Prieš kelias savaites sveikinome profesorių Aleksandrą Dobryniną, kuris buvo išrinktas Europos kriminologų draugijos prezidentu (ESC). Praėjus šiek tiek laiko ir aprimus emocijoms susėdome su profesoriumi trumpam pokalbiui, apie tai kas gi čia nutiko. Prof. A. Dobryninas mielai atsakė į kelis klausimus ir pasidalino savo nuomone apie kriminologijos mokslo ateitį Lietuvoje.
Esate ESC narys nuo 2002 m., buvote ir jos valdybos nariu nuo 2009 iki 2012 m., dabar tapote prezidentu. Kodėl nusprendėte dalyvauti rinkimuose?
Norėčiau patikslinti, dabar esu tik išrinktasis prezidentas. O pilnai savo pareigas pradėsiu eiti tik nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Dalyvavimas rinkimuose nebuvo vien mano iniciatyva. Kolegos užsienyje ir Lietuvoje gana seniai ragindavo dalyvauti ESC prezidento rinkimuose. Pagaliau jie mane įtikino, kad galimas mano prezidentavimas gali būti naudingas tiek ESC, tiek Lietuvos kriminologijai. Mano kandidatūrą parėmė Krokuvos Jogailos universiteto profesorius ir buvęs ESC prezidentas Krzysztof Krajewski. Šiai nominacijai pritarė ir ESC Valdyba.
Tai, kad Jūs esate išrinktas ESC prezidentu yra labai svarbus įvykis Lietuvos kriminologijai. Gal galite pasakyti, kokios galimybės atsiveria Lietuvos kriminologams?
ESC prezidentas atstovauja visai draugijai, o ne atskiros valstybės kriminologams. Todėl naujos galimybės mums yra veikiau simbolinės nei tiesioginės. Tai, kad ESC prezidentu išrinktas Lietuvos atstovas, teigiamas ženklas visai mūsų kriminologų bendruomenei: mes esame matomi Europoje, mūsų pastangos plėtoti kriminologinius tyrimus ir studijas, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir organizacijose nelieka nepastebėti, ir yra tinkamai vertinami. Žinoma, mes negalime pasigirti, kaip pavyzdžiui, Italijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos arba Vokietijos kriminologai turtinga istorine tradicija, tyrimų ir studijų gausa, vyriausybinių institucijų dėmėsiu ir valstybinių finansavimu. Tačiau mes esame Baltijos regiono lyderiai ir ši lyderystė simboliškai skatinama ir tai mus visus įpareigoja ne tiek girtis esamais rezultatais, kiek tobulėti ir siekti naujų akademinių ir mokslinių aukštumų.
Prezidento pareigos, ką jos reiškia Jums? Kaip Jūs pats dabar jaučiatės?
Po išrinkimo gavau daug sveikinimų iš savo užsienio ir Lietuvos kolegų, kurių nuomonę ir mokslinę patirtį labai aukštai vertinu. Jau vien dėl to privalau į Prezidento pareigas žiūrėti rimtai ir atsakingai, nors mūsų asociacijoje prezidentas nėra kažkoks visagalis ir privalo veikti išvien su Valdyba ir sekretoriatu. Bet ačiū Dievui, dauguma mano kolegų ir draugų yra ne tik rimti mokslininkai, bet ir nepataisomi šmaikštuoliai. Iki rinkimų buvau jiems „Aleksandras“, po rinkimų jie kitaip nei „Prezidentas“ manęs nebevadina. Tokioje „trolinimo“ kampanijoje neturi jokių šansų pasimėgauti prezidento postu ;).
Jūs esate vienas iš kriminologijos mokslo pradininkų Lietuvoje. Gal galite pasidalinti savo nuomone, kokią matote kriminologijos mokslo Lietuvoje ateitį?
Prieš atsakydamas į šį klausimą, norėčiau priminti sociologijos klasiko E. Durkheimo paradoksalią mintį, kad visuomenė be nusikaltimų - visuomenė be ateities. Dažniausiai tai interpretuojama, kad nusikaltėliai (nors ir ne visi) gali būti novatoriai, naujų visuomenės gyvenimo būdų šaukliai, kurie dėl įvairių priežasčių konfliktuoja su esama aplinka. Tačiau į tai galima pažiūrėti ir kitaip: jei visuomenė nesugeba laiku diagnozuoti ir esant reikalui stabdyti („kriminalizuoti“) pavojingus socialiniam gyvenimui reiškinius ir procesus, tokia visuomenė pasmerkta žlugti. Būtų naivu tikėtis, kad kriminologijos mokslas Lietuvoje kada nors padės visiškai išnaikinti nusikaltimus, tačiau šiandien mes klojame pagrindą tam, kad Lietuvoje išaugtų naujos kartos kriminologai, kurie padės spręsti opias kriminogenines problemas efektyviau ir humaniškiau, nei tai daroma dabar.
Daugiau informacijos apie Europos kriminologų draugiją galite rasti čia, o susipažinti su Kriminologijos bakalauro studijomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete galite čia.