2020 m. sausio 17 d. Filosofijos instituto doktorantas Paulius Rimkevičius gins disertaciją „Sąmonės neskaidrumas ir intuicijos, meditacijos bei laisvos valios eksperimentai” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001). Mokslinis konsultantas – dr. Renatas Berniūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
doc. dr. Jonas Dagys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. Albinas Bagdonas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Jérôme Dokic (PSL Research University, Prancūzija, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. Albinas Plėšnys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
dr. Tillmann Vierkant (The University of Edinburgh, Jungtinė karalystė, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Anotacija:
doc. dr. Jonas Dagys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. Albinas Bagdonas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Jérôme Dokic (PSL Research University, Prancūzija, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
prof. dr. Albinas Plėšnys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
dr. Tillmann Vierkant (The University of Edinburgh, Jungtinė karalystė, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjama savižinos problema. Palaikoma interpretacinės-sensorinės prieigos savižinos teorija (Carruthers 2011). Pasak šios teorijos, žmogus sužino savo paties ir kitų žmonių propozicines nuostatas (pvz.: sprendimus) naudodamasis vienu ir tuo pačiu psichiniu gebėjimu, kuris turi prieigą prie paties žmogaus sensorinių būvių, kurio prieiga prie daugumos paties žmogaus nuostatų yra interpretacinė, o ne skaidri, ir kuris išsivystė tam, kad įgalintų žmogų sužinoti kitų žmonių psichinius būvius. Ginama bendroji tezė, kad šią savižinos teoriją paremia intuicijos, meditacijos ir laisvos valios empirinių tyrimų rezultatai. Pateikiami trys pagrindiniai bendrąją tezę paremiantys argumentai. Pirma, intuicijos empiriniai tyrimai paremia šią teoriją, nes jie, kaip ir ši teorija, skatina manyti, kad intuityviai žmonėms atrodo, kad nuostatos priskiriamos arba nesąmoningai, arba sąmoningai interpretuojant. Antra, meditacijos empiriniai tyrimai paremia šią teoriją, nes jie, kaip ir ši teorija, skatina manyti, kad ir medituodami žmonės klysta dėl savo nuostatų bei susiduria su sunkumais mėgindami suvaldyti savo mintis. Trečia, laisvos valios empiriniai tyrimai paremia šią teoriją, nes jie, kaip ir ši teorija, skatina manyti, kad žmonės priskiria sau sprendimus remdamasi tiek išoriniais dalykais (jusliškai suvokiamu elgesiu), tiek vidiniais (mentaliniais vaizdiniais). Nagrinėjami kitų autorių argumentai už ir prieš šią teoriją. Daroma bendra išvada, kad ji yra pranašesnė už pagrindines jos alternatyvas.