2019 m. gegužės 2 d. vyko diskusija „Lietuvos klestėjimo trajektorijos arba kokioje aplinkoje švęsime VU 500 metų jubiliejų?“. Joje buvo diskutuojama, kokios visuomenės Lietuvoje galima laukti ir tikėtis po 60 metų. Šiandien, kaip pastebi diskusijos moderatorė sociologė doc. Rūta Žiliukaitė, ateities klausimas sociologui tampa svarbus kaip niekad. Todėl, kad ateitis anksčiau, prieš 60 metų, buvo daug labiau numatoma nei dabar. Skirtingų mokslų atstovai pateikė savo ateities scenarijus.Prof. dr. Boguslavas Gruževskis pateikė klestėjimo ir nuopuolio scenarijus iš socialinės pusės. Tuo tarpu neurologas ir biofizikas prof. Dr. Osvaldas Rukšėnas nukėlė auditoriją į kitokią realybę ir iškėlė klausimą, kiek ateityje bus reikalingas žmogus ir kiek jis bus žmogus.
Šiandien Lietuvoje yra demografinė įtampa, kurios priežastis yra emigracija. Nepaisant to, kad 2018 m. Lietuvos migracijos rodikliai buvo geriausi per visą nepriklausomybės laikotarpį, tai nereiškia, kad vyrauja geros tendencijos. Pagal „Eurostat“ duomenis Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos scenarijai gali būti net keli. Blogiausiu atveju po 60 metų šalyje bus 50 proc. mažesnė populiacija, o optimistiškai žvelgiant galima tikėtis 3,5 mln. gyventojų skaičiaus. Tačiau, kaip pastebi R. Žiliukaitė, tam, kad išsipildytų optimistinis scenarijus reikalingos kiekvieno individo bei organizacijų pastangos, be to, reikalingi valdžios institucijų tam tikros pastangos ir sprendimai.
Tačiau, kaip pastebi O. Rukšėnas, jau nebeaišku, kiek toje ateities visuomenėje liks žmogaus. Šiuo metu technologijos tiek pažengė, kad žmoguje galima pakeisti beveik viską – dirbtinių organų kūrime pasiektas neįtikėtinas progresas. Jie gali tarnauti ne tik sveikatos sferoje, tačiau taip pat tikimasis tokiu būdu išplėsti žmogaus galimybes. Tačiau iš čia kyla etikos klausimas. 2018 m. jau beveik buvo sukurtas smegenų prototipas – 3D organas išaugintas iš kamieninių ląstelių. Tačiau šis projektas buvo sustabdytas etiniais sumetimais, nors techniškai galima sakyti, kad problema jau yra išspręsta. Tačiau kiek galima keisti, kad žmogus dar būtų žmogus. Ir čia gyvybės mokslai susiduria su socialiniais ir net filosofiniais klausimais – kas yra žmogus?
Kaip pastebėjo B. Gruževskis, kuo labiau vystosi technologinės galimybės, tuo daugiau dėmesio universitete turi būti skiriama atsakomybės ugdymui. Štai ir iš auditorijos kilo klausimas – kaip išmokyti dirbtinį intelektą atsakomybės ir jautrumo?
Sociologams rūpi žmonės – todėl kyla klausimas, kur ateityje jie bus patalpinti, kur bus patalpintos jų smegenys, kokiuose konteineriuose. Tad ateities visuomenė – su žmogumi ar be žmogaus?