Vilniaus universiteto mokslininkų sugalvotas ir įkurtas tarptautinis konkursas „Bebras“ gyvuoja jau 18 metų: kasmet vyksta informatikos uždavinių sprendimo konkursas įvairių šalių mokyklose, rengiami seminarai mokytojams, vasaros mokyklos, žaidybinės veiklos. Įdomiausia tai, kad iki pat šiolei „Bebro“ bendruomenė veikia savireguliacijos principu, nėra užregistruota jokio bendro juridinio vieneto, nors dirbama griežtai pagal seniai parengtą Statutą, vykdomi rinkimai, kruopščiai tikrinami nauji nariai, įsteigta keletas darbo komitetų, teikiamos metinės ataskaitos.
Kasmet tarptautinė Bebro bendruomenė susirenka kurioje nors šalyje aptarti vykdomas veiklas, atsiskaityti už nuveiktus darbus. Kiekviena šalis turi atsiųsti bent po vieną balso teisę turintį atstovą, paprastai atvyksta keletas, kurių vienas atsakingas už Bebro vykdomąją veiklą, o kiti dirba uždavinių peržiūros, atrinkimo, tobulinimo grupėse. Šiemet iš Lietuvos į Strumicą, Šiaurės Makedonijos miestelį, vykome keturiese: prof. Valentina Dagienė, FSF podoktorantūros stažuotoja dr. Gabrielė Stupurienė, MIF doktorantas Daumilas Ardickas ir Alvida Lozdienė. Nuotoliniu būdu darbavosi dizaineris Vaidotas Kinčius ir sistemų kūrėjas dr. Bronius Skūpas.
Į Strumicą susirinko 32 šalių atstovai, daugiausia iš Europos, tačiau atvyko ir kelios delegacijos iš toliau: Kanados, Indijos, Pakistano, Pietų Korėjos, Urugvajaus. Nuotoliniu būdu užsiregistravo, dalyvavo plenarinėse sesijose ir uždavinių darbo grupėse 34 šalių atstovai.
Vienas iš aptariamų klausimų buvo tarptautinės Bebro asociacijos steigimas. Jau keletą metų diskutuojama šia tema, aptariami įstatai, tobulinamas statutas. Vilniaus universitetas, kaip Bebro sumanytojas ir pradininkas, inicijuoja tarptautinės asociacijos „Bebras International“ steigimą. Strumicoje buvo pateikta balsuoti ir pritarta surinkus 37 balsus (balsavimo teisę turi tik šalys tikrosios narės).
2023 m. tarptautinės „Bebro“ dirbtuvės vyks Egipte.
Diskutuojant, aptariant ir sprendžiant uždavinius kuriasi tamprus bendradarbiavimas tarp įvairių šalių
Šiuo metu Bebro tinklą sudaro 55 šalys tikrosios narės ir 19 šalių kandidačių. Kiekviena šalis privalo organizuoti Bebro konkurso savaitę: lapkričio mėn. (Šiaurės pusrutulio šalys ir keletas Pietų pusrutulio šalių) ir kovo mėn. (dalis Pietų pusrutulio šalių). Tačiau vien konkursu neapsiribojama, vykdoma daug įvairių renginių ir veiklų – todėl ir vadinama Bebro iššūkiu.
„Bebro“ iššūkiu siekiama atskleisti mokiniams (ir mokytojams) informatikos mokslo grožį, pristatyti informatikos temų įvairovę, supažindinti su pagrindinėmis informatikos ir informacinių technologijų sąvokomis, jų platesniu kontekstu – konceptais, motyvuoti gilintis į modernius informatikos ir inžinerijos sprendimų priėmimo strategijas, pagaliau – ugdyti mokinių informatinį mąstymą.
Prieš 18 metų niekas nežinojome, kaip turi atrodyti geras informatikos uždavinys. Pirmieji uždaviniai buvo grynai techninio pobūdžio, kas gaunama paspaudus vienos ar kitos programos mygtuką, kur kokia komanda yra, ką ji daro ir pan. Informatikos mokslu rūpinosi aukštosios mokyklos, nebuvo tradicijos ieškoti patrauklių uždavinių vaikams. Vilniaus universiteto informatikai drauge su edukologais pirmieji pasiūlė įdomesnių, gilesnių informatikos uždavinių rinkinius. Dabar jau net tarptautinėje erdvėje įsigali terminas „Bebro uždavinys“ (Bebras task), kas reiškia trumpą, glaustą, patrauklų uždavinuką, perteikiantį kurį nors informatikos konceptą.
Pagrindiniai Bebro darbai vyksta šalyse, kiekviena šalis turi laisvę pasirinkti veiklas, įtraukti ne tik mokinius ir mokytojus, bet ir tėvus, globėjus, mokslininkus, verslininkus. Pavyzdžiui, Indonezija subūrė 88 universitetų tinklą, kurie rengia mokymus mokytojais taikydami Bebro uždavinius, juos plėtodami. Nyderlandai pasirašė sutartis su beveik dviem dešimtimis universitetų ir organizuoja ne tik pagrindinį privalomą konkursą, bet ir antrą etapą atrinktiems vyresniųjų klasių mokiniams. Sekdamos olandų pavyzdžių, antrąjį etapą jau organizuoja apie pusė šalių, tarp jų ir Lietuva.
Bebro iššūkiui – jau 18 metų. Kas pasiekta?
Per aštuoniolika metų dauguma šalių ir jų mokyklų jau žino, kaip dalyvauti, ką daryti, kaip motyvuoti mokinius. Mokytojai džiaugiasi ir vertina įdomius informatikos uždavinius. Daugumoje šalių susikūrusios informatikos Bebro iššūkio bendruomenės. Vienas pavyzdžių – Australijos Bebro svetainė mokytojams, pateikiami, išaiškinami visi Bebro uždaviniai, diskutuojama, pateikiamos didaktinės nuostatos, rekomendacijos mokytojams. Labai patogu – tiesiog imk ir naudok: https://digitalcareers.csiro.au/en/Bebras
Bebro uždavinius kuria visos jį rengiančios šalys, šitaip sujungiamos skirtingos mokslininkų mokyklos, derinami siekiai, formuojama ateities informatikos plėtros vizija. Bebro bendruomenė jau „išmoko“ kurti informatikos uždavinius. Dabar jau ribojama, kiek kiekviena šalis gali pateikti (ne daugiau kaip po 7), ieškoma geresnio modelio, kad įdomius, daug balsų surinkusius uždavinius juos sukūrusios šalys įgytų teisę pateikti daugiau uždavinių. Vis tik nepaisant uždavinių gausos, trūksta originalių uždavinių iš naujų temų, pavyzdžiui, iš dirbtinio intelekto ar neuroninių tinklų.
Dauguma Bebro uždavinių yra interaktyvūs, dinaminiai, pavyzdžiui, prancūzai naudoja vien šio tipo uždavinius. Tačiau tokiems uždaviniams kurti reikia priemonių, reikia laiko suprogramuoti. Reikėtų specializuoto įrankio. Vilniaus universiteto grupelė sukūrė programą „Bebras Lodge“, kuri palengvina interaktyvių uždavinių programavimą. Reikia tobulinti ir pritaikyti įvairioms sistemoms.
Bebro konkursai šalyse organizuojami įvairiai: dauguma sprendžia individualiai, kai kas organizuoja sprendimus poromis prie vieno kompiuterio, pavyzdžiui, Vokietija, keletas šalių, pavyzdžiui, Italija, leidžia spręsti grupelėmis po keturis. Bebro iššūkyje pabrėžiamas mokymasis, informatinio mąstymo ugdymas, ne varžymasis, kas greičiau išspręs tam tikrą skaičių uždavinių. Rengiant laisviau konkursą, sprendimus išdėstant per savaitę ar net kelias, atsiranda sąžiningo sprendimo problema. Lietuvoje informuojame ir mokytojus, ir mokinius, kad uždavinius spręstų savarankiškai, laikydamiesi sąžiningumo taisyklių. Kiekvienas mūsų mokinys, prisijungęs prie Bebro varžybų sistemos, deklaruoja, kad jis spręs uždavinius savarankiškai, sąžiningai, kaip reikalauja taisyklės. Pastebėjome, kad ugdosi sąžiningo darbo kultūra, labai mažai atvejų, kai sprendžia visa klasė ir „nurašoma nuo lentos“.
Dauguma šalių rengia Bebro uždavinių brošiūras, kuriose pateikiami išsamūs sprendimai ir metodinė medžiaga mokytojui. Žinoma, visos šalys turi savo svetaines, tad Bebro uždaviniai verčiami į daugiau kaip pusšimtį kalbų. Pavyzdžiui, Indija verčia į septynias kalbas, Šveicarija – į keturias.
Daug mokslinių tyrimų siejama su Bebro modeliu, nagrinėjami uždaviniai, gilinimąsi į jų sudėtingumo lygius, stebimi mokinių rezultatai sprendžiant Bebro uždavinius, jų mokymosi progresija. Vis labiau mokslininkų grupės ima taikyti Bebro uždavinius informatinio mąstymo vertinimui. Vien pasinaudojus Google Scholar ir davus paiešką (Bebras + informatics – computational thinking) gauname apie 800 mokslinių publikacijų per pastaruosius ketvertą metų. Pagrindines Bebro publikacijas stengiamės nurodyti tarptautinėje svetainėje: https://www.bebras.org/publications.html
Intensyviai dirbama grupėse
Posėdžiaujama
Daugiau informacijos pateikiama tarptautinėje Bebro svetainėje www.bebras.org ir Lietuvos svetainėje: www.bebras.lt