Sociologijos katedra

Lietuvos mokslo tarybos finansuojami mokslinio tyrimo projektai

Visuotinės dotacijos priemonė

• Du nepriklausomybės dešimtmečiai: Kauno (1918-1940) ir Vilniaus (1990-2012) Lietuvos respublikos lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Projekto vadovas - prof. Zenonas Norkus. Trukmė: 2011.06.01-2014.05.31.
• Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje. Projekto vadovas - prof. Aleksandras Dobryninas. Trukmė: 2011.04.01-2014.09.30. 

Nacionalinė mokslo programa „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“

• Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai. Projekto vadovas - prof. Aleksandras Dobryninas. Trukmė: 2010-2012.
• Nužudymai Lietuvoje:kriminologinis tyrimas. Projekto vadovas - prof. Aleksandras Dobryninas. Trukmė: 2012.03.01-2013.12.31.

Nacionalinė mokslo programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas”

• Emigracija ir šeima: iššūkiai, šeiminiai resursai, sunkumų įveikos būdai. Projekto vadovė - prof. Irena Emilija Juozeliūnienė. Trukmė: 2012.07.01-2014.12.31. 

Mokslinis žurnalas „Sociologija.Mintis ir veiksmas“

Vilniaus universiteto Sociologijos katedra kartu su Klaipėdos universiteto Sociologijos katedra leidžia mokslinį žurnalą „Sociologija.Mintis ir veiksmas“. 

Svarbiausios datos ir reikalavimai sociologijos bakalauro darbams

1. Bendrieji reikalavimai bakalauro darbui, svarbiausios datos

Kurso seniūnas iki 4 kurso rudens semestro spalio 15 d. įteikia Sociologijos katedrai studentų sąrašą su pasirinktomis bakalauro darbų temomis (lietuvių ir anglų kalbomis) ir dėstytojų, pas kuriuos studentai susitarė rašyti darbą, pavardėmis. Bakalauro darbų temas ir vadovus tvirtina Sociologijos katedra po spalio 15 d. Savarankiškai nesusitarusiems ir neturintiems vadovo, katedra jį paskiria.

Visi studentai, rašantys bakalauro darbus, iki 4 kurso rudens semestro pabaigos privalo pateikti Sociologijos katedrai su vadovu suderintą išplėstinį bakalauro darbo planą (ne mažiau 3-4 psl.). Plane turi būti: išsikeltas darbo tikslas bei uždaviniai arba pagrindinė darbo problematika; numatytos darbe naudoti literatūros bibliografinis aprašas (3-4 pagrindiniai bakalauro darbo literatūros šaltiniai ar autoriai turi būti aprašyti detaliau, aptariant jų turinį bei svarbiausias problemas). 4 kurso rudens semestro sesijos metu studentas turi gauti vadovo įvertinimą už atliktą darbo projektą. Neigiamas vadovo įvertinimas arba įvertinimo nebuvimas prilyginamas akademinei skolai.

Pirmas bakalauro darbo variantas (pilnos apimties tekstas, įskaitant santraukas lietuvių ir anglų kalbomis, įvadą, išvadas bei literatūros sąrašą) turi būti įteiktas darbo vadovui iki balandžio 15 d. Darbo vadovas turi teisę atsisakyti toliau vadovauti studentui, jeigu jis laiku neįvykdė šios užduoties. Pataisytas ir reikiamai įformintas galutinis bakalauro darbo variantas (1 egzempliorius) su vadovo parašu turi būti įteiktas Sociologijos katedrai iki gegužės 28 d. 17 val. Neįteikus bakalauro darbo nurodytu laiku, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais. Darbo recenzentą skiria Sociologijos katedra. Studentas asmeniškai susisiekia su recenzentu ir jam patogiu būdu įteikia darbą ne mažiau kaip likus 5 darbo dienoms iki gynimo. Recenzentas darbo recenziją pateikia ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki gynimo.

Jeigu bakalauro darbo vadovas darbą įvertina neigiamai, darbas atiduodamas vertinti dviems recenzentams. Jeigu abudu recenzentai darbą įvertina neigiamai, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais.

Bakalauro darbų gynimo datą bei komisijos sudėtį tvirtina Filosofijos fakulteto Dekanas. Studentai darbus gina pagal sąrašą, sudarytą abėcėlės tvarka.

2. Bakalaurinio darbo pobūdis

Bakalauro darbai yra teoriniai ir teoriniai empiriniai. Teoriniai bakalauro darbai skirti sociologijos teorinių bei metodologinių klausimų analizei. Teoriniai – empiriniai darbai skirti aktualių socialinių problemų analizei, juose panaudojama empirinė medžiaga. Teorinėje dalyje (kuri turi sudaryti ne mažiau 50% darbo apimties) aptariama pasirinkta problema (šios problematikos darbų kontekste), išryškinamas jos aktualumas. Empirinėje dalyje pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, studento atlikto empirinio tyrimo rezultatai, gali būti atlikta antrinė duomenų analizė.

3. Darbo struktūra ir apiforminimas

Darbą sudaro: titulinis lapas, turinys, santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, ne mažiau kaip du skyriai (skyriai turi susidaryti iš kelių poskyrių), išvados, literatūros sąrašas (gali būti priedai, kuriuose pateikiama papildoma empirinės dalies medžiaga: apklausos anketos, statistiniai duomenys ir pan.).

Bakalauro darbo apimtis - 70–80 tūkst. spaudos ženklų.

Įvade būtinai turi būti suformuluota tyrimo problema, pagrįstas jos aktualumas ir svarba, trumpai apžvelgta literatūra (teorinės diskusijos) nagrinėjama tema ir suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai. Įvado pabaigoje turi būti trumpai aptarta darbo struktūra (apie ką bus rašoma kiekvienoje dalyje).

Visas dėmesys darbe turi būti sutelktas atsakymų į iškeltą problemą paieškai; darbo tekstas negali būti paprastas kitų autorių teiginių atpasakojimas, autorius turi savarankiškai analizuoti literatūrą, logiškai pagrįsti savo mintis ir aiškiai formuluoti išvadas.

Išvados (ne daugiau 2 psl. apimties) turi būti ne darbo santrauka, o trumpas ir aiškus atsakymas į įvade iškeltą problemą.

Į literatūros sąrašą (jis turi apimti ne mažiau 8-10 pozicijų - autorinių publikacijų) įtraukiama tik darbo tekste minima arba cituojama literatūra. Sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nurodant autorių, leidimo metus, leidinio pavadinimą (jeigu tai straipsnis - knygą ar žurnalą, kuriame jis skelbtas), leidimo vietą, leidyklą ir metus (žurnalams - tomą ir /arba numerį). [Pvz.: Beirne, P., Messerschmidt, J., 1991. Criminology. New York: HBJ]

Minint kūrinį darbo tekste, nurodomas jo autorius ir leidimo metai, pvz.: (Giddens, 1993). Jeigu autorius cituojamas, būtina nurodyti ir puslapį, pvz.: (Giddens, 1993, p.23).

Negalima tekste remtis kitų autorių mintimis ir teiginiais (juo labiau, juos cituoti), nenurodant šaltinio, tai yra laikoma plagiatu. Nustačius bent vieną plagiato atvejį darbe, jis gali būti vertinamas neigiamai.

Svarbiausios datos ir reikalavimai sociologijos magistro darbams

1. Bendrieji magistro darbų reikalavimai, svarbiausios datos

Kurso seniūnas iki 1 kurso gruodžio 1 d. įteikia Sociologijos katedrai studentų sąrašą su pasirinktomis magistro darbų temomis (lietuvių ir anglų kalbomis) ir dėstytojų, pas kuriuos studentai susitarė rašyti darbą,  pavardėmis. Magistro darbų temas ir vadovus tvirtina Sociologijos katedra. Savarankiškai nesusitarusiems ir neturintiems vadovo, katedra jį paskiria.

Visi studentai, rašantys magistro darbus, iki 1 kurso pavasario semestro sesijos pabaigos privalo pateikti Sociologijos katedrai su vadovu suderintą išplėstinį magistro darbo planą (ne mažiau 3-4 psl.). Plane turi būti: išsikeltas darbo tikslas bei uždaviniai arba pagrindinė darbo problematika; numatytos darbe naudoti literatūros bibliografinis aprašas (3-4 pagrindiniai magistro darbo literatūros šaltiniai ar autoriai turi būti aprašyti detaliau, aptariant jų turinį bei svarbiausias problemas. Studentas turi gauti vadovo įvertinimą už atliktą darbo projektą. Neigiamas vadovo įvertinimas arba įvertinimo nebuvimas prilyginamas akademinei skolai.

Pirmas magistro darbo variantas (pilnos apimties tekstas, įskaitant santraukas lietuvių ir anglų kalbomis, įvadą, išvadas bei literatūros sąrašą) turi būti įteiktas darbo vadovui iki 2 kurso pavasario semestro balandžio 15 d. Darbo vadovas turi teisę atsisakyti toliau vadovauti studentui, jeigu jis laiku neįvykdė šios užduoties. Pataisytas ir reikiamai įformintas galutinis magistro darbo variantas (1 egzempliorius) su vadovo parašu turi būti įteiktas Sociologijos katedrai iki gegužės 28 d. 17 val. Neįteikus magistro darbo nurodytu laiku, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais. Darbo recenzentą skiria Sociologijos katedra. Studentas asmeniškai susisiekia su recenzentu ir jam patogiu būdu įteikia darbą ne mažiau kaip likus 5 darbo dienoms iki gynimo. Recenzentas darbo recenziją pateikia ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki gynimo.

Jeigu magistro darbo vadovas darbą įvertina neigiamai, darbas atiduodamas vertinti dviems recenzentams. Jeigu abudu recenzentai darbą įvertina neigiamai, studentas praranda teisę jį ginti einamaisiais metais.

Magistro darbų gynimo datą bei komisijos sudėtį tvirtina Filosofijos fakulteto Dekanas. Studentai darbus gina pagal sąrašą, sudarytą abėcėlės tvarka.

2. Darbo pobūdis

Magistriniai darbai yra teoriniai ir teoriniai empiriniai.

Teoriniai magistro darbai skirti sociologijos teorinių bei metodologinių klausimų analizei. Teoriniai-empiriniai darbai skirti aktualių socialinių problemų analizei; juose panaudojama empirinė medžiaga. Teorinėje dalyje (kuri turi sudaryti ne mažiau 50% darbo apimties) aptariama pasirinkta problema (šios problematikos darbų kontekste), išryškinamas jos aktualumas. Empirinėje dalyje pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, studento atlikto empirinio tyrimo rezultatai, gali būti atlikta antrinė duomenų analizė.

3. Darbo struktūra ir apiforminimas

Magistro darbą sudaro: titulinis lapas, turinys, įvadas, ne mažiau kaip du skyriai (skyriai turi susidaryti iš kelių poskyrių), išvados, literatūros sąrašas (gali būti priedai, kuriuose pateikiama papildoma empirinės dalies medžiaga: apklausos anketos, statistiniai duomenys ir pan.).

Magistro darbo apimtis - 100–120 tūkst. spaudos ženklų.

Įvade turi būti suformuluota tyrimo problema, pagrįstas jos aktualumas ir svarba, apžvelgta literatūra (teorinės diskusijos) nagrinėjama tema, suformuluoti darbo tikslas, uždaviniai ir hipotezės, aptarti darbo metodologiniai principai bei numatomi rezultatai. Pabaigoje turi būti trumpai aptarta darbo struktūra (apie ką bus rašoma kiekvienoje dalyje).

Magistro darbo temos pristatymas turi atitikti įvade iškeltus tikslus, uždavinius bei pasirinktą metodologiją. Dėstymas turi būti nuoseklus, logiškas, turintis aiškią struktūrą. Magistro darbe turi matytis magistranto gebėjimas savarankiškai formuluoti bei analizuoti nagrinėjamas problemas, deramai naudotis moksline literatūra bei kitais akademiniais šaltiniais.

Išvadose pateikiami pagrindiniai darbo rezultatai, atitinkantys įvade apsibrėžtus šio darbo tikslus bei uždavinius.

Į literatūros sąrašą įtraukiami tik magistro darbo tekste minimi arba cituojami šaltiniai. Sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nurodant autorių, leidimo metus, leidinio pavadinimą (jeigu tai straipsnis - knygą ar žurnalą, kuriame jis skelbtas), leidimo vietą, leidyklą ir metus (žurnalams - tomą ir /arba numerį); pvz.: Beirne, P., Messerschmidt, J., 1991. Criminology. New York: HBJ

Minint šaltinį darbo tekste, nurodomas autorius (jam nesant, leidinio redaktorius, sudarytojas ir pan.) ir leidimo metai; pvz.: (Giddens, 1993). Jeigu autorius cituojamas, būtina nurodyti ir puslapį; pvz.: (Giddens, 1993, p.23).

Draudžiama tekste kartoti kitų autorių mintis ir teiginius nenurodant šaltinio.

Sociologijos ir sociologijos ir kriminologijos magistrantūros praktikos organizavimo ir atlikimo tvarka

Pagal Sociologijos ir Sociologijos kriminologijos magistrantūros studijų programą tiriamojo darbo praktika yra privalomas dalykas. Praktika atliekama nuo vasario 4 d. iki balandžio 30 d. ir sudaro iš viso 160 val.

Praktikos planas

Sociologijos magistrantūros trišalė praktikos sutartis

Sociologijos ir kriminologijos magistrantūros trišalė praktikos sutartis

Tiriamoji darbo praktika organizuojama pagal tokią tvarką:

Kiekviena praktika yra dviejų dalių: studento praktinė veikla ir praktinės veiklos aptarimas. 

Praktikos atlikimo vietą parengia Sociologijos katedra, atsižvelgus į studentų pageidavimus specializuotis pagal pasirinktą sociologijos arba kriminologijos profilį.

Studento praktikai vadovauja ir ją vertina du praktikos vadovai: vienas iš institucijos (įstaigos), kurioje atliekama praktika, kitas - iš universiteto dėstytojų. Pageidautina, kad institucijos praktikos vadovas turėtų tiriamojo ir/arba analitinio darbo patirtį.

Studentas kartu su vadovais per 10 dienų iki praktikos pradžios parengia ir pristato praktikos planą (į jį surašomi pagrindiniai tikslai, užduotys, jų vykdymo planas).

Pasibaigus praktikai studentas pateikia Sociologijos katedros praktikos vadovui ataskaitą kartu su Institucijos praktikos vadovo įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į konkrečią studento veiklą - efektyvumą, sąžiningumą, gebėjimą taikyti ir derinti žinias, vertybes ir įgūdžius ir pan.

Studentų praktikos ataskaitos ginamos paskutiniame auditoriniame užsiėmime, kurio laikas derinamas su Sociologijos katedros praktikos vadovu. Galutinį įvertinimą rašo Sociologijos katedros praktikos vadovas, remdamasis:

a) institucijos vadovo įvertinimu;

b) studento parengta praktikos ataskaita ir jos gynimu;

Praktikos ataskaitos gynimas prilyginamas egzaminui ir vertinamas pagal 10-balę skalę.

Praktikos ataskaitos struktūra ( tai yra rašto darbas, aprašantis tyrimą, veiklą, paslaugų organizavimą ir pan.):

1. Įvadas (jame išdėstomi praktikos pasirinkimo motyvai, tikslai, pristatomas praktikos planas);

2. Institucijos pristatymas (glaustas aprašymas įstaigos, kurioje atliekama praktika: darbuotojai, struktūra, teikiamos paslaugos, klientai, taikomi tiriamojo-analitinio darbo metodai);

3. Atliktos veiklos aprašymas (jau išsamiai aprašoma praktikos metu atlikta veikla, spręstos tyrimo problemos, gauti rezultatai ir išvados);

4. Apibendrinimas (glaustai aptariama visa praktika, daromos dalykinės ir organizacinės išvados, pateikiamos rekomendacijos);

5. Priedai (pridedami praktikai svarbūs dokumentai, studento parengti ir praktikos metu naudoti aprašai, protokolai, metodikos, rezultatai).

Apgintos ataskaitos saugomos VU Sociologijos katedroje 5 metus.

Studento (praktikanto) ir institucijos praktikos vadovo nesutarimai sprendžiami kartu su Sociologijos katedros praktikos vadovu. Studento ir Sociologijos katedros praktikos vadovo nesutarimai ar konfliktai sprendžiami  Sociologijos katedroje arba VU Filosofijos fakulteto Apeliacijų komisijoje.

Praktikos planas sociologijos bakalaurantams

Pagal Sociologijos bakalauro studijų programą pažintinė praktika yra privalomas dalykas. Praktika atliekama 4 kurso rudens semestre nuo vasario 4 d. iki balandžio 30 d. ir sudaro iš viso 380 val.

Pažintinės praktikos aprašymas

Pažintinės praktikos planas

Pažintinės praktikos sutartis

Tyrimai

Pagrindinės tyrimų tematikos:

Pokomunistinės transformacijos Lietuvoje lyginamieji tyrimai

Lyginamoji istorinė sociologija

Mokslo sociologija

Ugdymo sociologija

Šeimos ir intymaus gyvenimo sociologija

Miesto sociologija

Racionalaus pasirinkimo prieiga sociologija

Sveikatos sociologija

Teorinė deviacijos ir socialinės kontrolės analizė

Migracija, tarpkultūrinis mokymasis ir komunikacija

Projektai

Katedros mokslininkai dalyvauja vykdant šiuos Lietuvos mokslo tarybos / ES Struktūrinių fondų administruojamus projektus:

2018 m. įgyvendinti tyrimo projektai

Universiteto biudžeto lėšomis finansuoti projektai

Sociologinė visuomenės struktūros ir kaitos analizė. Prof. A. Poviliūnas. 2017–2018 m., Prof. Z. Norkus 2018–2021 m.

Įgyvendinant šį tyrimo projektą vykdoma tarptautinio lygio tyrimų apie pagrindinius sociologijos klausimus (socialinę struktūrą ir socialinius pokyčius) stebėsena siekiant atrasti ir pritaikyti empiriškai naujas idėjas, kurios padėtų nušviesti nūdienos Lietuvos visuomenės būklę, sykiu atkreipiant įvairių suinteresuotųjų asmenų dėmesnį ir supažindinant juos su nuolatinėmis visuomenės reiškinių tendencijomis bei naujai besiformuojančiais reiškiniais. Ypatingas dėmesys skiriamas senų ir naujų socialinių patologijų diagnostikai, kurias kaip problemas traktuoja politikai ir įtakingi visuomenės nuomonės formuotojai. Vykdant sociologinę stebėseną ir teoriškai analizuojant vykstančius Lietuvos visuomenės pokyčius, naudojama besivejančio pokomunistinio vystymosi globalizuotoje pasaulio sistemoje teorinė schema, kuri taikoma tiek trumpojo laikotarpio, tiek ir ilgojo laikotarpio sinchroninei ir diachroninei lyginamajai analizei. Naujausias mokslinis indėlis sutelkia dėmesį į emigracijos ir šeimos gyvenimo klausimus, kritinę socialinės politikos diskurso analizę ir vertybinių orientacijų dinamiką Lietuvoje.

Nacionaliniai mokslinių tyrimų projektai

Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas (sutarties Nr. DOTSUT-31 (09.3.3-LMT-K-712-01-0006) / LSS-250000-54 )), finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Prof. Z. Norkus (2018-2022 m.).

Surinkti ir išanalizuoti duomenys, publikuotas 1 straipsnis, perskaityti 5 pranešimai tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, paskelbti 22 istorinių statistinių duomenų rinkiniai Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve LiDA (http://lidata.eu/index.php?file=files/duomenys/histat/Baltijos.html).

Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos (sutarties Nr. P-MIP-17-330). Prof. I. Juozeliūnienė (2017-2019 m.).

Įgyvendinant projektą apibendrinti Lietuvoje atliktų šeimos ir migracijos tyrimų duomenys (2005-2017 m.), atlikta antrinė duomenų analizė; Lietuvos situacija buvo lyginama tarptautiniu mastu. Atliktas Lietuvos gyventojų (N = 1000) ir keturių skirtingų transnacionalinės vaikų priežiūros patirties turinčių gyventojų grupių (N = 300) bei vyresnio amžiaus šeimos narių priežiūros (N = 100) tyrimas. Tyrėjų grupė analizavo, kokią įtaką migracijos patirtis turi šeimos konfigūracijoms, šeiminėms praktikoms, šeimos konceptualizacijai, intergeneraciniam solidarumui, asmeniniams tinklams, ketinimui turėti vaikų, šeimos atminčiai, globos cirkuliacijai, pasitikėjimui valdžios institucijomis ir valstybės parama. Atlikti interviu su grįžtamosios migracijos ekspertais (taikant vizualinę metodiką).

Paskutinė sovietinė karta kintančios modernybės kontekstuose (sutartis Nr. S_MOD_17_14). Projekto vadovė – doc. L. Žilinskienė (2017-2019 m.).

Surinkti 80 biografinių interviu su trijų kartų atstovais, gimusiais 1960–1969, 1970–1979 bei 1980 ir vėliau. Gauta empirinė medžiaga panaudota kaip pagrindas analizuoti šių kartų gyvenimo scenarijus, gyvenimo tarpsnių ypatumus, tipiškus kartų adaptacijos modelius, skirtingų kartų vertybes, požiūrius ir elgesio pokyčių kontekstą pereinant nuo sovietinės į posovietinę modernybę, kartos ir savęs tapatumo ir jo ribų suvokimą bei sovietinių ir pokomunistinių transformacijų atmintį kaip vieną iš kartos tapatybės bruožų. Buvo pristatyti penki pranešimai tarptautinėse konferencijose.

Lietuvos mokslo taryba. Mokslininkų grupių projektas su užsienio partneriais: „Vertybių kaitos Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamasis tyrimas“ (sutarties Nr. P-MIP-17-492) Doc. R. Žiliukaitė (2017-2019 m.).

Projekto tikslas – analizuoti religinių, šeimos, darbo, socialinių ir politinių vertybių kaitos trajektorijų panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomenių per pastaruosius trisdešimt metų ir vertybių (kultūrinio konteksto) poveikį šių šalių socialinei politika ir tarptautiniams santykiams, remiantis keturių Europos vertybių tyrimo (EVS) bangų duomenimis (1990 m., 1999 m., 2008 m. ir 2017 m.). 2018 m. buvo parengti dviejų mokslinių straipsnių juodraštiniai variantai, pristatyti penki pranešimai tarptautinėse konferencijose ir du pranešimai nacionalinėse konferencijose.

Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje (S-MIP-17-111). Projekto vadovas Prof. Eugenijus Lesinskas (2017–2019 m.).

Ankstesni tyrimai parodė, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) kartu su klausos lavinimo programa užtikrina sėkmingas socialinę integraciją vaikams, turintiems neurosensorinį kurtumą. Kochlearinis implantavimas Lietuvoje įgyvendinamas nuo 1999 m. Dauguma šioje srityje atliktų tyrimų yra susiję su klinikiniais ar techniniais šios procedūros aspektais. Trūksta mokslinių tyrimų, susijusių su socialiniais klausos implantacijos aspektais, pvz., socialinės integracijos sunkumais ar gyvenimo kokybe. Autorių žiniomis, Lietuvoje tai yra pirmasis tyrimas skirtas socialiniams kochlearinės implantacijos aspektams nagrinėti. Kompleksiškas vaikų, turinčių cochlearinius implantus, socialinės integracijos procesas reikalauja betarpiško tėvų, gydytojų, socialinių darbuotojų, logopedų, psichologų ir medicinos inžinierių bendradarbiavimo. Pagrindinis šio projekto tikslas – įvertinti vaikų, turinčių cochlearinius implantus makro ir mikro lygmens socialinės integracijos veiksnius Lietuvoje. Atlikus šį tyrimą bus parengtos rekomendacijos vaikų, turinčių cochlearinius implantus, socialinės integracijos programai. Šiame projekte bus naudojami sociologijos, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos tyrimų metodai. Vaikų, turinčių kochlearinius implantus, socialinės integracijos sunkumai bus analizuojami iš biopsichosocialinės perspektyvos ir derinant skirtingus tyrimo metodus. Šie nauji ir išsamūs tarpdisciplininio projekto rezultatai praplės socialinių ir sveikatos mokslų žinias. Be to, projekto rezultatai sudarys prielaidas optimizuoti klausos sutrikimų turinčių vaikų socialinę integraciją. Projekto empirinė dalis grindžiama keletu duomenų bazių: visuomenės sveikatos statistika, sveikatos politikos dokumentais ir teisės aktais, vaikų su kochleariniais implantais audiologinių tyrimų duomenys, apklausų ir pusiau struktūruotų interviu duomenimis.

Tarptautinio lygio ekspertinis vertinimas ir tyrimai

Atlikta socialinės politikos padėties Lietuvoje analizė ir parengta ataskaita Europos socialinės politikos tinklui (ESPN).

Publikacijos

Zilinskiene, Laima and Ilic, Melanie (eds.) Soviet and post-Soviet Lithuania – Generational experiences. Routledge: London and New York, 2022.

Norkus, Zenonas. Nie tytuł czyni imperium... Wielkie Księstwo Litewskie w perspektywie porównawczej socjologii historycznej imperiów. Kraków : Księgarnia Akademicka, 2019. 440 p. ISBN 9788376382517. [M.kr.: S 005] [Indėlis: 1,000].

Norkus, Zenonas. An unproclaimed empire: the Grand Duchy of Lithuania from the viewpoint of comparative historical sociology of empires / Zenonas Norkus ; translation from Lithuanian by Albina Strunga. Abingdon : Routledge/Taylor & Francis Group, 2017. 426 p. ISBN 9781138281547. [M.kr.: S 005] [Indėlis: 1,000].

Norkus, Zenonas (2022). “'Weber's thesis' and the restoration of capitalism in Baltic countries” in: Sica, Alan (ed.) The Routledge International Handbook on Max Weber.  London : Routledge, 2022. p. 182-194.  https://doi.org/10.4324/9781003089537

Norkus, Zenonas. Norkus, Z. (2022).  Chapter 6: Varieties of currency nationalization and denationalization, in Pickel, Andreas (Ed.) Handbook of Economic Nationalism, Cheltenham, UK: Edward Elgar, pp. 81-99. https://www.elgaronline.com/view/book/9781789909043/book-part-9781789909043-14.xml 

Norkus, Zenonas; Domantas Jasilionis, Ola Honningdal Grytten, Ilmārs Mežs & Martin Klesment (2022) Mortality transition in the interwar Baltic states: findings from cross-country comparison of new life tables, Scandinavian Economic History Review, DOI: 10.1080/03585522.2022.2106301  

Grytten, Ola; Norkus, Zenonas;  Markevičiūtė, Jurgita; Šiliņš, Jānis. Can the economic growth of interwar Latvia be estimated by contemporary national accounts? // Baltic journal of economics. A 2022, vol. 22, no. 2, p. 90-109. DOI: 10.1080/1406099X.2022.2097370.

Norkus, Zenonas, Markevičiūtė, Jurgita, Grytten, Ola Honingdal, Šiliņš, Jānis, Klimantas Adomas. Benchmarking Latvia’s Economy: a New Estimate of Gross Domestic Product in the 1930s Cliometrica. https://doi.org/10.1007/s11698-022-00260-x  

Norkus, Zenonas; Morkevičius, Vaidas; Ambrulevičiūtė, Aelita; Markevičiūtė, Jurgita. The Estonian antebellum paradox: a venture into the comparative anthropometric history of the Baltic countries in the early twentieth century // Journal of Baltic studies. ISSN 0162-9778. eISSN 1751-7877. 2022, first published online, p. [1-21]. DOI: 10.1080/01629778.2022.2042341.

Morkevičius, Vaidas; Norkus, Zenonas; Markevičiūtė, Jurgita. Risky health behaviours and socioeconomic inequalities in European countries: new insights from European Social Survey // Central European journal of public health. Prague : National Institute of Public Health. ISSN 1210-7778. eISSN 1803-1048. 2020, vol. 28, no. 4, p. 251-259. DOI: 10.21101/cejph.a6112. 

 Norkus, Zenonas; Markevičiūtė, Jurgita. New estimation of the gross domestic product in Baltic countries in 1913–1938 // Cliometrica. Heidelberg : Springer. ISSN 1863-2505. eISSN 1863-2513. 2021, vol. 15, iss. 3, p. 565-674. DOI: 10.1007/s11698-020-00216-z.

Norkus, Zenonas. The glory and demise of monetary nationalism in the post-communist Baltic states // Nations and nationalism. Hoboken. ISSN 1354-5078. eISSN 1469-8129. 2018, vol. 24, no 4, p. 871-892. DOI: 10.1111/nana.12404.

Norkus, Zenonas; Morkevičius, Vaidas; Markevičiūtė, Jurgita. From warfare to welfare states? Social and military spending in the Baltic States 1918–1940 // Scandinavian economic history review. Abingdon : Taylor & Francis. ISSN 0358-5522. eISSN 1750-2837. 2021, vol. 69, no. 1, p. [1-21]. DOI: 10.1080/03585522.2020.1716060.

Norkus, Zenonas. A qualitative comparative analysis of patterns in the acceleration and the catching up performance of the former Soviet Union Republics // Comparative sociology. Leiden: Brill Academic Publishers. ISSN 1569-1322. eISSN 1569-1330. 2017, vol. 16, no 1, p. 39-65. DOI: 10.1163/15691330-12341417.

Norkus, Zenonas. Long waves and changes in the structure of the capitalist world system // Global inequalities in world-systems perspective: theoretical debates and methodological innovations / ed. by by Manuela Boatca, Andrea Komlosy, Hans-Heinrich Nolte. London : Routledge, 2018. ISBN 9781138106772. eISBN 9781315101392. p. 78-93.

Norkus, Zenonas. Varieties and patterns of post-communist transformations: a qualitative comparative retrospective scenario analysis // The Routledge International Handbook of European Social Transformations / ed. by Peeter Vihalemm, Anu Masso, and Signe Opermann. London : Routledge, 2018. ISBN 9781472477941. p. 71-83. [M.kr.: S 005] [Indėlis: 1,000].

Juozeliūnienė, I. Visual Family Research Methods. In The Palgrave Handbook of Family Sociology in Europe. London: Palgrave McMillan, 2021, p. 133-156. DOI: 10.1007/978-3-030-73306-3.

Juozeliūnienė, I., Martinkėnė, G., Budginaitė-Mačkinė, I, ir L. Žilinskienė. Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir šeimos narių globą? - Filosofija. Sociologija, T.32, Nr.4, 2021, p. 325-334. ISSN 0235-7186.

Juozeliūnienė, I. and Seymour, J. (eds.) Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I. Framing the Study of Transnational Families in Lithuania. In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 30-48. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I. and I. Bielevičiūtė. ‘Troubling’ Migrant Families: Representations of Family and Migration in Official Lithuanian Policy Documents. In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 51-62. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I., Bielevičiūtė, I., and I. Budginaitė-Mačkinė. Parenting and Migration in Academic Publications: What is Seen to be ‘Troubling’? In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 77-96. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I., Martinkėnė, G., and I. Budginaitė-Mačkinė. Transnational Displays of Parenting and Caring for Elderly Parents. In: Juozeliūnienė, I. and J. Seymour (eds.). Making Lithuanian Families Across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 127-154. Vilnius University Open Series, (1), p. 1-186. doi: 10.15388/OpenSeries.2020.19665.

Juozeliūnienė, I., Bielevičiūtė, I. ir Budginaitė-Mačkinė, I. Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 84. (ISBN: 978-609-07-0208-6.)       

Juozeliūnienė, I. and I. Budginaitė. How Transnational Mothering is Seen to be ‘Troubling’: Contesting and Reframing Mothering. – Sociological Research Online, special section: „Troubling Families“, 2018, p. 1-20, DOI: 10.1177/1360780417749464.

Juozeliūnienė, I., Budginaitė, I., I. Bielevičiūtė. Transnational families in Lithuania: multi-dimensionality of social relationships and their reorganization. In Crespi, I., Meda, S., Merla, L. (eds.). Multi-ethnic and transnational families in Europe. Gender and generations. - Palgrave MacMillan, 2018. (ISBN 9783319597546. e ISBN 9783319597553), p. 165-181.

Juozeliūnienė, I. and I. Budginaitė. Global migration and Family Change in the Baltic Sea Region. - Journal of Comparative Family Studies, special issue „Reshaping Families in Northern Europe“, January-February, Volume XLVII, 2016, No.1, p. 65-86.

Žiliukaitė, Rūta. "What Do We Choose?". In The Nonprofit Sector in Eastern Europe, Russia, and Central Asia. Leiden, The Netherlands: BRILL. doi: https://doi.org/10.1163/9789004380622_003

Žiliukaitė, Rūta. „Intergenerational Value Differences in Contemporary Lithuanian Society”. – Sociologija: mintis ir veiksmas, 2016 Nr. 2, p. 82-98.

Žilinskienė L. and Ilic M. (2022). Introduction: Social time and generations in (eds) Laima Zilinskiene and Melanie Ilic, Soviet and Post-Soviet Lithuania: Generational Experiences. Series: Routledge Studies in the History of Russia and Eastern Europe, p.1-13.

Žilinskienė L. (2022). Particularities of the Behavioural Models of the Last Soviet Generation (Chapter 07) in (eds) Laima Zilinskiene and Melanie Ilic, Soviet and Post-Soviet Lithuania: Generational Experiences. Series: Routledge Studies in the History of Russia and Eastern Europe, p. 110-126.

Žilinskienė L. (2022). Communicative Family Memory across Generations (Chapter 10) in (eds) Laima Zilinskiene and Melanie Ilic, Soviet and Post-Soviet Lithuania: Generational Experiences. Series: Routledge Studies in the History of Russia and Eastern Europe, p.170-190.

Žilinskienė L. (2021). (Bendraautoriai I. Juozeliūnienė, G. Martinkėnė, I.Budginaitė-Mačkinė) „Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą? FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2021. T. 32. Nr. 4, p. 325–334.

Žilinskienė L. (2018). (Co-author Ilic, M.) Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science Routledge, ISSN 2158-2041.

Žilinskienė L. (2018). Woman’s Social Adaptation Models in Soviet Lithuania in (ed.) Melanie Ilic, Palgrave Handbook on Women and Gender in Twentieth-Century Russia and the Soviet Union, Palgrave MacMillan, (Chapter 21), p. 315-330, ISBN 978-1-137-54904-4.

Žilinskienė, L. (2016). (Co-author S. Kraniauskienė) Research Ethics in Soviet Memory Studies in „The Soviet Past in the Post-Socialist Present: Methodology and Ethics in Russian, Baltic and Central European Oral History and Memory Studies“, (eds) Melanie Ilic, Dalia Leinarte. New York: Routledge, eISBN 97813156781914, p. 92-109.

Blachnicka-Ciacek, D., A. Trąbka, I. Budginaite-Mackine, V. Parutis ir P. Pustulka, „Do I deserve to belong? Migrants’ perspectives on the debate of deservingness and belonging“. Journal of Ethnic and Migration Studies, 2021, p. 3805-3821. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., G. Martinkėnė, I. Budginaitė-Mačkinė ir L. Žilinskienė, „Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą?“, Filosofija. Sociologija, 32(4), p. 303-311. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., G. Martinkėnė ir I. Budginaitė-Mačkinė, „Transnational Displays of Parenting and Caring for Elderly Parents“. Kn. I. Juozeliūnienė ir J. Seymour (Red.), Making Lithuanian Familieis across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius: Vilnius university press, 2020, p. 127-154. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Bielevičiūtė ir I. Budginaitė-Mačkinė, „Parenting and Migration in Academic Publications: What is Seen to be Troubling?“. Kn. I. Juozeliūnienė ir J. Seymour (Red.), Making Lithuanian Families across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius: Vilnius university press, 2020, p. 77-96. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Bielevičiūtė ir I. Budginaitė-Mačkinė, „Portraying Migrant Families in Academic Publications: Naming and Framing“. Kn. I. Juozeliūnienė ir J. Seymour (Red.), Making Lithuanian Familieis across Borders: Conceptual Frames and Empirical Evidence, Vilnius: Vilnius university press, 2020, p. 63-76. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Bielevičiūtė ir I. Budginaitė-Mačkinė, Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

Juozeliūnienė, I. ir I. Budginaitė, „How transnational families are seen to be “troubling”? Contesting and reframing mothering“, Sociological Research Online, 2018, 23(1), p. 262-281. Elektroninė prieiga.

Juozeliūnienė, I., I. Budginaitė ir I. Bielevičiūtė, “Transnational families in Lithuania: multi-dimensionality of social relationships and their reorganization”, Kn. I. Crespi, S. Giada Meda ir L. Merla (Red.) Multi-ethnic and transnational families in Europe. Gender and generations, Palgrave MacMillan, 2018, p. 179-196.

Peleman, B., A. Lazzari, I. Budginaitė, H. Siarova, H. Hanuari, J. Peeters ir C. Cameron, “Continuing professional development and ECEC quality”: findings from a European systematic literature review”, European Journal of Education, 53(1), 2018, p. 9-22.

Juozeliūnienė, I. ir I. Budginaitė, „Global Migration and Family Change in the Baltic Sea Region“, The Journal of Comparative Family Studies, 47(1), 2016, p. 65-86.

Šarūnas, T. (2021) Pleasures and pains of a changing city: housing choices and symbolic violence in central Vilnius. eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka. 279 p. Laisvai prieinamas internete. DOI: 10.15388/vu.thesis.208

Norkus Z. An Unproclaimed Empire: The Grand Duchy of Lithuania: From the Viewpoint of Comparative Historical Sociology of Empires. Abingdon: Routledge, 2018, 426 p.

Juozeliūnienė, I. and Budginaitė, I. “How Transnational Families are Seen to be ‘Troubling’? Contesting and Reframing Mothering”, Sociological Research Online, March 2018, Vol. 23, No. 1, p. 262-281. https://doi.org/10.1177/1360780417749464

Juozeliūnienė, I. and I. Budginaitė. How Transnational Mothering is Seen to be ‘Troubling’: Contesting and Reframing Mothering. – Sociological Research Online, special section: „Troubling Families“, 2018, p. 1-20, DOI: 10.1177/1360780417749464.

Juozeliūnienė, I., Budginaitė, I., I. Bielevičiūtė. Transnational families in Lithuania: multi-dimensionality of social relationships and their reorganization. In Crespi, I., Meda, S., Merla, L. (eds.). Multi-ethnic and transnational families in Europe. Gender and generations. - Palgrave MacMillan, 2018. (ISBN 9783319597546. eISBN 9783319597553), p. 165-181.

Lazutka, Romas; Poviliūnas, Arūnas; Žalimienė, Laimutė. Lithuanian social policy in the last decade has downplayed the issue of unequal access to education. ESPN Flash Report; 2018/55, Brussels: European Commission, 2018. 2 p. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19991&langId=it

Lazutka, Romas; Poviliūnas, Arūnas; Žalimienė, Laimutė. On-going discussions about the financing of the statutory funded pension in Lithuania: ESPN Flash Report 2018/29. Brussels: European Commission, 2018. 2 p. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=19708&langId=en

Mataitytė-Diržienė, J., Stumbrys, D., Byčkova, J. and Lesinskas, E., 2018. Kochlearinė implantacija Lietuvoje: paplitimas ir sistemos apžvalga. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, (17), pp.132-148.

Norkus, Z. „The glory and demise of monetary nationalism in the post‐communist Baltic states“, Nations and Nationalism, 2018, vol. 24, no 4, p. 871-892. https://doi.org/10.1111/nana.12404

Norkus, Z. (2018). “The Economic Output Growth of Baltic Countries in 1913–1938: a Quantitative Cross-country Comparison”, Journal of Baltic Studies,  2018, publication ahead of https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/01629778.2018.1492945 

Žilinskienė, L. ir Ilic, M. (2018). Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science, Routledge, ISSN 2158-2041. https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21582041.2018.1516297

Žilinskienė, L. ir Ilic, M. (2018). Changing family values across the generations in twentieth-century Lithuania in Contemporary Social Science, Routledge, ISSN 2158-2041. https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21582041.2018.1516297

Žiliukaitė, R. "What Do We Choose?". – In The Nonprofit Sector in Eastern Europe, Russia, and Central Asia. Leiden, The Netherlands: BRILL, 2018. doi: https://doi.org/10.1163/9789004380622_003

Pranešimai

Norkus, Z., Markevičiūtė, J. (2022). Regional Gross Domestic Product (RGDP) in the Restored Baltic States: Convergence or Divergence? The Midterm Conference of European Sociological Association (ESA) Research Network 36, Prague 2nd-3rd September 2022, https://www.soc.cas.cz/rn36midterm#prog

Norkus, Z., Klimantas, A., Markevičiūtė, J. (2022). Is Economic Growth Possible During a Crisis? The Great Depression of the 1930s in Baltic States. The General Assembly of Lithuanian Academy of Sciences, 20th September 2022, Vilnius, program available at: http://www.lma.lt/uploads/news/id1646/2022-09-20_kvietimas_03.pdf

Norkus, Z., Klimantas, A., Markevičiūtė, J. (2022). Celebrating 100th Anniversary of Lithuanian University and Facing New Economic Crisis: The Pecularities of the Great Interwar Economic Crisis (1931-1935) in Lithuania, XIV Conference of Lithuanian Sociological Society "Universities, Sociology, and Civil Society Facing the Crises", 02.12.2022, Kaunas University of Technology, Faculty of Social Sciences, Humanities and Arts. https://lsdkonferencija2022.ktu.edu/wp-content/uploads/sites/426/2022/11/LSD_pilna-programa-1129.pd

Markevičiūtė, J., Norkus, Z., Klimantas, A. (2022). Latvia’s Regional Disparities: Comparison of Interwar Period with Modern Latvia. Data Analysis Methods fo Software Systems (DAMSS), 13th Conference, Druskininkai, Lithuania, Hotel „Europa Royale“, December 1st – 3rd, 2022. Program: https://www.mii.lt/damss/index.php/program/oral-presentations

Regionų ekonominio produktyvumo nelygybės kaita: Baltijos šalių palyginimas (1995-2019).
Z. Norkus, J. Markevičiūtė. XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija: Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?
Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66, Kaunas.
(Lietuva). 2022 01 14.

Lietuvos regionų ekonominio produktyvumo nelygybės kaita Baltijos šalių lyginamojoje perspektyvoje.
Z. Norkus, J. Markevičiūtė. Konferencija: Regionai ir savivalda Lietuvoje – problemos bei perspektyvos.
Lietuvos Mokslų Akademija, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius.
(Lietuva). 2022 04 29. 

Latvia’s Relative Wealth in the 1930s: Measured as GDP per capita in 1935 as Benchmark Year.
Jurgita Markevičiūtė, Zenonas Norkus (Vilnius university), Jānis Šiliņš (Vidzeme University of Applied Sciences), Ola Honningdal  Grytten (NHH Norwegian School of Economics). Baltic Connections: a Conference in Social Science History. 
Jyväskylä universitetas (Suomija). 2022 07 16-17.

1935 metų Latvijos BVP įvertinimas pagal SNA 2008 sistemą bei regioniniai skirtumai.
Jurgita Markevičiūtė (VU), Zenonas Norkus (VU), Ola Honningdal Grytten (NHH), Jānis Šiliņš (ViA). Lietuvos matematikų draugijos 58-a konferencija, skirta Lietuvos Universiteto 100-mečiui.
Kaunas (Lietuva). 2022 06 16-17.

Norkus Z. Are There Progressive Social Restorations?
Research Committees Session: „Social Progress: Present Trends and Future Scenarios“ RC07 Futures Research (host committee), RC56 Historical Sociology. 2021 02 24.
IV International Sociological Association (ISA) Forum.
Porto Allegre (Brazilija). 2021 02 23-27. 

Norkus Z. On the Ultimate and Actual Success of Modern Social Restorations.
Midterm Conference of ESA RN36: In search of new dimensions of social transformations.
Institute of Sociologyof the Czech Academy of Sciences. 2021 03 26-27, Session 2: Analyzing culture, history and memory.
Praha (Čekija). 2021 03 21.

From Warfare to Welfare States? Social and Military Spending in the Baltic States 1918-1940.
V. Morkevičius, Z.Norkus, J.Markevičiūtė. First Online Baltic Connection conference: a conference in social science history 2021.
Helsinki universitetas, Suomija. 2021 04 21.

Norkus Z. Life Expectancy in Lithuania 20th Century: New Research Findings. Session RN36_T05: Social policies and outcomes in transforming societies.
XV European Sociological  Conference: Sociological Knowledges for Alternative Futures. 2021 08 31 - 2021 09 03.
Barselona (Ispanija). 2021 09 02.

Norkus Z. On the Success and Progressiveness of (Some) Modern Restorations. Session 131 „Events and Crisis in Concept and Practice I Macrohistorical Dynamics“.
Social Science History Association (SSHA) annual meeting in Philadelphia 2021 11 11-14.
(Jungtinės Amerikos Valstijos). 2021 11 12.

Z. Norkus, „Secular Trends in the Human Wellbeing across Europe: a Comparison of Economic and Biological Standard of Life Viewpoints“, 14th Conference of the European Sociological Association „Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging“, Manchester, United Kingdom, 20-23.08.2019, RN36_04 RN36_04: Perception of Equality and Boundaries –Class, work, life

Z. Norkus, invited presentation „Rethinking 1989: Belated 1789 or Better 1815? Post-communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Modern Restorations“, 17th Polish Sociological Congress „Me, Us, Them? Subjectivity, Identity, Belonging“, Wroclaw, 11-14.09.2019, Session „The Great Change of 1989“.

Z. Norkus, „Making ‚New Europe‘? After-Life and Return of Ancient Empires in the Current De-Linkings and Re-Linkings at the Eastern Frontier of the European Union“, 43rd Annual Conference on the Political Economy of the World-System „De-Linking: Critical Thought and Radical Politics“ Albert-Ludwigs-University of Freiburg, Germany 11-14.04.2019.

Z. Norkus, invited presentation „Monetary Nationalism and the Restoration of Baltic States“, Kickoff Workshop on New Nationalisms, Interdisciplinary Centre for Baltic Sea Region Research, IFZO, Greifswald University, 13.05.2019.

Z. Norkus, „Human Height and Family Household Size in the Baltic Countries in the Early 20th Century: Towards Solution of Estonian Males Stature Puzzle“, Weast: The Eastern European Economic History Initiative Workshop Cracow 2019: „Understanding the Economic Past of Eastern Europe“, Pedagogical University of Cracow, 14-15.06 2019.

I.Juozeliūnienė. Migracija ir Lietuvos šeima: migraciniai ketinimai, patirtys ir oficialieji naratyvai.
Mokslinė praktinė konferencija: Lietuvos demografinės situacijos tendencijos viešosios politikos kontekste.
Vilnius, LR Seimas (Lietuva). 2022 05 18.

I.Juozeliūnienė Covid-19 Pandemic and Transnational Families: Challenges and Changes of Family Display (su G. Martinkėne).
Konferencija: 15th Conference of the European Sociological Association „Sociological Knowledges for Alternative Futures“.
Barselona (Ispanija). 2021 08 31 - 2021 09 03.

I.Juozeliūnienė What Is Seen to be „Troubling“: Portraying Parenting in Migration in Academic Publications (su I. Budginaite-Mačkine).
IV ISA Forum of Sociology, Porto Alegre (Brazilija). 2021 02 23-28.

I.Juozeliūnienė Ekspertai apie Lietuvos grįžimo politiką.
Tarptautinė konferencija: Lietuvos šeima ir migracija: kasdienės patirtys ir grįžimo politikos labirintai.
Vilnius (Lietuva). 2019 10 30.

I.Juozeliūnienė Familial Displays Across Borders: The Case of Lithuanian Parents-Children Living Separately (su I. Budginaite ir G. Martinkėne).
14-th ESA Conference: Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging.
Mančesteris, (Didžioji Britanija). 2019 08 20-23.

I.Juozeliūnienė Intergenerational Solidarity and Transnational Familial Care: The Case of Lithuanian Migrant Families (su I. Budginaite-Mačkine).
XIX ISA World Congress of Sociology: Power, Violence and Justice.
Torontas (Kanada). 2018 07 15-21.

I.Juozeliūnienė Bridging Goffman’s Ideas with „Family Display“ in Analysing Stigmatization of Transnational Mothering (su Budginaite-Mačkine ir G. Martinkėne).
XIX ISA World Congress of Sociology: Power, Violence and Justice.
Toronto (Kanada). 2018 07 15-21.

I.Juozeliūnienė Transnational Families Through the Lens of „Imaginary“ and „Relationality“ (su I. Budginaite ir I. Bielevičiūte).
ESA 13-th international conference: (Un)Making Europe: Capitalism, Solidarities, Subjectivities.
Atėnai (Graikija). 2017 08 29-2017 09-01.

I.Juozeliūnienė Using visual methods to describe migrant family change (su bendraautorėmis: I. Budginaite ir I. Bielevičiūte).
3-rd ISA Forum of Sociology: The Futures we Want: Global Sociology and the Struggles for a Better World.
Viena (Austrija). 2016 07 10-14.

Z. Norkus. „Capitalist Restoration or Dismantling of State Capitalism? Post –Communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Restorations“, XIX ISA World Congress of Sociology, Toronto, Canada, 15-21.07.2018
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-0006) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, plenary presentation „Heading for Second Millenium of European History: Lithuania Ancient and Modern, Two Times Restored“, The European Network for Social Policy Analysis (ESPANet Europe) 16th Annual Conference „Transformation of European Welfare Systems: Challenges, Problems and Future Prospects“, 30.08-09.2018, Vilnius, Lithuania.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, „Theorizing Modern Social Restorations: a Comparison of Social and Ecological Restorations“, European Sociological Association (ESA) 36 Research Network (RN) „Sociology of Transformations: East and West“ midterm conference „The Social Transformations We Live in: Between Cohesion and Fragmentation“, School of Advanced Social Studies, Nova Gorica, Slovenia, 20-22.09.2018
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
V. Morkevičius, Z. Norkus, „Estų vyrų ūgio mįslė ir kaip sociologija gali padėti ją įminti“, X-oji nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „Sociologinio žinojimo autoritetas: poveikis, vertės kūrimas ir kvestionavimas“, Klaipėdos universitetas, 2018.10.12-13.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, „Making ‚New Europe‘? After-Life and Return of Ancient Empires in the Current De-Linkings and Re-Linkings at the Eastern Frontier of the European Union“, 43rd Annual Conference on the Political Economy of the World-System „De-Linking: Critical Thought and Radical Politics“ Albert-Ludwigs-University of Freiburg, Germany 11-14.04.2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, invited presentation „Monetary Nationalism and the Restoration of Baltic States“, Kickoff Workshop on New Nationalisms, Interdisciplinary Centre for Baltic Sea Region Research, IFZO, Greifswald University, 13.05.2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, „Human Height and Family Household Size in the Baltic Countries in the Early 20th Century: Towards Solution of Estonian Males Stature Puzzle“, Weast: The Eastern European Economic History Initiative Workshop Cracow 2019: „Understanding the Economic Past of Eastern Europe“, Pedagogical University of Cracow, 14-15.06 2019.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, pranešimas „Secular Trends in the Human Wellbeing across Europe: a Comparison of Economic and Biological Standard of Life Viewpoints“, 14th Conference of the European Sociological Association „Europe and Beyond: Boundaries, Barriers and Belonging“, Manchester, United Kingdom, 20-23.08.2019, RN36_04 RN36_04: Perception of Equality and Boundaries –Class, work, life
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.
 
Z. Norkus, invited presentation „Rethinking 1989: Belated 1789 or Better 1815? Post-communist Transformation from the Viewpoint of the Comparative Historical Sociology of Modern Restorations“, 17th Polish Sociological Congress „Me, Us, Them? Subjectivity, Identity, Belonging“, Wroclaw, 11-14.09.2019, Session „The Great Change of 1989“.
The research received funding from the European Social Fund (Project No 09.3.3-LMT-K-712-01-000) under the grant agreement with the Research Council of Lithuania.

Disertacijos