Kitą savaitę, rugpjūčio 25–29 d., Vilniuje vyks didelio masto tarptautinis renginys – 22-oji Europos raidos psichologijos konferencija (ECDP 2025). Joje bus nagrinėjami su žmogaus raida susiję klausimai – nuo pat ankstyvo amžiaus iki senatvės, ypatingą dėmesį skiriant tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje opioms vaikų ir paauglių raidos problemoms bei technologijų ir interneto poveikiui.
Vilniaus universiteto (VU) kartu su Europos raidos psichologijos asociacija (EADP) organizuojamame renginyje laukiama daugiau nei 600 dalyvių iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos bei Azijos. Konferencija skirta tyrėjams, praktikams ir studentams bei visiems, besidomintiems raidos psichologija.
Pasak konferencijos organizacinio ir mokslinio komitetų pirmininkės, VU prorektorės bei Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorės dr. Vilmantės Pakalniškienės:
„Europos raidos psichologijos konferencijoje susitinka įvairių krypčių mokslininkai ir praktikai, kuriems rūpi su žmogaus raida susiję teoriniai ir praktiniai klausimai – nuo pat ankstyvo amžiaus iki senatvės. Bus kalbama, kaip užkirsti kelią įvairiems neigiamiems raidos procesams arba padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais, nagrinėjamos metodologinės tyrimų problemos. Konferencijos programoje atsispindi visuomenėje aktualios temos: šiais metais, greta kitų, bus nemažai pranešimų, kurie nagrinėja technologijų ir interneto poveikį įvairiems raidos aspektams. Tyrinėjant žmogaus raidos problematiką, labai svarbus yra tardisciplininis požiūris. Norėdami suprasti žmogų, turime žvelgti iš skirtingų perspektyvų, todėl Europos raidos psichologijos konferencijoje skatinamas tyrėjų bendradarbiavimas bei siekiama formuoti socialinę politiką, atliepiančią su žmogaus raida susijusius iššūkius.“
22–ojoje Europos raidos psichologijos konferencijoje Vilniuje greta simpoziumų, žodinių ir stendinių pranešimų bei seminarų, bus skaitomi šeši pagrindiniai pranešimai, kuriuos rengia mokslininkai iš Amsterdamo (Nyderlandai), Sario (Jungtinė Karalystė), Pavijos (Italija) ir Masaryko (Čekija) universitetų bei Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė dr. Rasa Barkauskienė.
Rugpjūčio 27 d. ji pristatys pranešimą „Sudėtingi raidos iššūkiai paauglystėje: atsirandanti asmenybės disfunkcija ir jos pasekmės“ („Navigating the Complex Challenges of Adolescence: Emerging Personality Dysfunction and Its Outcomes“), kuriame supažindins su VU plėtojamais asmenybės sutrikimo rizikos paauglystėje moksliniais tyrimais ir svarbiausiais jų radiniais.
„Pastaruosius du dešimtmečius visame pasaulyje stebima jaunimo psichikos sveikatos blogėjimo tendencija. Paauglystės laikotarpis yra neatskiriamai susijęs su sudėtingų ir dramatiškų biopsichosocialinių pokyčių pagreičiu, kurie sukuria pažeidžiamumą psichikos sveikatai – ne tik tęsiasi vaikystėje išryškėję sunkumai, bet ir randasi nauji, tokie kaip valgymo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimai, asmenybės raidos disfunkcijos ir sutrikimai“ – sako R. Barkauskienė.
Anot mokslininkės, asmenybės raidos sutrikdymai paauglių psichikos sveikatos problemų kontekste kol kas yra menkiausiai suprasti ir atliepiami visame pasaulyje, mat ilgą laiką buvo ignoruojama jų galimybė šiame raidos etape, laikant juos būdingais paauglystei.
„Mūsų tyrimai parodė, kad maždaug 20 proc. paauglių bendroje populiacijoje praneša apie asmenybės raidos sunkumus ir maždaug 4 proc. nurodo, kad šie sunkumai išlieka dvejų metų laikotarpiu ir kad jie yra reikalingi specialistų dėmesio. Asmenybės disfunkcija vienerių metų bėgyje prisideda prie paauglių tarpasmeninių sunkumų stiprėjimo, taip pat patiriamas didesnis socialinis atstūmimas, mažesnis pasitenkinimas gyvenimu, prastėja su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, net ir atsižvelgus į kitus turimus sunkumus. Tai reiškia, kad paauglystės asmenybės raidos sutrikdymai nėra laikini. Dar daugiau, jie kuria kontekstą nuolatiniam pažeidžiamumui pakeliui į suaugystę“, – teigia VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė. Savo pranešime ji nagrinės, kaip konsoliduojasi asmenybės funkcijos, būtinos atsparumui ir pozityviems raidos rezultatams, tokiems kaip pasirengimas perimti suaugusiojo vaidmenis, ir kas prisideda prie šių funkcijų sutrikdymo.
„Mūsų tyrimų radiniai prisideda prie šios srities žinių plėtros bei mokslo duomenimis grįstos kryptingos pagalbos paieškų ir Lietuvos, ir tarptautiniame kontekstuose“, – apie VU tyrimą, kurio rezultatus pristatys konferencijos dalyviams, sako R. Barkauskienė. Tyrimas vystomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis (Pasaulinis ribinio asmenybės sutrikimo prevencijos ir ankstyvosios intervencijos aljansas, Europos asmenybės sutrikimų tyrimo bendrija). Tai, pasak mokslininkės, žymi šios srities aktualumą ir mokslo duomenų poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Europos raidos psichologijos konferencija yra prestižinis mokslo renginys, vykstantis kas dvejus metus vis kitoje Europos šalyje. Lietuvoje konferencija rengiama jau antrą kartą. 2025 m. konferencijai Vilniuje mokslininkai pateikė beveik 600 santraukų ir išreiškė didelį norą pristatyti savo tyrimus.
22-oji Europos raidos psichologijos konferencija (ECDP 2025) vyks rugpjūčio 25–29 d. Vilniuje. Konferencijos atidarymas – rugpjūčio 25 d., pirmadienį, 18 val.; pagrindinės sesijos vyks nuo antradienio iki penktadienio, rugpjūčio 26–29 d. Daugiau informacijos ir programa: https://www.ecdp2025vilnius.eu/