
VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto moksliniai tyrimai sutelkti į kultūros įvairovės, darnaus vystymosi ir švietimo politikos vertinimo aspektus, ypatingą dėmesį skiriant technologinėms naujovėms, kurios pritaikomos mokymosi aplinkoje.
Šie tyrimai atliepia Lietuvoje vykstančius pokyčius: demografinį nuosmukį, padidėjusią tarpkultūrinę sąveiką mokymo aplinkoje ir atotrūkį tarp kartų naudojant technologijas.
VU Filosofijos fakultetas vykdo bendrus projektus su užsienio mokslininkais ir pedagogais, nukreiptus į mokymo proceso tubulinimą, mokytojų rengimą, jų kompetencijų tobulinimą, mokinių gebėjimų stiprinimą, pažeidžiamų grupių integraciją bei STEAM.
Instituto mokslinių tyrimų kryptys:
Švietimo ir ugdymo kultūra darniai plėtrai. Vadovė prof. dr. L. Duoblienė
Moksliniai tyrimai pasitelkti tirti nacionalinę švietimo ir ugdymo kultūrą darnios plėtros kontekste. Tyrimais gvildenami teoriniai ir praktiniai švietimo/ugdymo filosofijos, antropologijos ir istorijos klausimai, ypač susitelkiant į tarpkultūrinio dialogo, tapatumo formavimo(si) ir mokyklos kultūros aspektus. Analizuojami europocentrinio ir globalaus požiūrio į bendrąjį ugdymą lokaliame kontekste klausimai.
Globalios ir lokalios švietimo politikos raida. Vadovas prof. dr. R. Želvys
Šie moksliniai tyrimai skirti tirti globalios ir nacionalinės švietimo politikos raidos ir dermės problemas. Jais siekiama identifikuoti švietimo politikos kaitos tendencijas ir Lietuvos švietimo trajektorijas, tirti aukštojo mokslo institucijų̨ transformacijos bei atlikti tarptautinių švietimo tyrimų lyginamąją analizę.
Ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimas. Vadovė doc. dr. R. Makarskaitė-Petkevičienė
Moksliniai tyrimai skirti tirti ugdymo turinio kaitos tendencijas mokytojų rengimo kontekste. Jais tiriami įvairūs ugdymo turinio kūrimo ir praktinio taikymo aspektai; analizuojami ugdymo turinio integracijos teoriniai ir praktiniai iššūkiai; tiriamos didaktinių inovacijų taikymo galimybės, ypač STEAM ugdyme; analizuojamos pradinio ugdymo didaktinės problemos; nagrinėjamos mokytojų ugdymo problemos ir jų įveikos būdai.
Skaityti daugiau
VU Filosofijos fakultete organizuojamos Edukologijos doktorantūros studijos.
Doktorantūros studijos orientuotos į studijų kokybę, lankstų studijų proceso organizavimą, mokslinės aplinkos formavimą. Filosofijos fakultete kasmet atnaujinama eksperimentinė bazė – tai sudaro geresnes sąlygas doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Doktorantai tobulina savo žinias seminaruose, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, moksliniuose projektuose, dirba pedagoginį darbą.
Daugiau apie Edukologijos doktorantūros studijų programą
VU Filosofijos fakultetas įgyvendiną projektą Reforming Doctoral Education in Armenia in Line with Needs of Academia, Industry and Current EU practices (ARMDOCT), kuriuo siekiama reformuoti Armėnijos doktorantūros studijas. Projektas skatins integruotas ir orientuotas į tarptautinį mokslą studijas, apimančias universitetus, tyrimų centrus ir industriją.
Daugiau apie projektą

Atnaujintose buvusio Planetariumo patalpose, pačioje Vilniaus širdyje, 2025 m. duris atvers didžiausias Lietuvoje – Vilniaus universiteto Metodinis STEAM ugdymo centras. Edukacinės veiklos lankytojų čia lauks net aštuoniose skirtingose laboratorijose ir Žvaigždžių salėje. Ši erdvė kuriama bendradarbiaujant Vilniaus universitetui ir Vilniaus miesto savivaldybei.
Akronimas STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths). Tikimasi, kad dalyvavimas STEAM centro veiklose prisidės prie mokinių sudominimo šių sričių mokslais bei pasiekimų gerinimo, praktinių gebėjimų stiprinimo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijų, reikalingų sėkmingai profesinei karjerai ugdymo, paskatins mokinius konkrečiau domėtis gamtos ir tiksliaisiais mokslais ir rinktis šių krypčių studijas.
Daugiau apie Vilniaus universiteto Metodinį STEAM ugdymo centrą galite sužinoti - https://steamlt.lt/vilnius/
Skaityti daugiau
|
Programos tikslas – parengti mokytoją, gebantį kūrybiškai ir atsakingai veikti savo profesiniame lauke, vadovautis profesinėmis vertybėmis, naujausiais mokslinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais bei inovatyviomis technologijomis, organizuoti kokybišką ugdymo procesą, skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams. |
Programos tikslas – parengti pedagogą, kuris gebėtų kūrybiškai veikti savo profesijos lauke, vadovaudamasis naujausiais mokslo pasiekimais, inovatyviomis technologijomis ir asmeninėmis nuostatomis bei pasirengusį kokybiškai ugdyti vaikus pagal pasirinktą Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos arba Pradinio ugdymo pedagogikos specializaciją. |
|
|
Programos tikslas – parengti kompetentingus edukologijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, o taip pat aukštos kompetencijos specialistus–praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms. |
Profesinės pedagoginės studijos Metus trunkanti profesinių pedagoginių studijų (PPS) programa, skirta asmenims turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atitinkantį bendrojo lavinimo mokyklose mokomus dalykus ir norintiems įgyti profesinę pedagogo kvalifikaciją, suteikiančią teisę bendrojo ugdymo mokyklose dirbti dalyko mokytojais. |
Culturally Diverse Approaches to Learning Mathematics and Computational Thinking (No. NPHZ-2018/10063)
Projekto laikotarpis: nuo 2018-05-01 iki 2020-08-31
Finansavimo šaltinis: Nordplus Horizontal
Skaityti daugiauScaffolding Computational Thinking – Enchancing Nordic Teacher Education/2019 (No. NPHZ-2019/10157)
Projekto laikotarpis: nuo 2019-05-15 iki 2020-10-01
Finansavimo šaltinis: Nordplus 2019 Development
Mokslinių tyrimų projektas: Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Projekto trukmė: 24 mėn.
Rūkymas yra antras pagal sukeliamą išvengiamų mirčių ir negalios skaičių elgsenos rizikos veiksnys pasaulyje (GBD Tobacco Collaborators, Lancet, 2017). Išlaidos sveikatos priežiūrai gydant su rūkymu susijusias ligas, sudaro 467 mljrd. $ (PGP) arba 5.7 proc. visų globalių sveikatos išlaidų. Ekonominiai kaštai, įskaitant ne tik išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir dėl rūkymo atsiradusį nedarbingumą, sudaro 1852 mljrd. $ (PGP) (Goodchild, 2018).
Lietuvoje kasdien rūkančių gyventojų dalis siekia 20 proc. Su rūkymu susijęs standartizuotas mirtingumo rodiklis 2015 m. Lietuvoje siekė 500/100 tūkst. gyventojų (ES šalių vidurkis –320/100 tūkst. gyv.) (WHO HFA-DB, 2018). Globali ligų, susijusių su rūkymu, našta Lietuvoje sudaro iki 1/5 visų ligų naštos (IHME, 2018).
Pristatomo projekto tikslas yra identifikuoti užsienio šalyse pasiteisinusias ekonomines rūkymo prevencijos priemones, tinkamiausias vykdyti rūkymo prevenciją atskirose tikslinėse socialinėse grupėse Lietuvoje.
Tarpdisciplininio projekto, apimančio ekonomikos, sociologijos, visuomenės sveikatos ir teisės, sritis, vykdymo metu bus: