2019 m. gegužės 24–25 d. Vilniaus universitete vyko tradicinis kasmetinis psichologų kongresas „DIALOGAI“, kuriame dalyvavo psichologai dirbantys mokslinį ir praktinį darbą. Tema dialogai pasirinkta neatsitiktinai. Filosofijos fakultetas apjungia įvairias mokslo kryptis, o taip pat ir psichologai dirba ne vienoje srityje. Tad šio kongreso tikslas buvo siekis užmegzti dialogą tarp mokslininkų ir praktikų, psichologų su kitų mokslų atstovais bei kitais universitetais ir įstaigomis, kurie susieina į šį renginį kartu padiskutuoti bei aptarti aktualiausius psichologijos mokslo klausimus.
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė džiaugiasi, kad net plenariniai pranešimai buvo kitų mokslų atstovų – Osvaldas Rukšėnas, VU Gyvybės mokslų centro profesorius, Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, kėlė klausimą, ar žmogus ir išliks žmogumi, o svečias iš Rumunijos Dragos Iliescu, Bukarešto universiteto profesorius, kalbėjo apie dabarties valstybę ir ateities perspektyvas. Kaip teigia V. Pakalniškienė, startas buvo įdomus: „Plenariniai pranešimai uždavė klausimą, kas mūsų laukia ateityje ir kaip tai paveiks psichologų darbą bei patį žmogų. Dauguma mūsų susimąstė apie tai, kad pats darbas pasidaro kitoks. Technologijos ateina į psichologų darbą, į patį žmogų ir todėl viskas turėtų kažkaip keistis“.
Kongreso metu vyko projektų pristatymai. „Tai nauja patirtis. Komanda iš institucijos trumpai pristatydavo, kokiuose projektuose dalyvauja, ypač daug dėmesio skirta tarptautiniams projektams. Tokiu būdu užmezgamas dialogas, sužinoma, ką veikia kolegos, kitos institucijos. Be to, sužinoma, kokios galimybės yra prisijungti, bendradarbiauti, kyla naujų idėjų“, - sprendimą pristatyti projektus komentavo V. Pakalniškienė.
Renginy buvo pakviesti ir du svečiai iš užsienio – jau minėtas D. Iliescu iš Rumunijos ir Lundo universiteto Psichologijos departamento docentė Daiva Daukantaitė. „Tikrai buvo įdomu paklausyti, kaip gyvena kitos šalys, kaip ten mąsto žmonės, su kokiais klausimais psichologai susiduria kitur“, - sako V. Pakalniškienė.
Šiais metais kongrese buvo įvairių sesijų. Visos temos buvo atlieptos, nors daugiausia jų buvo iš klinikinės sveikatos, vien dėl to, kad šioje srityje yra daugiausia dirbančių specialistų. Tačiau buvo paliestos tiek teisės, tiek edukacijos, vaiko psichologijos temos.
Tačiau be jau tradicinių, buvo atrastos ir gana naujos psichologijos krypties temos. Į paviršių iškilo ekologija – klausta, kokios sąsajos tarp ekologijos ir psichologijos, kalbėta apie gamtosaugą iš psichologinės pusės. Žinoma, nemažai dėmesio sulaukė ir interneto tyrimai, kurie šiuo metu labai aktualūs. Taip pat buvo skirtas dėmesys ir vertinimo instrumentams. Be to, buvo įdomių diskusijų, pvz., apie etines dilemas tyrimuose ir ne tik juose, bet ir psichologų praktiniame darbe. Kad ir dirbant su studentais, su kuo susiduriama kasdiena ir kartais net nesusimąstoma apie šiuos klausimus.
„Dėmesio sulaukė LSMU profesorė Nidos Žemaitienės, pelniusios Gučo premiją, kuri skiriama Lietuvos psichologų sąjungos už nuopelnus Lietuvos psichologijos mokslui, diskusija apie tai, kaip psichologai reaguoja ir turi reaguoti į didelio mąsto nelaimes. Profesoriaus Albino Bagdono pranešimas apie Vladą Lazersoną įvedė ir istorinę praeitį, pateikė tai, ko mes kaip psichologai nežinojom. Tad buvo labai įdomu. VU Psichologijos instituto docentė Ilona Laurinaitytė kalbėjo apie smurto fenomeną. Ji sugebėjo pažvelgti į šią temą iš įvairių perspektyvų – žmonių, kurie susiduria su tuo, kurie dirba su smurtu. VU Psichologijos instituto profesorius Evaldas Kazlauskas išsamiai pristatė psichotraumatologijos tyrimus“, - pasakojo V. Pakalniškienė.
Šių metų psichologų kongresas sulaukė nemažai dalyvių, buvo aprėpta daug sričių ir kiekvienas atrado tai, ką galėjo atrasti ir ką norėjo atrasti.