Dr. Akvilė Giniotaitė
Doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto bendruomenės vardu
Demokratiškame ugdyme jaunimas turi balsą. Mokiniai nėra vien tik „gavėjai“, laukiantys, kol suaugusieji leis jiems kalbėti. Jie yra mūsų visuomenės nariai, kurie mokosi pilietiškumo tik tuomet, kai gali jį patirti – įsitraukdami, diskutuodami, protestuodami, reikšdami savo nuomonę.
Apmaudu girdėti, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nesupranta šiuolaikinės ugdymo kultūros ir viešai teigia, jog mokiniai savo balsą gali turėti tik gavę mokytojų leidimą. Tokia pozicija ne tik išduoda autoritarinį požiūrį, bet ir atspindi adultizmą – diskriminaciją, kai nepilnamečių teisės ir gebėjimai dalyvauti vertinami menkiau vien dėl amžiaus.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų teisę laisvai reikšti savo nuomonę visais su juo susijusiais klausimais ir kad į šią nuomonę būtų atsižvelgiama pagal jo amžių ir brandą. Tai nėra mokytojų „geranoriškumas“ ar pedagoginė malonė – tai demokratijos principas. Be to, dalyvavimas yra priemonė, kuria demokratija yra kuriama, ir dėl to tai yra ir standartas, pagal kurį demokratija turėtų būti ir vertinama.
Paradoksalu, kad viešajame diskurse nuolat reiškiamas susirūpinimas dėl jaunimo pilietinio pasyvumo ir mažesnio aktyvumo rinkimuose, tačiau kai jaunimas galiausiai pasinaudoja savo teise išsakyti nuomonę, pasigirsta raginimų juos „sustabdyti“ ar net „bausti“ mokytojus. Tokia reakcija ne tik griauna pasitikėjimą demokratija, bet ir rodo prieštaravimą pačiai pilietiškumo esmės idėjai. Grasinimai „bausti mokytojus“, kai jaunimas pasinaudoja savo pilietinėmis teisėmis, yra ne tik nepagrįsti – jie kenkia pasitikėjimui demokratija ir menkina mokytojų profesinę reputaciją.
Mintis, kad mokykla turėtų būti atskirta nuo politikos, tėra iliuzija. Ugdymas visada yra politiškas – kiekvienas sprendimas, ko mokome ar ką nutylime, formuoja mokinių požiūrį į pasaulį. Pilietiškumo ugdymui viena iš svarbių dimensijų – politinės laisvės, t. y., gebėjimas reikšti savo nuomonę, diskutuoti ir kvestionuoti.
Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto bendruomenė tvirtai remia idėją, kad pilietiškumas ugdomas ne per baimę, o per dalyvavimą. Palaikome mokyklų bendruomenių įsitraukimą į šiandienos aktualijų aptarimą ugdymo procese. Mūsų tikslas – stiprinti mokinių gebėjimą savarankiškai mąstyti, diskutuoti ir atsakingai veikti visuomenėje.
2025 10 03