Eidam
as 92-uosius metus mirė lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas ir socialinis antropologas Alphonso Lingis (Alfonsas Lingis, 1933 11 23–2025 05 08).
Alphonso Lingis gimė Kretoje (Ilinojaus valstija) lietuvių išeivių šeimoje. 1954 m. baigė filosofiją Loyolos universitete Čikagoje, vėliau studijavo Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje. Nuo 1960 m. dėstė Duquesne’o universitete Pitsburge, buvo Pensilvanijos universiteto profesorius.
Alphonso Lingis ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo mokslinėse konferencijose. Tarp jo mokslinės veiklos sričių – fenomenologija, egzistencializmas, modernioji filosofija ir etika, antropologija. Mokslininkas ypač pagarsėjo kaip Emmanuelio Lévino, Maurice’o Merleau Ponty knygų vertėjas į anglų kalbą.
2010 m. Alphonso Lingis skaitė didžiulio susidomėjimo sulaukusias paskaitas VU Filosofijos fakultete. Žymus Lietuvos filosofas Arvydas Šliogeris tuomet yra pasakęs, kad po Jeano Baudrillard’o mirties Alphonso Lingis liko vienintelis tikras ir autentiškas filosofas.
Alphonsą Lingį jo viešnagės metu pakalbino Kristupas Sabolius, interviu buvo publikuotas žurnale „Problemos“ (Nr. 78). Paklaustas, kaip vertina tuometinę filosofijos situaciją, Alphonso Lingis sakė:
„Aš manau, kad žmonija ir mūsų kultūra susiduria su didžiulėmis problemomis – man atrodo, filosofams iškyla svarbių uždavinių. Pirmą kartą filosofijoje turime imti domėn ekologinę aplinką, kurioje žmonija vystėsi ir egzistuoja. [...] Pradedame suvokti didelius pavojus mūsų planetai ir apmąstyti mūsų santykį su kitomis gyvomis būtybėmis ir gamta.
Man atrodo, kad kai kurie pragaištingi požiūriai į gamtą ir mūsų aplinką, tokie kaip amžino progreso idėja, buvo sukurti filosofų. Manau, kad filosofams tenka ypatinga atsakomybė šioje srityje.“
Savita Alphonso Lingio filosofija apibūdinama, kaip siejanti Friedricho Nietzsche’s ir Martino Heideggerio mintis su socialinių ir gamtos mokslų žiniomis bei gausia ir gilia jo, kaip keliautojo, patirtimi, o jo knygų puslapiai primena „Discovery Channel“ ar „National Geographic“ reportažus.
Šiandien, prof. Kristupas Sabolius dalinandamasis prisiminimais apie prof. A. Lingį teigė:
"Retai sutinkame filosofų, kurių gyvenimas būtų toks pat įspūdingas kaip ir filosofavimo būdas. Apversdamas garsiąją Sokrato nuostatą, kad netyrinėtas gyvenimas nevertas ir gyvenimo, Alphonso Lingis sugebėjo ir intensyviai gyventi, ir grakščiai mąstyti, savo pavyzdžiu įkvėpdamas daugybę nūdienos svarbių mąstytojų. Ekologinių ir etinių iššūkių šviesoje, jo filosofija regisi dar aktualesnė nei bet kada."
Svarbiausi Alphonso Lingio veikalai (pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją): „Ekscesai: Erosas ir kultūra“ („Excesses: Eros and Culture“, 1982), „Libido: prancūzų egzistencinės teorijos“ („Libido: The French Existential Theories“, 1985), „Fenomenologiniai aiškinimai“ („Phenomenological Explanations“, 1986), „Mirties ribos subjektyvumas“ („Deathbound Subjectivity“, 1989), „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ („The Community of Those Who Have Nothing in Common“, 1994, lietuviškas leidimas 1997), „Sensacija: jausmų suprantamumas“ („Sensation: Intelligibility in Sensibility“, 1995), „Imperatyvas“ („The Imperative“, 1998), „Pavojingos emocijos“ („Dangerous Emotions“, 1999, lietuviškas leidimas 2002), „Pasitikėjimas“ („Trust“, 2004), „Kūno transformacijos“ („Body Transformations“, 2005), „Pirmojo asmens vienaskaita“ („The First Person Singular“, 2007), „Smurtas ir prabanga“ („Violence and Splendor“, 2009), „Bendra kalba, paskiri balsai“ („Common Language, Individual Voices“ 2010), „Prisilietimas“ („Contact“, 2010), „Neatšaukiama: mirtingumo filosofija“ („Irrevocable: A Philosophy of Mortality“, 2018).