorantūros programa rengia Socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Šie specialistai galės dirbti tiriamąjį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat mokslinį ir pedagoginį darbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose, neformaliojo švietimo institucijose.

Studijų rezultatai

Baigę šią programą doktorantai gebės:

analizuoti savo mokslinę ir pedagoginę veiklą, plėtoti kompetencijas bei asmeninę karjerą;

vertinti ir interpretuoti pasirinktus švietimo reiškinius ir problemas teorijos bei kitų tyrimų kontekste;

pritaikyti kitų mokslų pasiekimus švietimo tyrimuose;

vertinti švietimo reiškinius veiklos pasaulio kontekste;

vertinti aukštojo mokslo reiškinius ir problemas didaktikos požiūriu;

suplanuoti ir atlikti kokybinį ir kiekybinį švietimo tyrimą;

atlikti tyrimo rezultatų apiforminimą bei sklaidą;

taikyti aprašomosios statistikos metodus atliekant mokslinį tyrimą;

parengti ir atlikti švietimo tobulinimo  ir mokslo projektą.

Karjeros galimybės

Baigę doktorantūros studijas, daktarai galės dirbti tyrėjais, švietimo politikos kūrėjais, švietimo projektų rengėjais ir vykdytojais, dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą aukštojo mokslo institucijose, užimti vadovaujančias pareigas švietimo ir mokslo institucijose.

Baigiamasis vertinimas

Baigiamasis darbas – parengta ir viešai ginama daktaro disertacija.

Priėmimo sąlygos

Į edukologijos mokslo krypties doktorantūrą kandidatai priimami atviro konkurso būdu. Atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Priėmimo sąlygos plačiau pateiktos doktorantūros reglamente.

Programos turinys

Eil. Nr.

Modulio pavadinimas

Kreditai, ECTS

PRIVALOMI   MODULIAI

1.

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos problemos (EDU8001)

5

2.

Socialinių tyrimų  metodologija (EDU8002)

5

PASIRENKAMI    MODULIAI (privaloma išklausyti 20 ECTS)

3.

Aukštosios mokyklos didaktika (EDU9001)

5

4.

Edukologijos kokybinių tyrimų metodologija (EDU8003)

5

5.

Edukologijos kiekybinių tyrimų metodologija (EDU8004)

5

6.

Švietimo plėtros projektai  (EDU8005)

5

7.

Profesija ir žmogaus psichosocialinė raida (EDU8006)

5

Specialieji moduliai (programoje derinama su vadovu: taip pat, be siūlomų, galima pasirinkti modulį kituose universitetuose bei fakultetuose, jei tai būtina studijuojamos tematikos gilesniam pažinimui, suderintai individualiai programai būtinas jungtinio komiteto pritarimas)

9.

Tarpkultūrinio švietimo dimensijos (EDU9002)

5

10.

Kūrybiškumo plėtotė šiuolaikinėje švietimo sistemoje (EDU8007)

5

11.

Socialinio ugdymo teorija (EDU8008)

5

12.

Mokymosi visą gyvenimą konceptualizavimas teorijoje ir politikoje (EDU9003)

5

13.

Karjeros projektavimo paradigmos (EDU9004)

5

14.

Šiuolaikinės švietimo sociologijos teorijos (EDU9005)

5

15.

Edukologijos raida, tendencijos ir perspektyvos (EDU9006)

5

16.

Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumas (EDU9007)

5

 

   INDIVIDUALIOS STUDIJOS, KONSULTAVIMAS

1.

Parengti ir  publikuoti mažiausiai 2 straipsnius  leidiniuose (iš jų vienas straipsnis - paremtas teoriniais, kitas straipsnis - empiriniais duomenimis), kurie registruoti MT referuojamose duomenų bazėse

210

2.

Dalyvauti bent 2 mokslinėse konferencijose ir skaityti parnešimus disertacinio tyrimo tematikoje

3.

Dalyvauti bent vienoje mokslo ir/ar studijų stažuotėje užsienyje.

4.

Parengti ir pateikti Jungtinės edukologijos doktorantūros komisijos svarstymui daktaro disertaciją, parengtą pagal numatytą turinio ir struktūros aprašą.

Doktorantūros studijų rezultatų vertinimo tvarka;

Studijų rezultatų vertinimo tvarka

Studijuoti visi privalomi moduliai (10 ECTS kreditų) ir gautas galutinis kiekvieno modulio studijų pasiekimų įvertinimas.

Studijuoti keturi moduliai (20 ECTS kreditų)  iš pasirenkamųjų modulių sąrašo ir gautas kiekvieno modulio studijavimo pasiekimų įvertinimas.

Parengti ir publikuoti 2 straipsniai  leidiniuose, kurie registruoti MT referuojamose duomenų bazėse.

Dalyvauta bent 2 mokslinėse konferencijose ir skaityti parnešimai tyrimo tematikoje.

Dalyvauta bent vienoje mokslo ir/ar studijų stažuotėje užsienyje.

Pagal numatytą turinio ir struktūros aprašą parengta ir pateikta Jungtinės edukologijos doktorantūros komisijos svarstymui daktaro disertacija.

 

Edukologijos mokslų krypties DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA (iki 2011 m.)

FAKULTETAS

MOKSLO KRYPTIS (šaka)

KRYPTIES (šakos) kodas

Filosofijos

Edukologija

07S

Mokslo kryptis (šaka)

Dalykų pavadinimai

Kreditų skaičius

Dalykus kuruojančių katedrų pavadinimas

Privalomi:

Edukologija

Universitetinė didaktika

8

Edukologijos  katedra

Edukologija

Edukologijos raida, tendencijos ir perspektyvos

6

Edukologijos  katedra

Edukologija

Edukologinių tyrimų projektavimas

5

Edukologijos  katedra

Pasirenkami dalykai:

Edukologija

Švietimo organizacijos elgsenos teorijos ir modeliai

6

Edukologijos  katedra

Edukologija

Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumas

5

Edukologijos  katedra

Edukologija

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos problemos

6

Edukologijos  katedra

Edukologija

Vertybių tyrimai: kryptys ir perspektyvos

5

Edukologijoa katedra

Edukologija

Šiuolaikinės švietimo sociologijos teorijos

5

Edukologijos katedra

Psichologija

Kognityvinė psichologija

5

Bendrosios psichologijos

Filosofija

Hermeneutinė ir fenomenologinė filosofija

6

Filosofijos

Patvirtinta fakulteto taryboje  2008 m. gegužės  mėn.28   d. , protokolo Nr. 46

Dekanas                                                                                                       Doc. dr. Kęstutis Dubnikas

Programos papildymai patvirtinti fakulteto taryboje 2008 m. spalio 22 d., protokolo Nr. 50

Dekanas                                                                                                       Doc. dr. Kęstutis Dubnikas

Doktorantams dėstomi dalykai

Universitetinė didaktika

Modeliai ir filosofija

Aukštojo mokslo politika

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

Vertinimas

Ugdymo technologijos

Dialogo metodas

Grupinis mokymas

Doktorantų darbų temų sąrašas

Doktorantų vardas, pavardė

Įstojimo m.

Darbo tema

Vadovas

 Inga Bankauskienė

2002

 Narkotikų vartojimo prevencijos pagrindinėje mokykloje problemos ir perspektyvos

 doc. dr. Laima Bulotaitė

 Nomeda Černiauskaitė

2008

 Alternatyvus švietimas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida

 prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

 Vita Venslovaitė

2008

 Mokytojo naratyvo įtaka mokinio estetiniam suvokimui. Muzikinės raiškos atvejis

 prof. dr. Lilija Duoblienė

 Roman Voronovič

2008

 Mokinių pažintinių gebėjimų ugdymas panaudojant  realų ir virtualų eksperimentą chemijos pamokose

 doc. dr. Giedrė Purvaneckienė

 Janete Zygmantas

2006

 Adult Newcomers‘ Difficulties in Learning Lithuanian: an Ethnographic Case Study (Atvykusiųjų į Lietuvą suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymosi sunkumai: etnografinis atvejo tyrimas)

 doc. dr.  Tatjana Bulajeva

 Vilma Butkutė

2009

 Elektroniniai dalykiniai žaidimai kaip pedagoginės sistemos kaitos veiksnys bendrojo lavinimo mokyklose

 prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

 Valda Dulevičiūtė

 

2009

 Vyresniųjų paaglių informacinio raštingumo ugdymas, taikant kino kalbos dekodavimo strategijas

 prof. dr. Lilija Duoblienė

 Placida Jasiūnaitė

2009

 Priešmokyklinio amžiaus vaikų dorinės vertybės ir jų ugdymas žaidybine veikla

 prof. habil. dr. Vanda Aramavičiūtė

 Robertas Bartaševičius

2010

 Bendrojo lavinimo mokyklos politikos modeliavimas

 prof. habil. dr. Vilija Targamadzė

 Šarūnė Nagrockaitė

2010

 Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio politika švietimo kaitos sąlygomis

 doc. dr.  Tatjana Bulajeva

 Olga Iljina

 2011

 Socialinis teisingumas mokykloje ir jo įtaka mokinių profesiniam tapatuimui

 doc. dr. Giedrė Purvaneckienė

Skaityti daugiau

Magistrantūra

EDUKOLOGIJOS MAGISTRO STUDIJŲ PROGRAMA

Nuolatinės, Nuolatinės (sesijinės)

Studijų tikslas -parengti kompetentingus edukologijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, o taip pat aukštos kompetencijos specialistus-praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms. Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas Edukologijos magistro laipsnis.

Pirmajame studijų semestre dėstomi bendrieji studijų dalykai (Švietimo politika ir vadyba, Švietimo sociologijos teorijos, Šiuolaikinė ugdymo filosofija, Vertybės ir ugdymas ir kt.), o nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų) - Bendrąją edukologiją ar Švietimo politiką ir administravimą.

Bendrosios edukologijos šakos tikslas - parengti kompetentingus specialistus, kurie išmanys asmens socializacijos ir integracijos dėsningumus šeimos, mokyklos ir visuomenės institutuose, įsisavins tų institutų specifines ugdomąsias funkcijas ir gebės analizuoti su jomis susijusias problemas bei spręsti jas praktinėje ir mokslinėje-tiriamojoje veikloje. Programoje jie įgis kompetenciją turimas žinias kaskart papildyti, permąstyti naujuose kontekstuose, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės transformacijas. Dėl to, čia gali studijuoti jau turintys diplomus bei dirbantys mokytojai. Šią šaką baigę specialistai galės dirbti įvairaus profilio ir lygmens institucijose: akademinėse institucijose, jaunimo ir neformalaus ugdymo organizacijose, šeimos centruose, mokymų centruose bei mokyklose ugdytojais ir konsultantais, taip pat švietimo valdymo įstaigose (savivaldybėse ir švietimo skyriuose) analitikais, konsultantais ar vadybininkais.

Švietimo politikos ir administravimo šakos tikslas - parengti kompetentingus švietimo politikos ir administravimo specialistus, kurie galėtų kurti naujas švietimo politikos priemones, rengti ir analizuoti švietimo politikos strateginių nuostatų įgyvendinimui reikalingus dokumentus, profesionaliai administruoti švietimo politikos įgyvendinimą įvairiuose švietimo valdymo lygmenyse. Šią šaką baigę studentai įgis aukštą asmeninę ir profesinę kompetenciją, leidžiančią jos turėtojams dirbti įvairiose švietimo institucijose, formuojančiose ir įgyvendinančiose švietimo politiką: švietimo analizės centruose, vyriausybės švietimo komitetuose, Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo politikos padaliniuose, įvairaus lygio bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, kituose vyriausybiniuose ir nevyriausybiniuose, formalaus ir neformalaus švietimo, informavimo ir konsultavimo padaliniuose. Šie specialistai pasižymės gerais analitiniais, konsultaciniais ir administraciniais gebėjimais.

Šių studijų trukmė - 2 metai, studijų forma - nuolatinė, studijų apimtis kreditais - 80.

2011 metais studentai priimami į abi specializacijas pagal dieninį tvarkaraštį ir tik į vieną Švietimo politikos ir administravimo specializaciją pagal sesijinį tvarkaraštį.

Į edukologijos studijas priimami asmenys, turintys bet kurios studijų krypties bakalauro laipsnį arba aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomą. Konkursinė eilė sudaroma atsižvelgiant į diplomo priedėlio pažymių vidurkį ir baigiamojo darbo gynimo pažymį. Neišklausiusiems pamatinių edukologijos dalykų studijų metu, organizuojamos 10 kreditų papildomosios studijos.

2011 metais į Edukologijos studijas planuojama priimti 15 studentų, iš jų 7 - į valstybės finansuojamas vietas.

Studijų kaina - 7308 Lt metams.

Daugiau apie priėmimą į Vilniaus Universitetą 2011 metais:

http://www.vu.lt/lt/studijos/stojantiesiems/priemimas/

Skaityti daugiau

Ugdymo teorijos ir kultūros katedra

Duobliene Prof. dr. Lilija Duoblienė

Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja

Adresas: Universiteto g. 9, 410 kab.

Telefonas: +370 5 266 76 25

El. paštas:

Academic Performance

Publikacijų sąrašas

Ugdymo teorijos ir kultūros katedra yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veikiančio Ugdymo mokslų instituto vidinis organizacinis darinys. Tai mokslo darinys, plėtojantis ugdymo teorijas, vykdantis ugdymo filosofijos, švietimo kultūros ir ugdymo antropologijos tyrimus. Ugdymo teorijų perspektyvoje svarstoma šiuolaikinės filosofijos ugdyme pritaikomumas, galimi nauji švietimo ir ugdymo scenarijai, o švietimo ir ugdymo kultūros, ugdymo antropologijos tyrimai yra orientuoti į empirinį lauką. Empirinių tyrimų akiratyje – platus kultūras apibrėžiančių komponentų ir charakteristikų spektras: nuo erdvės ir laiko iki ugdymo turinio ir vertybių skirtingų ugdymo institucijų kontekstuose.

Ugdymo teorijos ir kultūros katedra susikūrė Filosofijos fakultete daugiau nei du dešimtmečius egzistavusios Edukologijos katedros pagrindu, todėl tematikoje atsispindi daugelį metų vykdytų tyrimų tęstinumas.

Katedros mokslininkai dalyvauja vykdant Edukologijos magistro ir doktorantūros studijų programas bei pedagogikos studijas. Magistro studijų programoje didelis įdirbis yra Švietimo kultūros šakoje, o Doktorantūros studijose tradiciškai stojantiesiems skelbiama švietimo kultūros tematika, kurią pretendentai noriai renkasi.

Katedros darbo laikas 

Pirmadieniais - penktadieniais 830 - 1715

Pietų pertrauka 1300 - 1345

 

Save

Save

Save

Save

Save

Save

%MCEPASTEBIN%
Skaityti daugiau