Baigiantis metams, 2021 m. gruodžio 29 d., Filosofijos fakultete susirinko mokytojai, mokyklų vadovai, mokslininkai, technologijų specialistai, tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo „Bebro“ konkurso savanoriai – vyko visos dienos seminaras, skirtas įvairiems informatinio mąstymo aspektams aptarti. Pagrindinis siekis ugdant informatinį mąstymą – mokyti ir mokytis spręsti įvairiausias problemas pasitelkus informacines technologijas, automatizavimo priemones.
Dalyvius pasveikino Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas, palinkėjo mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimo, dalinimosi patirtimi, daugiau seminarų ir vizitų. Fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas pratęsė sveikinimą pasidalindamas vaizdingais bendro mokymosi pastebėjimais, susiedamas STEAM ir informatinį mąstymą, apibendrindamas ateities mokymosi viziją.
Dvi trumpos, bet itin gilios kviestinių pranešėjų – asist. dr. Sandros Kairės ir prof. dr. Kristupo Saboliaus – paskaitos pastūmėjo pažvelgti plačiau ir susieti daugelį mus supančių dalykų. Sandros paskaita „Mokytis ir mokyti antropoceno epochoje“ itin aktuali šiandienos klimato krizės kontekste. Visuomet įdomi ir sukelianti diskusijų kūrybingumo tematika, kurią Kristupas meistriškai susiejo su praktika, technologijų naudojimu, inovacijomis.
Seminare dalyvavo „Nordplus“ projekto „Informatinio mąstymo vertinimas Šiaurės šalių technologijų kūrėjų ugdyme“ mokyklų – Klaipėdos Gedminų, Kretingos Marijono Daujoto ir Ukmergės „Šilo“ progimnazijų ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerinio licėjaus – komandos, taip pat Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla, kuri yra viena aktyviausių „Bebro“ konkurso dalyvių. Visos šios mokyklos gavo BMK kompanijos įsteigtas dovanas – po interaktyvų programavimo žaidimą „Scotie Go“.
Minėtą „Nordplus“ projektą koordinuoja suomiai, Oulu universitetas, dalyvauja penkios Suomijos mokyklos ir keturios Lietuvos, bendradarbiauja Linėjaus universitetas (Švedija), Talino (Estija) ir Vilniaus universitetai. Dėmesys skiriamas informatiniam mąstymui (angl. computational thinking) ugdyti ir vertinti siejant jį su technologinių kūrėjų (angl. maker) praktikomis, iniciatyvomis. Informatiniam mąstymui ugdyti pasaulyje dažnai pasitelkiami „Bebro“ uždaviniai, jie net taikomi vertinimui. Ką tik baigėsi „Bebro“ iššūkio varžybos Europos ir dalyje kitų pasaulio šalių (Pietų pusrutulio šalys konkursą vykdo vasario–kovo mėn.). Todėl buvo geras laikas pakviesti „Bebro“ savanorius ir drauge su mokytojais aptarti pasiekimus ir ateities planus.
Atskirose grupelėse buvo galimybė giliau aptarti informatinio mąstymo vertinimo, skaitmeninio inovatyvumo mokyklose ugdymo, praktinių, nedidelių mokinių projektų rengimo, „Bebro“ užduočių kūrimo, informatinio mąstymo mokymo problemas. Kiekvienais metais tarptautinio konkurso rengėjai kuria originalias užduotis, kurios papildomos naujomis informatinio mąstymo temomis. Kitais metais visų klasių mokiniams labai reikia dirbtinio intelekto tematikos užduočių.
Diskusijos dalyviai aptarė svarbias temas, susijusias su „Bebro“ konkurso organizavimu mokyklose, uždavinių analizės kokybe, pagalba mokytojams. Buvo nutarta, kad reikia pailginti konkurso pasirengimo laikotarpį atveriant užduočių biblioteką mokyklų mokytojams. Mokytojai patys susikurtų užduočių rinkinius, o vykdydami treniruotę pamatytų mokinių gebėjimų spragas. Konkurso organizatoriai pažadėjo, kad anksčiau naudotas užduotis skelbs viešai, papildydami jas išsamesniais metodiniais patarimai mokytojams bei aukštesniųjų klasių ir mokiniams. Norima struktūrizuoti metodinę pagalbą mokytojams, organizuoti darbinius seminarus, paaiškinti, kaip savarankiškai vykdyti mokyklose „Bebro“ uždavinių sprendimo treniruotes, pasinaudoti metodine medžiaga. Lietuvoje 2022 m. vasario 5 d. vyks antrasis „Bebro“ konkurso etapas, todėl netrukus 9–12 klasių pirmojo etapo užduotys su metodiniais paaiškinimais bus skelbiamos ir prieinamos antrojo etapo dalyviams ir jų mokytojams.
Seminaro dalyviai susipažino su kiekvienos grupės diskusijų santraukomis. Mokyklų vadovų grupės koordinatorius Albertas Lakštauskas apibendrindamas pastebėjo dalyvių išsakytą nuomonę apie projektų svarbą buriant mokyklų komandų vadovus, kai pasidalijama patirtimi, gimsta bendradarbiavimo tarp mokyklų veiklos, planuojami nauji projektai.
Inovatyvumo grupės koordinatorė Agnė Juškevičienė išsakė dalyvių susirūpinimą dėl inovacijų skleidimo Lietuvos mokyklose eklektikos, tvarumo trūkumo. Ypatingai daug problemų kyla, kai inovacijos ateina su „kietosiomis“ ir „minkštosiomis“ skaitmeninėmis technologijomis. Įvairių lygių projektų vykdymui trūksta dinamiškumo, dermės, koordinavimo. Organizaciniai klausimai ir inovacijų įgyvendinimas mokykloje užima tiek daug laiko, kad pametamas mokinys ir ugdymo tikslai. Lietuvoje informatinis mąstymas siejamas su STEAM, tad veikiantys ir netrukus pradėsiantys veikti STEAM centrai tikrai pagelbės modernizuojant ugdymo turinį ir jo įgyvendinimą. STEAM centrų praktika demonstruoja, kad platesnius ir gilesnius ugdymo tikslus įgyvendina bendrai kuriamos inovacijos.
Informatinio mąstymo grupės koordinatorė Eglė Jasutė akcentavo informatinio mąstymo vertinimo galimybę per projektų vykdymą. Projektai ypač naudingi formuojamajam vertinimui. Mokytojams taip pat reikalinga ir informatinio mąstymo vertinimo platforma su turtinga užduočių baze.
Baigiamąjį žodį tarė Valentina Dagienė. Profesorė pasidžiaugė Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto bendradarbiavimu su mokyklomis, gebėjimais koordinuoti daugybę ugdymo projektų, aptarė artimiausias „Nordplus“ projekto veiklas siekiant ugdyti informatinį mąstymą. Taip pat pakvietė norinčius prisidėti prie „Bebro“ veiklų – jų daug ir įvairių: kurti informatinio mąstymo uždavinius, juos taisyti, testuoti, programuoti interaktyvius elementus, kelti į interneto platformą, padėti naujai prisijungiančioms šalims, recenzuoti sukurtus kitų šalių uždavinius, rašyti metodinę medžiagą, rengti mokytojams seminarus, kurti trumpus stalo ir kompiuterinius žaidimus.
Nuotraukų autorius: L. Jakučionis