„Kriminologijos studijos VU Filosofijos fakultete nėra atsitiktinumas“, – sako kriminologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanė, docentė dr. Jolanta Aleknevičienė. Kriminologija tyrinėja nukrypstantį nuo visuomenėje sutartų normų elgesį – nusikaltimus, deviacijas – bei visuomenės reakcijas į jį ir siūlo sprendimus. Tam reikia plataus, ne vieną discipliną jungiančio požiūrio, įvairiapusio visuomenės ir žmogaus matymo.
Sociologus, psichologus, pedagogus, filosofus, Azijos tyrinėtojus greta kitų specialybių jungiantis Filosofijos fakultetas beveik natūraliai, pasak J. Aleknevičienės, prieš 25 metus tapo kriminologijos studijų lopšiu Vilniaus universitete.
Jūsų dėmesiui – pokalbis su doc. dr. Jolanta Aleknevičiene apie kriminologiją bei apie tai, kas atvedė į šią sritį pačią mokslininkę, kuriai teko dirbti „Transparency International“ Lietuvos skyriuje ir net Lietuvos karo akademijoje.
Pokalbio video įrašas: Kriminologijos studijoms VU FsF – 25. Pokalbis su docente dr. Jolanta Aleknevičiene
Šiais metais minimas kriminologijos studijų VU Filosofijos fakultete 25–metis. Kas Jus, kaip kriminologę ir studijų prodekanę, labiausiai džiugina žvelgiant į kriminologijos studijų plėtrą mūsų Fakultete?
Galvodama apie kriminologijos studijų vystymąsi Filosofijos fakultete ir Vilniaus universitete, paminėčiau kelis svarbius dalykus. Tai – žmonės, komanda, pati studijų kokybė ir, žinoma, terpė, kurioje vyksta kriminologijos studijos – Filosofijos fakultetas.
Tai, kad kriminologijos studijos atsirado Filosofijos fakultete, nėra atsitiktinumas. Filosofijos fakultetas yra tarpdisciplininis, todėl jis galėjo suteikti tinkamą platformą sociologine tarpdisciplinine prieiga besiremiančioms kriminologijos studijoms. Kodėl tarpdisciplininė prieiga yra svarbi? Kriminologija, kaip mokslas, nagrinėja labai sudėtingus reiškinius, tokius kaip nusikaltimai, deviacijos, nusikaltimų kontrolė ir prevencija. Tam reikalingas platus požiūris, nes šios studijos apima sociologijos, psichologijos, teisės, biologijos, ekonomikos ir kitų disciplinųžinias.
Tokios tarpdisciplininės prigimties studijos, sakyčiau, labai natūraliai atsirado Filosofijos fakultete – dideliame, bendruomeniškame, jungiančiame apie tris tūkstančius žmonių, iš kurių 2500 yra studentų. Dalis šios bendruomenės yra ir dėstytojai bei studijomis besirūpinantys administracijos žmonės. Kriminologijos magistrantūros studijos buvo įkurtos prieš dvidešimt penkerius metus ir tai davė stiprų pagrindą tolesnei studijų plėtrai, o kriminologijos bakalauro studijos yra viena naujesnių ir populiaresnių programų mūsų fakultete.
Labai svarbūs yra žmonės, komanda. Jos pagrindas yra Kriminologijos katedra. Dėstytojai, individualiai vedantys paskaitas, susivienija dalyvaudami įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose. Studijų kokybei labai svarbu, kad studijos grindžiamos šių tyrimų rezultatais.
Mane labai džiugina studentai, su kuriais susipažįstu pirmame kurse, kuomet jie būna nedrąsūs, labiau tylūs, bet matau, kaip jie energingai dirba, ir ketvirtame kurse parengia gerus, stiprius bakalauro darbus ir juos apgina. Kai kurie tęsia studijas magistrantūroje, kai kurie – netdoktorantūroje. Turėti tokius smalsius, pilietiškus, energingus studentus yra didelis džiaugsmas!
Tarp Jūsų dėstomų dalykų yra „Įvadas į studijas ir kriminologo profesija“. Ar galėtumėte dabar ir mums papasakoti apie kriminologiją. Kokia tai profesija?
Geras klausimas – ar tai profesija, ar kompetencijų rinkinys? Žvelgdama iš šios dienos perspektyvos manyčiau, kad labiau – kompetencijų rinkinys, reikalingas suprasti ir tirti tokius sudėtingus reiškinius, kaip nusikaltimai, ir tik vėliau pretenduojantis tapti profesija.
Kokios yra kompetencijos, svarbios kriminologams ir ugdomos studijų metu? Pirmiausia tai yra bendrosios kompetencijos, reikalingos kupiname neapibrėžtumo ir permainingame mūsų dienų pasaulyje: atvirumas, lankstumas pokyčiams, bendradarbiavimas su kitų disciplinų ir profesijų žmonėmis. Labai svarbus yra gebėjimas spręsti problemas bei, žinoma, kritiškas požiūris, kuris yra tiesiog persmelkęs kriminologijos studijas Filosofijos fakultete. Be abejo, ugdomos dalykinės kompetencijos – studijų metu įgyjamos kriminologinės žinios. Tai – socialinės ir kriminologinės teorijos, tampančios pagrindu aiškintis problemas ir siūlyti sprendimus. Išmokstama organizuoti ir vykdyti kriminologinius tyrimus, suprasti ir interpretuoti duomenis bei pritaikyti visa tai konkrečių problemų sprendimui.
Žinau, kad mūsų absolventai yra laukiami įvairiose institucijose. Jie dirba Lietuvos vidaus reikalų sistemoje, teisingumo sistemoje, bausmių vykdymo ir socialinės apsaugos sistemose, įvairiose finansų ir technologijų įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose. Dauguma jų yra analitikai, geba suprasti, skaityti ir interpretuoti duomenis, pavyzdžiui, finansų įmonėse jie dirba su nelegalių transakcijų užkardymu ir prevencija, o taip pat atitikties ir antikorupcijos skyriuose, analizuoja procesus. Spektras, kur galima pritaikyti studijų metu išugdomas kompetencijas, yra labai platus. Man atrodo, studijų sėkmė yra tada, kai jaunuoliai, baigę studijas, geba greitai ir sumaniai pritaikyti įgytas žinias įvairioms egzistuojančioms socialinėms problemoms spręsti, moka lanksčiai reaguoti į iššūkius ir yra kūrybiški.
Kaip glaustai apibudintumėte, kas yra kriminologija?
Kriminologija yra mokslas apie nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Kriminologijos objektas yra nukrypstantis nuo tam tikrų visuomenėje sutartų normų elgesys – nusikaltimai, deviacijos. Svarbu pabrėžti, kad kriminologija analizuoja ir reakcijas į nusikaltimus: pasekmių kartais turi ne tiek pats nusikaltimas, kiek audringos reakcijos į jį, ypač rezonansinių įvykių atveju. Šis mokslas pateikia tarpdisciplininį požiūrį ir žinias, padedančias kurti efektyvias nusikaltimų kontrolės ir prevencijos strategijas, o tai yra ypač aktualu besikeičiančiame ir grėsmių kupiname pasaulyje, kuriame šiuo metu gyvename.
Kas Jus atvedė į šią sritį? Studijas VU Filosofijos fakultete baigėte kaip sociologė.
Dar mokykloje mėgau skaityti teisinę literatūrą – turėjau tokią knygą „Advokatų kalbos teisme“ ir ją nuolat varčiau; gal todėl susidomėjau šia tematika. Kai stojau į Vilniaus universitetą, mano Alma mater, kriminologijos studijų dar nebuvo – studijavau sociologiją. Sociologija man labai patiko – tai yra puikus pamatas suprasti visuomenę, jos grupių ir žmonių santykius. Pabaigus bakalauro studijas Filosofijos fakultete, įstojau į magistrantūrą, tarp kurios kursų buvo keli, dėstomi profesoriaus Aleksandro Dobrynino. Susidomėjau – supratau, kad tai, ką skaičiau literatūroje, labai surezonavo su tuo, ką girdžiu šiuose kursuose. Pasiprašiau pas profesorių rašyti magistro darbą: jis mane nusiuntė tirti problematikos kalėjimuose ir aš pusantrų metų dariau kriminologinį tyrimą Lietuvos kalėjimuose su pakartotinai nusikaltusiais žmonėmis – apklausiau per keturis šimtus žmonių. Giliai įsitraukiau, parašiau magistro darbą, jį sėkmingai apgyniau ir supratau, kad kriminologinė tematika man yra labai įdomi ir noriu tęsti toliau.
Tuo metu buvau įsidarbinusi Ekonominių tyrimų centre, o taip pat gavau kvietimą dirbti nedideliame, bet labai aktyviame antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriuje. Ten dirbdama beveik dešimt metų, galėjau pritaikyti savo kriminologines žinias. Per tą laikotarpį įstojau į doktorantūrą ir pasirinkau rašyti temą apie korupcijos reiškinio konstravimą pokomunistinėse šalyse – tad su šiuo reiškiniu ne tik dirbau, bet ir jį tyriau. Disertacijai vadovavo profesorius Aleksandras Dobryninas.
Būdama doktorantė nusprendžiau išbandyti studijas ir kitame universitete. Buvo labai malonu, kad profesorius iš Melburno universiteto sutiko mane priimti: praleidau metus dalinių doktorantūros studijų Melburno universitete, Australijoje. Tai buvo puiki patirtis – labai linkiu visiems patirti vieną ar kitą užsienio universitetą įvairių studijų metu. Grįžusi į Vilniaus universitetą, baigiau rengti disertaciją, o ją apsigynus dėsčiau Vilniaus universitete; tiesą sakant, nors turėdavau ir kitų veiklų, visuomet dėsčiau vieną ar kitą kursą Vilniaus universitete.
Šiek tiek darbavausi su švietimo tyrimais, kol galiausiai gavau kvietimą į Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centrą. Čia buvo vykdomi socialiniai tyrimai apie kariuomenę ir visuomenės saugumą, kuriuos iš dalies galėčiau vadinti ir kriminologiniais bei sociologiniais tyrimais. Tai buvo tikrai labai įdomus penkerių metų laikotarpis ir vertinga patirtis. Vėliau teko vadovauti šiam centrui. Labai džiaugiuosi, kad turėjau disciplinuojančią kariuomenės patirtį. Be to, tyrimo laukas buvo čia pat šalia: mes, kaip tyrėjai, turėjome visas galimybes atlikti įvairiausius sociologinius tyrimus, taikyti skirtingus metodus. Ši patirtis labai praverčia dabar, dėstant studentams metodus ir duomenų analizę.
2016 metais, kai buvo galvojama pradėti kurti kriminologijos bakalauro programą Filosofijos fakultete, gavau kvietimą grįžti į Vilniaus universitetą jau abiem kojom ir prisijungti prie programos kūrimo. Parengta ir akredituota kriminologijos bakalauro studijų programa atvėrė labai daug galimybių ne tik man, bet ir studentams, jauniems žmonėms, taip pat – mūsų komandai, kuri galėjo plėstis ir vykdyti daugiau veiklų – tarnauti skleidžiamomis žiniomis, kurios yra nepaprastai svarbios šiandien, kai gyvename itin greitai besikeičiančiame pasaulyje ir matome grėsmes – tiek vidines, tiek išorines. Ši programa labai laiku atsirado mano profesiniame kelyje. Turbūt dėl jos sėkmės gavau kvietimą prisijungti prie tuometinio Filosofijos fakulteto dekano Arūno Poviliūno komandas – nuo 2018 metų esu studijų prodekanė. Su malonumu koordinuoju visą didelį studijų programų paketą Filosofijos fakultete.
Smalsu, ar dirbdama Lietuvos karo akademijoje buvote pareigūnė?
Nebuvau pareigūnė, buvau mokslininkė. Tačiau dirbome kartu su kariais ir karininkais; jei lygintume aukštąsias mokyklas, skirtumų tikrai yra. Disciplina kariuomenėje yra esminis dalykas. Universitete mokslininkai labiau vertina laisvę, bet jei nori pasiekti rezultatą, turi koordinuoti procesą ir apie tai aiškiai pasakyti kolegoms, mokslininkams. Filosofijos fakulteto studijų kolegiją sudaro 24 studijų programų pirmininkai: pirmiausia susitariame dėl bendrų dalykų, mūsų darbo kalendoriaus, ir tuomet siekiame jį įgyvendinti. Mums labai neblogai sekasi: nors kiekviena studijų programa siekia savo užsibrėžtų tikslų, mes, kaip Fakultetas, turime bendrų uždavinių.
Jūs buvote bene pagrindinis žmogus, kūręs kriminologijos bakalauro programą, kuri Filosofijos fakultete startavo 2017 m. Papasakokite, kaip viskas vyko. Kuo ši programa ypatinga?
Kai 2016 m. buvo pradėtos kurti bakalauro studijos, tam buvo tvirtas pagrindas – jau vyko magistrantūros studijos, dirbo dėstytojų komanda, buvo vykdomi kriminologiniai projektai, netgi parašyta vadovėlių. Buvo užmegzti stiprūs tarptautiniai ryšiai, kuriuos bene labiausiai plėtojo kriminologų komandos įkvėpėjas profesorius Dobryninas. Daktaro disertacijas gynėsi profesoriaus mokiniai, tarp kurių buvau ir aš (esu antroji jo doktorantė), ir mes, tuo metu jauni daktarai, taip pat tapome dėstytojų komandos dalimi. Tokiu būdu kriminologinis žinojimas reprodukavosi ir sudarė pagrindą vystyti studijas.
Tai buvo tinkamas laikas šiais programai atsirasti. Jutome stiprų administracijos palaikymą – Fakultetas turėjo tinkamų kompetencijų administruoti tarpdisciplinines studijas, gerai veikiantis Studijų skyrius padėjo sukoordinuoti visus procesus. Per metus nedidelė tarpdisciplininė komanda sukūrė programos aprašą, įtraukė arti 40 dėstytojų – kriminologų, sociologų, psichologų, teisininkų ir kitų reiškinio specialistų praktikų. Nauja programa buvo patvirtinta, gavo akreditaciją maksimaliam septynerių metų laikotarpiui ir 2017 m. startavome. Norinčiųjų stoti buvo daug daugiau, negu mes galėjome priimti. Iki šios dienos jau turime aštuntą bakalauro kriminologų kartą – studijos vis dar yra populiarios: konkursas stojant yra daugiau nei du žmonės į vieną vietą, kasmet priimame po dvi grupes – iš viso apie 60–65 žmonių – ir išties labai laukiame jaunuolių, kurie domisi ir ateina į kriminologiją.
2017 m. sukūrėme trejų su puse metų programą, o vėliau ją papildėme dar vienu semestru – uždarėme pilną ketverių metų ciklą. Dabar kriminologijos mokomasi aštuonis semestrus, kaip savo studijų rezultatą absolventai gauna socialinių mokslų bakalauro diplomą.
Mūsų stiprybė yra ta, kad kriminologijos studijas šiuo metu kuria jau trys skirtingos kartos. Vyksta kriminologinio žinojimo reprodukcija – tai yra stiprus kokybės ženklas. Pradinė profesoriaus Dobrynino idėja prieš 25 metus lėmė magistrantūros studijų steigimą, vėliau jos išsivystė iki bakalauro studijų. Prisijungė jo mokiniai, kurie patys toliau vysto programas – šiuo metu yra kuriama nauja tarptautinė kriminologijos magistrantūra. Profesoriaus mokiniai turi savo mokinių ir vadovauja jų darbams – tiek bakalauro, tiek magistro, tiek daktaro disertacijoms. Kartos viena kitai perduoda žinojimą – tai itin vertingas kriminologijos studijų bruožas.
Kaip sekasi derinti kriminologijos dėstytojos ir fakulteto prodekanės darbą? Galbūt kriminologinės žinios padeda ir vadovaujant fakulteto studijų procesui?
Derinti nėra paprasta, bet įmanoma: dažnai save pagaunu sakydama, kad einu į universitetą, o ne į darbą. Tai lyg gyvenimo dalis, nes tiek akademinis, tiek administracinis darbas nesibaigia 17 val. Dirbant universitete palengva išmokstame disciplinuotis ir koordinuoti savo nesibaigiančias veiklas. Bet iš esmės man tai yra tiesiog prasminga veikla – tiek dėstymas, tiek administravimas. Gal ir keistai skamba, kad administravimas gali būti įdomus, bet jis tikrai yra labai įdomus, ypač kai matai visą procesą – nuo pirmakursių, kurie įstoja tiek į kriminologiją, tiek į kitas mūsų fakulteto programas. Po to matai, kaip jie tęsia studijas pirmais, antrais, trečiais, ketvirtais metais, ir jos pabaigiamos finaliniu iškilmingu diplomų teikimu. Kiek išsilavinusių ir pilietiškų, energingų žmonių mes išleidžiame ir skiriame Lietuvai.
Ar padeda kriminologinės žinios ir patirtis būnant prodekane? Kriminologija, kaip tarpdisciplininis dalykas, mane išmokė priimti ir suprasti kitus požiūrius, kitus diskursus. Tokiame tarpdisciplininiame fakultete, koks yra Filosofijos fakultetas, turime daug įvairių mokslininkų su skirtingais požiūriais, lūkesčiais, skirtingomis nuomonėmis. Visa tai sukoordinuoti kartais nėra paprasta, bet labai padeda atvirumas, lankstumas, gebėjimas valdyti krizes, kurių mums pasitaiko. Visa tai yra įmanoma atlikti, kai yra gera komanda. Vienas nesi karys: kaip dėstytoja turiu puikią Kriminologijos katedros komandą, kaip prodekanė – puikią Dekano komandą bei šaunų Studijų skyrių, kuris geba koordinuoti visas 24 studijų programas fakultete.
Ko studentai mokosi kriminologijos studijų metu?
Pirmas semestras skirtas supažindinti studentus su įvairių mokslų įvadais, kurie yra svarbūs šiosestudijose: greta kriminologijos – tai sociologijos, psichologijos, filosofijos, ekonomikos įvadas. Suteikiamas stiprus pagrindas tolimesnėms studijoms. Tuomet yra blokas dalykų, apimančiųmetodus, kaip vykdyti kriminologinius tyrimus – tiek kiekybinius, tiek kokybinius, kaip atlikti duomenų analizes. Ir, žinoma, yra nemažai gilinamųjų kursų tam tikromis temomis, pavyzdžiui: elektroniniai nusikaltimai, terorizmas, nusikaltimų prevencija ir kiti kursai, skirti ieškančiam savo srities kriminologui, kai jis renkasi rašyti kursinį, o vėliau ir bakalauro darbą tam tikra tema.
Studijų metu labai svarbi yra praktika. Šiuo metu mūsų studentai ketirtame kurse atlieka dvi praktikas: rudenį – trumpesnę pažintinę, pavasarį – ilgesnę profesinę praktiką, suteikiančiągalimybių išbandyti save įvairiuose kriminologiniuose darbuose. Vieną semestrą galima susipažinti su viena organizacija – vienokiomis funkcijomis, kitą emestrą – su kita organizacija arba tęsti praktiką toje pačioje organizacijoje. Mes, kaip programa, pasiūlome tam tikras organizacijas –mūsų socialinius partnerius, bet studentai gali ir patys rasti juos dominančią instituciją ir, suderinę su praktikos vadove, atlikti ten praktiką. Svarbiausia, kad tai atitiktų programos tikslą ir būtų ugdomos kriminologinės kompetencijos.
Kokius žmones pakviestumėte į kriminologijos studijas? Kokių studentų laukiate?
Į kriminologijos studijas kviečiame visus, kurie nori susipažinti su kriminologija, šaunia ir nedidele kriminologų bendruomene, labai bendruomenišku Filosofijos fakultetu bei išmėginti galimybes, kurias siūlo Vilniaus universitetas. O jis atveria tikrai labai daug galimybių.
Žinau jaunuolių, kurie intuityviai žino, kad tam tikros studijos – tarkime, kriminologijos – yra jų kelias, bet yra ir kita dalis jaunuolių, kuriems reikia pasirengti ir kuriems reikia daugiau informacijos apie studijas. Ši informacija šiuo metu yra tikrai lengvai pasiekiama. Ją galima rasti tiek Vilniaus universiteto interneto svetainėje (vu.lt), tiek Filosofijos fakulteto svetainėje (fsf.vu.lt), mes dalyvaujame įvairiose studijų renginiuose. Jei galėčiau perduoti žinią, pasakyčiau, kad moksleiviai ir moksleivės drąsiai prieitų, kalbintų dėstytojus ir administracijos žmones, kurie dalyvauja įvairiose mugėse ir kituose renginiuose, ir klaustų, kas jiems rūpi – jie tikrai gausatsakymus.
Apibendrindama pasakyčiau, kad mes laukiame draugiškų, empatiškų, smalsių jaunuolių, kurie mėgsta kelti klausimus, ieškoti atsakymų, kurie nori patirti, suprasti ir matyti plačiau ir kurie yra neabejingi socialinėms problemoms bei visuomenės saugumui.
2025 m. liepos 21 d.
Beata Baublinskienė, VU Filosofijos fakultetas