Kas buvo lietuvių folklore minimi juodaknygininkai? Ką žinome apie Lietuvos kabalistinę tradiciją? Kaip šiuolaikiniai lietuvių pagonys taiko energetinių laukų tyrimus ir kitus nekonvencinio mokslo metodus? Apie tai ir dar daugiau bus kalbama birželio 26–28 d. Vilniaus universitete (VU) vyksiančioje jubiliejinėje 10-ojoje Europos Vakarų ezoterizmo studijų draugijos konferencijoje „Ezoterizmas ir racionalumas“.
Lietuvos religijotyrininkų draugijos ezoterizmo studijų grupės inicijuotą tarptautinę konferenciją Draugija organizuoja kartu su VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu, Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu. Joje pranešimus skaitys ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir ezoterizmo tyrėjai iš viso pasaulio – virš 200 pranešėjų.
VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius doc. dr. Deimantas Valančiūnas sako: „Džiaugiamės, kad jubiliejinė 10-oji ESSWE konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kuris reprezentuoja socialinių ir humanitarinių mokslų ir disciplinų sintezę ir dialogą. ESSWE konferencijos pranešimai nagrinėja ezoterizmo problematiką nuo Antikos iki šiuolaikinės visuomenės, nuo istorinių ir šiuolaikinių Lietuvos, Europos, Azijos iki Afrikos reiškinių. Renginys taps puikia terpe ne tik įvertinti ezoterizmo tyrimų istoriją ir raidą, bet ir pažvelgti į šio fenomeno tarpdisciplininį ir transkultūrinį pobūdį.“
Ezoterizmas Lietuvoje ir pasaulyje
Ezoterizmas – okultizmas, magija, alchemija, astrologija ir kita susijusi religinė ir kultūrinė „paslėptoji“ ar marginalizuota žinija ir praktikos – visame pasaulyje gyvavo įvairiais istoriniais laikotarpiais ir įvairias visuomenės grupes domina iki šiol. Anksčiau į šiuos reiškinius mokslas dažnai žiūrėjo atsargiai ar net ignoravo, bet pastaruoju metu suprantama, kad jų tyrimai yra labai svarbūs norint geriau suprasti kultūrą, istoriją, politiką ir visuomenę.
„Siurrealizmas, simbolizmas, sufražisčių judėjimai bei daugelis mokslinių disciplinų pradininkų – Izaokas Newtonas, Robertas Boyle’is, Marie Curie ir kt. – buvo įkvėpti šio menkai pažįstamo pasaulio. Ezoterinės idėjos įtaką darė ir žinomoms Lietuvos asmenybėms (Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Mykolui Romeriui, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Juozapui Albinui Herbačiauskui, Liudui Truikiui, Algiui Uždaviniui ir kt.). Prie XIX a. pasaulinio masto okultinio atgimimo prisidėjusio Adomo Mickevičiaus apskritai nesuprasime, neišmanydami ezoterinio konteksto“, – teigia pagrindinis konferencijos organizatorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir VDU transdisciplininių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, filosofas dr. Adas Diržys.
Ar ezoterizmas suderinamas su racionaliu mąstymu?
Žvilgsnis į ezoterizmą leidžia naujai suvokti daugelį mūsų visuomenėje savaime suprantamomis laikomų sampratų. Šiųmetės konferencijos dalyviai diskutuos apie ezoterizmo ir racionalumo santykį. Ar tikrai ezoterinės idėjos yra iracionalios? Ką niekur nedingusios ezoterinės praktikos sako apie Vakarų visuomenių raidos apibūdinimui pasitelkiamus sekuliarizacijos ir racionalizacijos procesus?
Ši tema atsispindės ir trijuose plenariniuose pranešimuose: Jasonas Ānanda Josephsonas Stormas iš Harvardo universiteto pasakos apie okultinius tyrimus JAV armijoje. Manon Hedenborg White iš Malmės universiteto aptars ezoterizmo ir racionalumo santykį lyties kontekste, o Fabrizio Pregadio iš Erlangeno-Nurembergo universiteto atskleis, kaip daoistinė kinų alchemija derina ezoterines idėjas su racionaliu mąstymu ir kodėl ją sudėtinga tirti pasitelkiant vien Vakarų mokslo metodus.
Religijotyrininkų įžvalgos visuomenei: vyks vieša paskaita
Ši konferencija – jau ne pirmas su tarptautinėmis asociacijomis rengiamas 2001 m. Gintaro Beresnevičiaus su bendraminčiais įkurtos Lietuvos religijotyrininkų draugijos renginys. Jis liudija posovietinėje Lietuvoje sparčiai besivystančią mokslo kryptį, į tarptautinius mokslinius tinklus įsiliejusią šalies akademinę bendruomenę ir draugijos pastangas su nekonfesinės religijotyros tyrimų įžvalgomis supažindinti visuomenę. Birželio 23 d. 18 val. visus besidominčius VDU Filosofijos katedra kviečia pasiklausyti viešos konferencijos plenarinio pranešėjo Jasono Ānandos Josephsono Stormo (Harvardo universitetas) paskaitos „Geneologijos geneologija: Nietzsche, Foucault ir kritinės istorijos vingiai“ Vilniaus filosofų klube (kultūros komplekse „Sodas 2123“).