Apie programą
Studijų sritis: Socialiniai mokslai
Studijų kryptis: Psichologija (teisės psichologija)
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Socialinių mokslų magistras
Teisės psichologijos studijų programos tikslas – perteikti studijuojantiems naujausių psichologijos, kriminologijos, sociologijos ir teisės žinių sistemą; suformuoti profesinius uždavinių sprendimo ir mokslinio tyrimo darbo įgūdžius; išmokyti tyrimo metodų bei išugdyti statistinių rezultatų apdorojimo įgūdžių; suformuoti psichologo etika pagrįstas profesines vertybes; parengti profesinei praktikai.
Studijų programa yra tarpdalykinė, jungianti psichologijos studijas su teisės, sociologijos ir kriminologijos problematika. Teisės psichologijos programa skirta studentams, siekiantiems taikyti psichologijos žinias tiriant nusikaltimus, atliekant teismo psichologinę ekspertizę, kuriant ir įgyvendinant įvairias nusikaltimų bei asocialaus elgesio prevencijos programas, organizuojant ir dirbant resocializacijos darbą, konsultuojant nusikaltimų aukas ir teisėtvarkos pareigūnus.
Studijų programos komiteto pirmininkas prof. dr. Gintautas Valickas.
Studijų programos aprašas ir planas skelbiami Vilniaus universiteto studijų programų kataloge.
Mokymosi ypatumai
Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė
Studijų metodai: paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, rašto darbai, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas ir kt.
Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.
Įgytos žinios studijų pabaigoje apibendrinamos moksliniu darbu (magistro darbas) ir keturių mėnesių trukmės profesine praktika. Ją studentai atlieka įvairiose teisėsaugos institucijose ir Lietuvos teisės institute, kur dirba aukščiausios kvalifikacijos psichologai, vadovaujantys studentų praktikai.
Taip pat studentams skiriamas praktikos vadovas – katedros dėstytojas, kuris palaiko ryšį su įstaigos praktikos vadovu ir rūpinasi organizaciniais praktikos reikalais bei atlieka studentų profesinę priežiūrą. Praktikos pabaigoje studentai rašo praktikos ataskaitą – savo keturių mėnesių darbo analizę, kurią gina katedroje, dalyvaujant ir įstaigos praktikos vadovams.
Studijų programos aprašas ir planas
Privalumai
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos studentai turi šias papildomas galimybes:
Dalinės studijos ir praktika užsienyje
Studentai turi galimybę laimėti Europos Sąjungos skiriamą stipendiją ir išvykti dalinėms studijoms ir/ar praktikai užsienyje.
Kiekvienoje studijų pakopoje mobilumo veiklose – dalinėse studijose arba praktikoje užsienyje studentai gali praleisti iki 12 mėn. Absolventai taip pat turi galimybę atlikti praktiką įmonėse tais atvejais, kai praeina atranką paskutiniaisiais studijų metais, o išvyksta praktikai per pirmuosius metus po studijų baigimo.
Fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais Europos universitetais – populiariausi jų: Umea, Ciūricho, Liuveno, Saragosos, Barselonos, Tartu, Rostoko, Čarlso ir kt.
Taip pat populiarėja dvišalių sutarčių pagrindu vykstantys mainai, kurie suteikia galimybę studijuoti Amerikoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Tailande, Taivane ir kt.
Norite sužinoti daugiau? Informacijos ieškokite fakulteto tinklalapio skyrelyje TARPTAUTINIAI RYŠIAI.
Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros
Studentai gali naudotis Universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūra:
VU Filosofijos fakulteto mokslinių tyrimų įranga;
Integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais;
Laboratorijomis ir jose turima įranga;
Mokslinių duomenų bazėmis;
Kompiuterių klasėmis ir kt.
Dalyvauti Psichologijos studentų asociacijos Vilniaus universitete veikloje
Lietuvos psichologijos studentų asociacija Vilniaus universitete (LIPSA VU) – motyvuotų Vilniaus universiteto psichologijos studentų organizacija, kuri yra Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) filialas. Ji ne tik yra grandis, jungianti su kitais psichologijos studentais, bet kartu ir šansas plačiau susipažinti su psichologijos mokslu.
Inicijuodami gyvesnį Lietuvos psichologijos studentų bendravimą bei studentų bendradarbiavimą su psichologijos specialistais praktikais ir universitetų dėstytojais, LiPSA VU nariai stengiasi praplėsti būsimų psichologų žinias, įgyjamas paskaitų metu. Glaudžiai bendraudami tarpusavyje nariai dalijasi profesine patirtimi, įvairiapusiškai ruošiasi dirbti pagal specialybę. LiPSA bendradarbiauja su kitomis panašių interesų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, atstovauja Lietuvos psichologijos specialybės studentams tarptautinėse organizacijose bei stengiasi plėsti visuomenės žinias apie psichologiją ir psichologus.
Dalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete veikloje
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Filosofijos fakultete (VU SA Filosofijos fakultete) yra vienas iš VU Studentų atstovybės padalinių, kuris veikia tam, kad:
• Atstovautų Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto studentus Universiteto valdymo organuose;
• Išklausytų studentų problemas ir padėtų rasti sprendimo būdus;
• Tobulintų studijų procesą;
• Konsultuotų ir atsakytų į visus rūpimus socialinius ir akademinius klausimus;
• Organizuotų renginius, apjungiančius visus VU Filosofijos fakulteto bendruomenės narius;
• Informuotų tam, kad visos naujienos studentus pasiektų laiku.
Užsiimti menine saviugda
Norėdamas užsiimti menine saviugda, junkis prie Vilniaus universiteto meninių kolektyvų:
• Teatro trupė „Minimum“
• Kinetinė teatro trupė
• Pučiamųjų orkestras „Oktava“
• Kamerinis orkestras
• Liaudies muzikos ansamblis „Jaunimėlis“
• Folkloro ansamblis „Ratilio“
• Dainų ir šokių ansamblis
• Merginų choras „Virgo“
• Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“
• Mišrus choras „Pro musica“
Užsiimti fiziniu lavinimusi
Norėdamas užsiimti fiziniu lavinimusi, dalyvauk šiose Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro veiklose:
• Bendrieji kūno kultūros užsiėmimai
• Įvairių sporto šakų treniruotės
• Savarankiškos pratybos
• Tarpfakultetinės Rektoriaus taurės varžybos
• Dalyvavimas VU rinktinės čempionatuose
Dalyvauti VU Žygeivių klubo veiklose
Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) yra nepelno organizacija, burianti aktyvų poilsį ir keliones mėgstančius VU studentus. Kiekvieną savaitgalį klubas organizuoja žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, slidėmis (priklausomai nuo sezono). Keliaujama po gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Žiemą dažniausiai nakvojama kaimo sodybose, vasarą – palapinėse. Žygeiviai ne tik ištvermingi keliautojai, bet ir geri dainininkai, smarkūs šokėjai, draugiški ir smagūs žmonės, tad dažniausiai po žygio prie laužo vakaronė ir linksmybės tęsiasi iki paryčių. Klubo nariai kartu švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Užgavėnes, Rasas ir kitas šventes.
Dalyvauti VU Kendo klubo veiklose
Vilniaus Universiteto kendo klubas įkurtas 2008 m. keleto VU studentų, siekiančių populiarinti kendo – japonų kardo meno – discipliną, kuria susižavėjo bei iki tol aktyviai praktikavo kelerius metus. Tarptautiniuose seminaruose bei varžybose sutinkant kitų universitetų klubų atstovus kilo idėja skatinti ir Lietuvos studentų įsitraukimą į neretam iš jų nepažįstamą, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek keistą, japoniško kovos meno pasaulį.
Kendo – japonų kardo menas – už tekančios saulės šalies ribų žinomas kaip japoniškas fechtavimas.
Poilsiauti prie jūros
Vilniaus universiteto studentai turi galimybę poilsiauti prie Baltijos jūros:
- VU poilsio namuose Pervalkoje (Neringa);
- Palangoje įsikūrusiuose Vilniaus Universiteto „Romuvos“ konferencijų, seminarų ir poilsio namuose.
Perspektyvos
TEISĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS:
- įgijęs pakankamas teorines ir metodologines žinias, išmano asmens įvertinimo ir poveikio metodų taikymo galimybes;
- geba kelti profesinius tikslus, išskirti prioritetines veiklos sritis, planuoti ir organizuoti veiklą, kritiškai vertinti situaciją bei efektyviai spręsti profesinėje veikloje kylančius uždavinius;
- rinkti informaciją apie asmens, grupės ir organizacijos psichologines problemas, analizuoti konsultavimo ir intervencijos procesą;
- kurti, taikyti ir vertinti asocialaus elgesio prevencines programas;
- šviesti teisėtvarkos pareigūnus įvairiais psichologiniais klausimais;
- dirbti specialistų komandoje.
TEISĖS PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:
- tęsti studijas psichologijos krypties doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus;
- dirbti įvairiose teisėtvarkos sistemos institucijose, akademinėse, valstybinėse bei nevyriausybinėse organizacijose.
Priėmimo informacija
Į Teisės psichologijos magistrantūros studijų programą konkurso tvarka priimami asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos krypties universitetinį bakalauro laipsnį.
Turinčius kitos krypties bakalauro laipsnį ir norinčius įgyti psichologo išsilavinimą, kviečiame rinktis studijų programą „Psichologija turintiems aukštąjį išsilavinimą“.
Stojantiesiems 2018 m. numatytas motyvacijos vertinimas, įeinantis į stojančiojo konkursinio balo sandarą ir, atitinkamai, turintis įtakos konkursinio balo dydžiui.
Motyvacijos vertinimo aprašas.
Motyvacijos vertinimo tvarkaraštis.
Išsami informacija apie 2018 metų priėmimą į Vilniaus universiteto (VU) antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas pateikiama VU puslapyje Stojantiesiems – jame rasite aktualią informaciją.