Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto teisės psichologijos profesorė dr. Ilona Laurinaitytė su kolege dr. Laura Ustinavičiūte-Klenauske ištyrė Lietuvos kalėjimuose taikomos OASys metodikos, kurios pagalba vertinama į kalėjimą patekusių žmonių nusikalstamo elgesio rizika, patikimumą. Ši metodika yra svarbi daugeliu aspektų – vertinimas lemia nuteistojo pataisos planą, sprendimą dėl jo resocializacijos ar lygtinio paleidimo galimybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad OASys vertinimus atliekantys specialistai daugeliu atvejų situaciją mato panašiai, kas rodo gerą vertintojų suderintumą. Vis dėlto buvo pastebėta, kad suderintumas mažėja tam tikrais atvejais, ypač kai kalbama apie skirtingų lyčių vertinimo ypatumus ar paties vertinimo sąlygas.
Profesorė I. Laurinaitytė ir L. Ustinavičiūtė-Klenauskė, bendradarbiaudamos su Lietuvos kalėjimų tarnyba, ėmėsi reikminių tyrimų projekto „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų OASys instrumento patikimumas“, kurį parėmė Lietuvos mokslo taryba. Kodėl buvo būtina jo imtis? Pasak I. Laurinaitytės, dar 2011 m. patvirtintame LR probacijos įstatyme bei 2015 m. priimtame LR bausmių vykdymo kodekso pakeitime buvo įtvirtinta, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nuteistojo resocializacijos pagrindas.
„Remiantis mokslu grįsta darbo su nuteistaisiais praktika, rizikos vertinimas yra pirmas ir pagrindinis laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacijos žingsnis. Jo metu yra nustatomi asmeniui būdingi kriminogeniniai poreikiai, susiję su nusikalstama elgsena. Vėliau jų pagrindu nustatomos reabilitacijos ir resocializacijos priemonės“, – teigia profesorė.
2012 m. anuometinio Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnybos) direktoriaus įsakymu buvo aprobuotos šešios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Viena iš jų – OASys (angl. „The Offender Assessment System“ – teisės pažeidėjo įvertinimo sistema), taikoma kai kuriose Europos šalyse ir šiuo metu kaip pagrindinė taikoma Lietuvoje.
Anot I. Laurinaitytės, vertinimas OASys metodika yra svarbus tiek rengiant nuteistojo pataisos planą ar sprendžiant dėl jo resocializacijos, tiek ir perkeliant asmenį iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo galimybės. Nors pradiniai tyrimai patvirtino OASys instrumento naudingumą, vėliau efektyvumas nebuvo tiriamas, o norint užtikrinti vertinimų kokybę, būtina nuolatinė stebėsena ir atitinkamos korekcijos.
Kas yra OASys: kaip matuojamos rizikos
Egzistuoja dvi OASys metodikos versijos: glaustesnė ir dažniau taikoma, vadinamoji OASys 1, versija bei išsamesnė ir jautresnė nuteistojo pokyčiams – OASys 2 versija, tačiau pastaroji reikalauja aukštesnės vertintojo kvalifikacijos, daugiau informacijos ir laiko vertinimui atlikti, todėl atliekama rečiau. Vis dėlto ji rekomenduojama taikyti, ypač esant sunkesniems nusikaltimams.
Taikant OASys metodiką vertintojai, kalbėdamiesi su nuteistuoju, t. y., atlikdami interviu, pildo ir atsižvelgia į dvylika aspektų. Tai: dabartinių ir ankstesnių teisės pažeidimų istorija; padarytų nusikaltimų pobūdžio analizė; gyvenimo sąlygų apibūdinimas – kokia yra asmens gyvenamosios vietos kokybė, vietovė. Taip pat vertinamas išsimokslinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas – kaip asmuo geba paskirstyti savo pajamas. Vertinami ryšiai – asmens santykių su kitais žmonėmis kokybė, tų santykių ir nusikalstamo elgesio ryšys; gyvenimo stilius ir draugų ratas. Pažymima, ar asmuo piktnaudžiauja narkotikais, alkoholiu. Atsižvelgiama, kokia yra žmogaus emocinė gerovė – kokios problemos trukdo jo ir aplinkinių kasdieniam funkcionavimui, koks yra mąstymas, elgesys ir jų ypatumai, ypač su socialinėmis problemomis susiję aspektai; kokios yra amens nuostatos – kaip jis žiūri į padarytas nusikalstamas veikas ir skirtą priežiūrą.
Rizikos vertintojai – kas jie?
VU mokslininkių tyrime dalyvavo 31 vertintojas iš visų Lietuvos kalėjimų, išskyrus Marijampolės kalėjimą – tai sudarė kiek daugiau, nei pusę Lietuvoje dirbančių specialistų. Dalyvių amžius svyravo nuo 25 iki 55 metų, dauguma jų (81 proc.) buvo moterys. Patirties bausmių vykdymo sistemoje vidurkis – apie 13 metų, patirtis vertinant kriminalinio elgesio riziką – vidutiniškai apie penkerius metus. Visi buvo praėję specializuotus OASys 1 mokymus ir tik vos keletas – OASys 2 mokymus, vis dėlto trečdalis specialistų yra susipažinę su kitais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo instrumentais, ką prof. I. Laurinaitytė vertina itin teigiamai. Pasak jos, tai lavina kompetencijas: „Vieno ar kito papildomo instrumento žinojimas suteikia platesnį matymą, vertinimo žinios tada yra žymiai geresnės.“
Vertintojų duomenys buvo renkami anonimiškai. Tyrimo dalyvių buvo prašoma atlikti nusikaltusio vyro ir nusikaltusios moters atvejų analizę abiem OASys metodikos versijomis. Buvo fiksuojama vertinimo trukmė, taip pat paprašyta įvardinti sunkumus ar problemas.
I. Laurinaitytė pasakoja: „Tyrimo metu aplankėme Panevėžio, Alytaus, Pravieniškių ir Vilniaus kalėjimus. Daug kur pajutome draugišką atmosferą tarp kolegų. Nudžiugino vertintojų išsilavinimas – vyrauja aukštasis, tačiau vertėtų dar padiskutuoti, kokių specifinių kompetencijų reikėtų įgyti prieš tampant vertintoju, nes įgytų profesijų įvairovė labai didelė ir ne visų profesiniame paruošime buvo skiriama dėmesio asmens elgesio pažinimui.“
Psichologinės žinios ir kiti vertinimo iššūkiai
Pasak profesorės, vidutiniškai per mėnesį atliekama vienuolika vertinimų, tačiau individualios ribos labai plačios – kai kas jų atlieka daug, kiti – vos vieną kitą. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktą statistiką, per pusmetį Lietuvoje padaroma virš 2500 nusikalstamo elgesio vertinimų OASys metodika.
„Labai svarbi vertinimo dalis yra informacijos surinkimas – interviu. Vidutinė jo trukmė – apie dvi valandas, tačiau ribos labai plačios – tyrimo dalyviai nurodė nuo pusvalandžio iki 20 valandų. Pastaruoju atveju galbūt bendraujama keletą kartų. Protokolų užpildymo trukmė taip pat labai varijuoja – nuo 40 min iki 16 valandų. Vertinimas vertinimui ir žmogus žmogui nelygus, esama daugybės aspektų, tačiau normų klausimą vertėtų aptarti“, – tyrimo duomenis aptaria I. Laurinaitytė.
„Be to, susiduriama su skundais – trys ketvirtadaliai vertintojų per pastaruosius dvylika mėnesių yra susidūrę su apskundimo situacija. Į tai taip pat verta atkreipti dėmesį, nes į skundus turi reaguoti ir administracija, ir vertintojas, tai susiję ir su nuteistojo situacija.“
Tyrimas atskleidė, kad nuo pradžios iki galo vertinimą atlieka daugiau nei du trečdaliai specialistų, tačiau maždaug trečdalis atlieka tik kurią nors dalį vertinimo. Neretai ryšiai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys „atiduodami“ psichologams, o jei ir jų imamasi, šios dalys įvardijamos kaip sudėtingos, reikalaujančios specifinių žinių. Visgi svarbu paminėti, kad visi vertintojai gauna pagalbą – kaip ypač naudingos nurodomos intervizijos, kurių specialistai norėtų turėti daugiau.
Pagrindiniai iššūkiai atliekant vertinimus yra laiko trūkumas ir didelis darbo krūvis, o taip pat – informacijos stoka ir informacijos kokybės problemos. Paminėta, kad dažniausiai trūksta duomenų apie nuteistojo psichikos sveikatą, šeimą, skolas ir pan. Taip pat tokios dalys, kaip informacija apie padarytus teisės nusižengimus, galėtų būti sistemoje užpildytos automatiškai (kaip kad yra kai kuriose kitose šalyse), nes šios informacijos surinkimas kartais pareikalauja milžiniškų laiko resursų, be to, didėjant peržiūrimų dokumentų skaičiui išauga ir vertinimo klaidų tikimybė. Apsunkinti vertinimą gali ir nuteistųjų motyvacijos stoka, kai jie nenori kalbėti, bei nuteistųjų spaudimas įvertinti tam tikru būdu.
Moterų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – iššūkis ne tik Lietuvoje
Vienas iš pagrindinių reikminio tyrimo tikslų buvo atskleisti vertintojų, atliekančių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, suderinamumą. Pasak tyrėjos dr. Lauros Ustinavičiūtės-Klenauskės, šis kriterijus yra labai svarbus, nes parodo metodikos patikimumą. Siekiant iškelto tikslo, tyrime dalyvavę vertintojai analizavo tuos pačius atvejus, labai panašiomis sąlygomis (darbinėje aplinkoje) ir buvo taikoma ta pati procedūra.
Rezultatai parodė, kad vertinant vyrų atvejus suderinamumo rodikliai yra aukšti. Moterų atveju suderinamumas buvo menkesnis. Analizuojant detaliau buvo nustatyta, kad OASys 1 metodikos versijos taikymo atveju vertintojų suderinamumas buvo mažesnis, tuo tarpu taikant detalesnę OASys 2 formą, suderinamumas buvo gerokai aukštesnis.
„Kodėl taip nutiko, turime keletą prielaidų. Pirmiausia, nuteistųjų moterų vertinimas, ko gero, visose laisvės atėmimo įstaigose yra taikomas neseniai. Anksčiau toks vertinimas buvo atliekamas tik Panevėžio moterų kalėjime. Antra, įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad kalbant apie tam tikrų emocinių problemų vertinimą, moterų specifika yra kitokia, nei vyrų. Be to, darome prielaidą, kad vertinant OASys 2 metodikos versija, suderinamumas padidėjo, nes vertintojai, detaliai nesusipažinę su jos aprašymu, didesnį dėmesį skyrė metodikos vadove esančiam aprašymui, ir griežčiau juo vadovavosi. Trumpąją OASys 1 versiją visi puikiai žino ir įpratę ją naudoti, todėl metodikos vadovas, nors ir yra svarbus, tačiau specialistai rečiau jį atsiverčia vertindami. OASys 2 versija nėra gerai žinoma, tad ją taikant buvo tikslinamasi ir dirbama su vadovu: galbūt tai ir užėmė daugiau laiko, bet tai galėjo pagerinti vertinimų suderintumą“, – teigia L. Ustinavičiūtė-Klenauskė.
Pasak jos, jei kalbame apie nusikalstamą elgesį ir prognozuojančius rizikos veiksnius, moterų vertinime reikia atkreipti dėmesį į emocinės gerovės, mąstymo, nuostatų, ryšių, piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu dalis, nes problematika čia yra šiek tiek kitokia, negu vyrų atveju.
„Paminėtini savigarbos, depresijos, neurotiškumo vertinimo klausimai. Mokymų metu į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – sako L. Ustinavičiūtė-Klenauskė.
Mokslininkei antrina Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos valdybos atstovė Agnė Latužytė:
„Su kolegomis vertintojais esame kalbėję apie tai, kad net vadinamieji neutralūs lyčiai vertinimo instrumentai yra labiau subalansuoti vyrams, mat darančių nusikaltimus vyrų populiacija yra didesnė. Pastebime, kad vertinimo instrumente nėra įtraukti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, apie motinystę. Tačiau į moterų specifiką kriminogeninių poreikių, apsauginių veiksnių, gyvenimo kokybei reikšmingų veiksnių klausimu bandome atsižvelgti per bausmės planavimą. Įvertiname riziką ir jau planuodami atkreipiame dėmesį į šiek tiek kitus dalykus, nei kai vertiname vyrus ir planuojame jų priežiūrą ir priemones.“
Stebėti reikia ne tik tai, kas veikia blogai, bet ir tai, kas veikia gerai
Ką atskleidė tyrimas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Pasak I. Laurinaitytės, reikėtų stiprinti metodinį vertinimų nuoseklumą: „Svarbu laikytis nuostatos, kad ir kiek bemokėčiau vertinimo instrumentų ir pasitikėčiau savo žiniomis, kaskart turėčiau skaityti metodikos vadovą. Pastarąjį visada reikia turėti po ranka pasitikrinti, pasitikslinti.“
Turi būti užtikrintas tikslus vertinimo procedūrų laikymasis ir reikalinga vertintojų kvalifikacija:
„Rezultatų analizė parodė, kad vertinimų suderintumas dažniausiai svyruoja nuo vidutinio iki puikaus arba vertinimai nesiskiria. Tačiau kai kada vertinimas yra nepatikimas, ypač tais atvejais, kai vertinimui atlikti trūksta laiko arba reikalinga aukštesnė kvalifikacija bei specializuotos žinios (pvz., lyčių skirtumų išmanymo).“
Prof. I. Laurinaitytė apibendrina: „Remiantis šio tyrimo rezultatais, kviečiame specialistus atkreipti dėmesį į vertintojų kompetencijų skirtumus, OASys vertinimui atlikti reikalingos informacijos prieinamumą ir vertinimo sąlygas, racionalų vertintojui skiriamų įvertinimų kiekį, siekiant aukštos nuteistųjų įvertinimo kokybės. Būtina nuolat skirti dėmesio OASys metodikos vertinimų stebėsenai, ypač jei kinta vertintojų komanda. Apskritai, stebėti reikia ne tik tai, kas veikia blogai, bet ir tai, kas šiandien veikia gerai, nes sąlygos nuolat kinta.
Taip pat norėtume nuoširdžiai padėkoti Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistams už jų sudėtingą ir itin reikšmingą darbą bei už laiką ir pastangas, kurias jie skyrė dalyvaudami šiame tyrime.“
Reikminių tyrimų projektą ,,Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų OASys instrumentu patikimumas", Nr. S-REP-25-4, finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
2025-12-28