Vilniaus universitetas įgyvendina projektą „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001). Vienas iš projekto tikslų – dėstytojų-pedagogų rengėjų stažuočių programa. Parengtą stažuotės programą išbandė Ugdymo mokslų instituto asistentė dr. Vita Venslovaitė. V. Venslovaitė stažavosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje nuo kovo 28 d. iki balandžio 1 d. (I dalis) ir nuo balandžio 25 d. iki 29 d. (II dalis).
Dr. Vita Venslovaitė dalinasi stažuotės patirtimi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Kur vyko stažuotė?
Stažuotės vietą – Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą – pasirinkau norėdama kuo giliau pasinerti į meninio ugdymo gelmes. Juk didžioji dalis garsiausių Lietuvos atlikėjų (meno žmonių): dailininkų, baleto artistų ir kultūros puoselėtojų mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, nes būtent šioje mokykloje mokosi ypatingų meninių gebėjimų mokiniai.
Koks stažuotės tikslas?
Stažuotės tikslas, kaip ir visi suformuluoti tikslai, labai konkretus – atlikti tyrimą, parengti mokslinį straipsnį, perimti gerąją patirtį ir tą patirtį pritaikyti savo dėstomuose dalykuose.
Be abejonės, man, kaip Gretutinių studijų Dalyko pedagogika ir Profesinių pedagoginių studijų Mokyklos pedagogika programų vadovei, stažuotė mokykloje yra tarsi savaime suprantamas dalykas, nes rengiantis stažuotei iš anksto galima daug ką numatyti ir suplanuoti, tačiau konkreti vieta ir situacija gali visiškai pakeisti tuos įsivaizdavimus.
Ką veikėte stažuotės metu?
Nuo pat pirmosios minutės, kai įžengiau į šią mokyklą ir išgirdau muzikos garsus, mane apėmė keistas jaukumo jausmas, tarsi būčiau grįžusi į savo namus. Pasirodė, kad pakliuvau į neįprastą mokyklą (gerąja šio žodžio prasme), ir visi mokytojai, su kuriais bendravau stažuotės metu, patvirtino tai.
Mokyklos direktorius ir stažuotės vadovė man suteikė galimybę visiškai laisvai dalyvauti mokyklos gyvenime – renginiuose, stebėti kasdienos procesą, bendrauti su mokytojais.
Jau pirmąją stažuotės savaitę – dalyvavau dailės skyriaus mokinių piešinių peržiūrose, stebėjau klasikinio šokio (baleto) meistriškumo pamokas, kurias vedė mokytoja Rita Harlapa iš Rygos baleto mokyklos. Su M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniu orkestru ir solistais važiavau į koncertą, kuris vyko Vilkaviškio kultūros centre. Buvau pakviesta į šokio spektaklį „Niekelis“, kuriame šoko baleto skyriaus I- IV kl. mokiniai. Įdomu tai, jog svarbiausia spektaklio tema – patyčios, kurių šioje mokykloje, pasirodo, nebūna. Vaikai nesupranta, kaip jos atsiranda, žeidžia vaikus, ir kaip su tuo kovoti. Ir tuo pat metu kalbėjausi su mokytojais apie meninio ugdymo situaciją, meninio ugdymo poveikį asmenybės ugdymui, apie problemas ir, svarbiausia, apie jų pedagogines patirtis.
Kokie įspūdžiai ir kokios patirties įgijote stažuotės metu?
Įspūdžiai puikūs! Pirma – mokykla, kupina garsų, spalvų, šokio judesių, ir antra – atsidavę savo darbui pedagogai ir kartu atlikėjai – jų darbas, bendravimas tiek su savo kolegomis, tiek su mokiniais, ir trečia – mokiniai, kurių net žvilgsniai atrodo kitokie, gilesni.
Turtingiausia mano patirties dalis – dialogai su mokytojais. Jaučiu sunkiai žodžiais nusakomą dėkingumą mokytojams už jų atvirumą ir nuoširdumą kalbant apie meną, meninio ugdymo problemas ir perspektyvą, apie tai, kaip menas keičia jauną žmogų, kaip keičiamės ir mes patys akistatoje su menu.
Kas pavyko, o kurie lūkesčiai nepasiteisino?
Iš tikrųju manau, kad bet kas, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ne visai pavykę, vis tik pasigilinus yra pavykę. Ši stažuotė, o gal teisingiau ši mokykla, pranoko visus mano lūkesčius. Tikėjausi, kad bus visko – patirsiu ir gerosios patirties, ir emocijų, pajausiu ir kasdienę rutininę mokyklos realybę, bet tikrai neįsivaizdavau, kad viso to bus tiek daug. Esu įsitikinusi, jog pati nuostabiausia pedagoginė sąjunga yra Mokytojas – Mokinys – Menas. Čia turbūt ir yra esmė to, ką įvardijau kaip „tiek daug“.
Su kuo daugiausiai bendravote stažuotės metu, kokius kontaktus pavyko užmegzti?
Stažuotės metu daugiausiai bendravau su savo stažuotės vadove Birute Ambrazevičiūte, Ugdymo organizavimo skyriaus vedėja, kuri nuolat buvo su manimi, mane palaikė, organizavo susitikimus, be to, mudvi nuolat diskutavome. Manau, kad visi mokytojai, su kuriais teko laimė bendrauti, dabar ir yra mano užmegzti kontaktai. Net neabejoju, jog reikalui esant tikrai galėčiau drąsiai siūlyti jiems dalyvauti naujose veiklose ir projektuose, tuo labiau, kad bendrojo ugdymo mokyklose trūksta naujo požiūrio į meninį ugdymą, naujų ugdymo metodų ir platesnių įžvalgų į meninio ugdymo diskursą.
Mano stažuotė buvo kaip vilties žinutė meniniam ugdymui mokykloje. Atrodė, kad apie meninį ugdymą jau nieko naujo pasakyti nebeįmanoma, nes viskas tarsi ir pasakyta. Tačiau taip tikrai nėra, patikėkit, dar daug ką galima pasakyti ir padaryti, visa tai suvokiau šios mokyklos mokytojų dėka. Nuoširdų ačiū sakau visiems ir tikiu, jog ateityje neteks dar ir dar kartą priminti, jog pasaulį pažįstame ne tik per žinojimą, bet ir per meną.