Tesiantis priėmimo į magistrantūros studijas laikotarpiui, kviečiame iš arčiau susipažinti su Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa, bei programos komiteto pirmininke doc. dr. Sigita Girdzijauskiene. Interviu metu dr. S. Girzijauskienė prisimimė, nuo ko prasidėjo jos akademinis kelias, bei išsamiai pristatė studijų programą.
Kaip patekote į akademinę aplinką?
Dar studijų metais pradėjau dirbti psichologe vienoje Vilniaus mokykloje. Kadangi psichologų ugdymo įstaigose poreikis buvo didžiulis ir tada, toks išlieka ir dabar, tai iš esmės nieko keisti kaip ir nederėjo. Tačiau prieš pat mokslo metų pradžią paskambino profesorius Albinas Bagdonas ir pasiūlė ateiti dirbti į tuomet egzistavusią Psichologinę konsultaciją. Aš, žinoma, mielai sutikau. Dar po metų įstojau į doktorantūrą. Po doktorantūros studijų likau dirbti Vilniaus universitete. Labai džiaugiuosi, kad irstudijų metais, ir studijuodama doktorantūroje, o vėliau ir dirbdama universitete turėjau galimybę dirbti skirtingose Vilniaus mokyklose. Praktinė patirtis labai svarbi skaitant paskaitas. O profesiniai ir asmeniniai ryšiai su tų mokyklų mokytojais yra išlikę iki šiol.
Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?
Nuo pat akademinės veiklos pradžiosmano tyrimai yra susiję su vaikais, besiugdančiais skirtingose ugdymo įstaigose. Pradėjusi studijuoti doktorantūroje,o vėliau ir dirbti universitete, pakliuvau į puikią tyrėjų komandą, kurios nareesu iki šiol. Man labai džiugu, kad savo darbu galėjau prisidėti prie pirmojo Lietuvoje intelekto testo –Wechslerio intelekto skalės vaikams trečiojo leidimo–standartizavimo, kuris praktikoje naudojamas iki šios dienos. Komanda, kurios branduolys yra doc. dr. Gražina Gintilienė, Dovilė Butkienė, doc. dr. Dalia Nasvytienė, Kęstutis Dragūnevičius, iki šiol yra sukūrę ar adaptavę beveik 20 psichologinių instrumentų, kuriuos naudoja psichologai praktikoje ir kolegostyrėjai, studentai savo moksliniuose tyrimuose. Kita sritis, kuri mane labai domina ir neišvengiamai susijusi su pirmąja, yra gabių vaikų tyrimai. Kartu su kolegomis šioje srityje irgi turime gerą įdirbį –esame standartizavę vieną, specialiai didelių gebėjimų vaikams skirtą intelekto testą, kuriame gabių vaikų atpažinimo sistemą visoms Lietuvos mokykloms. Tyrinėjant, atrodo, vieną gana nedidelę vaikų grupę, gali gerai pamatyti visos Lietuvos švietimo problemas, pajusti mokytojų nuotaikas, pamatyti visuomenės nuotaikas. Labiausiai ši sritis traukia tuo, kad yra viltis pakeisti bent dalies šių vaikų gyvenimą mokykloje ir šiuos pokyčius padaryti tvariais.
Papasakokite plačiau ką studijuoja, kokių kompetencijų bei kokios patirties įgyja studentai pasirinkę Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros studijas?
Kuriant bet kurią psichologijos bakalauro ar magistro programągaires nustato du dokumentai –Psichologų rengimo reglamentas ir EuroPsyeuropinis psichologų kvalifikacijos standartas(apie jį plačiau http://www.europsy.lt/). Tai tarsi rėmai, į kuriuos talpinama programa. Iš kitos pusės Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventas turi gebėti atlikti tas funkcijas, kurios nurodytos švietimo įstaigų psichologų pareiginėse nuostatose. Kartu mes girdime, ką siūlo praktikoje dirbantys psichologai bei mūsų pačių studentai. Nuo šiųmokslo metų Edukacinės ir vaiko psichologijos programa gerokai atnaujinama. Kai kuriuos pokyčius pajus ir dabar studijuojantys. Ankstesniais metais ir studijų komitetas jausdavome, ir studentai išsakydavo, kad trūksta dalykų, kurie ugdytųstudentų kompetencijas, reikalingas atlikti įvairiasintervencijas ir įvertinti jų efektyvumą. Manau, kad programoje pasiektas geras ugdomų kompetencijų balansas. Studentams suteikiami teoriniai edukacinės psichologijos, vaiko raidos ir psichopatologijos pagrindai. Nors žodis „teoriniai“ nėra visai tikslus,nes ir čia studentai mokomi ne tik pažinti, suprasti, bet ir taikyti savo žinias konkrečioms ar hipotetinėms situacijoms. Psichologinis įvertinimas visada buvo stiprioji šios programos dalis. Tokia ji ir išlieka. Dabar sustiprinamas dalykų blokas, kuris skirtas įvairioms intervencijoms. Studentai privalomai mokysis Vaiko psichologinio konsultavimo, Konsultavimo ugdymo įstaigoje ir Psichologinių intervencijos programų vaikams ir paaugliams. Savo konsultavimo kompetencijas galės stiprinti papildomai rinkdamiesi Karjeros raidos ir konsultavimo bei Šeimos psichologinio konsultavimo dalykus. Žinoma, studentai toliau stiprina mokslinio tyrimo atlikimo kompetenciją bei atlieka profesinę praktiką.
Renkantisstudijas kyla daug klausimų apie praktikos bei darbo galimybes.Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie praktikos galimybes studijų metu?
Edukacinės ir vaiko psichologijos programos magistrantų profesinė praktika atliekama įvairiose švietimo institucijose; ugdymo įstaigose, pedagoginėse–psichologinėse tarnybose; įvairiuose centruose, teikiančiuose psichologines paslaugas vaikams ir jaunimui; profesinės karjeros centruose.Parenkant praktikos vietas atsižvelgiama į tai, kad jose dirbtų kvalifikuotas psichologas, turintis ne mažesnį nei 3 metų praktinio darbo stažą.
Kaip sekasi Edukacinės ir vaiko psichologijosstudijų programos absolventams? Ar juos sutinkate, gal žinote, ką ir kur jie dirba?
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programos absolventai džiaugiasi studijų metu susipažinę su plačiu edukacinio psichologo darbo spektru ir funkcijomis, išsiugdę kompetencijas, reikalingas atpažinti, diagnozuoti bei parengti pagalbos planą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams, įgiję žinių ir įgūdžių, kaip kurti ir efektyviai palaikytisantykiussu vaikais ir jų tėvais (globėjais), bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais sprendžiant vaiko problemas. Ne vienas šias studijas baigęs absolventas įvardija, kad šios studijos padėjo tvirtą pagrindą jų tolesnei profesinei karjerai.Absolventai dirba įvairiose švietimo institucijose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose švietimo, socialinės rūpybos įstaigose. Kai kurie absolventai įsteigė privačius vaiko psichologinės pagalbos centrus, užsiima privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Kai kurie buvę studentai renkasi akademinį kelią pratęsdami studijas doktorantūroje, arba tobulina praktines kompetencijas studijuodami įvairiose podiplominėse psichoterapinėse studijose. Keletasšias studijas baigusių absolventų siekia karjeros ir kitose srityse, kur gali panaudoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius.Po truputį mūsų absolventų kompetencija pripažįstama ir sveikatos priežiūros įstaigose. Neabejoju, kad neužilgo atsiras edukacinės srities psichologų poreikis ir sveikatos sistemoje.
Ir pabaigai, ką patartumėte irko palinkėtumėte būsimiems studentams?
Būsimiems studentams palinkėčiauklausti, kai tik kyla klausimų, taip patdrąsiai kreiptis pagalbos ar patarimo susidūrus susunkumais.Santykis tarp dėstytojų studentų itin kolegiškas, kiekvienas iš jų mielai pasidalins savo žiniomis ir patirtimi, jei kils iššūkiųsusijusių ne vien su jų dėstomais kursais, bet irmokslo tiriamuoju darbu,praktikos patyrimu ar bet kuria kita akademinio ir profesinio gyvenimo sritimi. Būtent tokios betarpiškos konsultacijos tarp daugiau ir mažiau patyrusių kolegų paprastai virsta vertingiausia mokymosi patirtimi.
Primename, kad prašymų pateikimo pirmasis etapas vyks iki birželio 30 d.