Konferencija rengiama solidarizuojantis su filosofu Uladzimiru Mackievičiumi, nekaltai įkalintu Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos.
U. Mackievičius kartu su sociologe Tatjana Vadalažskaja sukūrė „Skrajojantį universitetą“ (Лятучы ўніверсітэт) – paskutinį nepriklausomą universitetą Baltarusijoje, kuris buvo orientuotas į kritinio mąstymo ugdymą ir jo praktinį įgyvendinimą. Skrajojantis universitetas – pogrindinio universiteto sistema represijų laikais. Skrajojančio universiteto ir skrajojančio švietimo Minske vadovas ir organizatorius buvo Uladzimiras Mackievičius.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos institutas ir Varšuvos universiteto Filosofijos fakultetas.
Vilnius, 2024 m. rugsėjo 20-21 d.
Ką reiškia įkalinti racionalumą ir jo atstovus: filosofiją ir filosofus? Koks yra racionalumo įkalinimo tikslas? Ar tai savotiška animizmo forma, kai baudimu siekiama kontroliuoti ar net eliminuoti visą mąstymo būdą, metodą, stilių? Ar tai baimė susidurti su nauja, alternatyvia visuomenės nuomone? O gal tai idėja, kad racionalumas yra nuodai, galintys užkrėsti žmogų, todėl visi su juo susiję tekstai ir mąstymo precedentai turi būti sunaikinti? Juk kalėjimas yra apsauginė kontrolės forma, besiskirianti nuo kankinimų ir naikinimo. Ar vis dėlto tai siaubas, kad matome galimą transcendenciją, ateitį? Galbūt žmogui, besibaiminančiam kitų tikrovės formų, reikėtų apsiriboti banaliu blogiu, kuris stovi prie ateities vartų. Štai kodėl vienmatės visuomenės nereaguoja į filosofų įkalinimą už viešą racionalumą.
Kartkartėmis įvairūs politiniai režimai nori nubausti už tam tikrą mąstymo ir kalbėjimo būdą, įkalinti racionalumą. O kadangi pats racionalumas yra neapčiuopiamas dalykas, filosofai yra įkalinami arba vedami prie ešafoto. Filosofijos persekiojimo metodus galime klasifikuoti įvairiai: tremtis (Lenino ištremtas „rusų filosofų garlaivis“ arba visa kritinės teorijos mokykla, priversta palikti nacistinę Vokietiją); paskelbimas bepročiu (Rusija dar kartą pasižymėjo paskelbdama filosofą Piotrą Čaadajevą bepročiu už carizmo kritiką); įkalinimas (Tomas Campanella ir Antonio Gramsci Italijoje; Levas Karsavinas, Golosovkeris Jakovas, Aleksejus Losevas, Vosylijus Sezemanas Sovietų Rusijoje); galiausiai filosofai buvo vedami ant ešafoto, jiems buvo įvykdyta mirties bausmė – ryškiausias Sokrato pavyzdys. Tačiau buvo ir daug kitų (pvz., Džordanas Brunas ar Pavelas Florenskis). Net trumpiausia racionalistų ir filosofų persekiojimo istorija rodo, kad vieną stipriausių laisvo kritinio mąstymo naikinimo tradicijų, skirtingais būdais, bet vienodai intensyviai, galima rasti Sovietų Sąjungoje. Dabartinis Baltarusijos Lukašenkos režimas yra sovietinių represinių tradicijų paveldėtojas, įskaitant intelektualų ir mokslininkų persekiojimą už sociopolitinių procesų analizę ir praktinį jų idėjų įgyvendinimą, kaip filosofo Uladzimiro Mackievičiaus atveju.
Pagrindinės diskusinės temos:
- Įkalintos filosofijos istorija: Lyginamoji analizė.
- Kodėl politinė valdžia bijo filosofijos?
- Kokia yra filosofijos kaip ypatingos laisvo mąstymo praktikos misija?
- Praktinė filosofija ir socialinė revoliucija: racionalumas ir maištas.
- Filosofas kaip politinis kalinys: vidinis ir išorinis požiūris.
-
Kaip įmanomas filosofų politinis solidarumas?
Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų - parengti ir pasirašyti tarptautinę pasaulio filosofų peticiją, reikalaujančią nedelsiant išlaisvinti Uladzimirą Mackievičių ir leisti jam išvykti iš Baltarusijos.
Pranešimų santraukas galima teikti iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.
Potencialių dalyvių prašoma atsiųsti santraukas anglų kalba (neturėtų viršyti 450 žodžių) ir akademinį gyvenimo aprašymą.
Konferencijos el. paštas ir išsamesnė informacija:
Konferencijos pirmininkas:
Jonas Dagys (Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas)
Organizacinės tarybos nariai:
Przemysław Bursztyka (Eidos. A Journal for Philosophy of Culture vyriausiasis redaktorius; Varšuvos universitetas);
Tatiana Shchyttsova, (Europos humanitarinis universitetas, Vilnius; Baltarusijos išrinktosios prezidentės Sviatlanos Tsikhanouskajos patarėja švietimo ir mokslo klausimais);
Andrei Yahorau (Baltarusijos koordinacinio komiteto pirmininkas);
Gintautas Mažeikis, (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas);
Marcin Rychter (Varšuvos universitetas);
Jan Molina (Eidos. A Journal for Philosophy of Culture, Varšuva);
Atsakingas konferencijos administratorius: Laurynas Peluritis (Vilniaus universitetas).
Už mūsų ir jūsų laisvę!