Mokslininkai akcentuoja neformaliojo ugdymo svarbą
Karantino sąlygomis kontaktiniu ar nuotoliniu būdu vykę neformaliojo ugdymo užsiėmimai, pasirodo, yra daug reikšmingesni, nei būtų galima manyti – rodo mokslinio tyrimo rezultatai. Apklausus daugiau nei 500 Lietuvos šeimų, auginančių 7-14 metų vaikus, paaiškėjo, kad būrelių nelankantys vaikai karantino metu turėjo daugiausia emocinių sunkumų ir problemų su bendraamžiais. Be to, labiausiai karantino metu sveikata bei savijauta pablogėjo būtent tų vaikų, kurie, anksčiau lankę būrelius, karantino metu nuotoliniu būdu jų nebelankė.
2021 m. rugsėjo 30 d. įvyko Ugdymo mokslų instituto direktorės (-iaus) rinkimai.
Kviečiame Jus į Socionomų forumą, skirtą Lietuvos socialinių darbuotojų dienai paminėti. Forumo tema „Keisti ir keistis. Adaptyvi lyderystė socialiniame darbe“. Renginys vyks rugsėjo 27 d. 17.30 val. Zoom platformoje.
Nuo kitos savaitės, antradienio, Vilniaus universiteto Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantai pradės suteikti tėvams konsultacijas apie jų vaikams iškylančius psichologinius sunkumus bei kitas rūpimas tėvystės temas. Jie bus prižiūrimi patyrusio psichologo (konsultacijos įrašomos į diktofoną, po visų įvykusių konsultacijų įrašai ištrinami). Numatomos 2 konsultacijos vienam asmeniui – vieną kartą per savaitę po 45-50 minučių nuotoliu ar gyvai (jei klientai turi Galimybių pasą). Registracija konsultacijoms: 
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų archyvas LiDA ir tyrėjų grupė, vykdanti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institute įgyvendinamą projektą „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas“ (vadovas – prof. habil. dr. Zenonas Norkus), kviečia registruotis į nacionalinius seminarus Kaune ir Vilniuje.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docento Mintauto Gutausko knygoje nagrinėjami antropologinio – žmogaus ir gyvūno – skirtumo pavidalai fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje. Maxo Schelerio, Martino Heideggerio, Eugeno Finko filosofijoje antropologinis skirtumas atliko svarbų vaidmenį apibrėžiant žmogaus esmę. Monografijoje tiriama, kokie motyvai ir prielaidos lėmė, kad mąstytojai atskyrė žmogų ir gyvūnus esmės skirtumu. Giorgio Agambenas ir Jacques‘as Derrida XX a. pabaigoje įtikinamai parodė, koks yra antropologinio skirtumo ir prievartos ryšys, kaip žmogaus konstitucija yra susijusi su prievarta nežmogiškų ar nepakankamai žmogiškų būtybių atžvilgiu.
Rugsėjo 8-10 dienomis vyko bene didžiausias Europoje kriminologų renginys – 
Rudens semestrui įsibėgėjant, norime pasidžiaugti puikiomis naujienomis. Praėjusiais metais Filosofijos fakultete vyko regiono studijų krypties programų vertinimas. Ekspertai vertino dvi mūsų fakultete vykdomas regiono studijų programas – Azijos studijos (bakalauro) ir Šiuolaikinės Azijos studijos (magistrantūros). Nuotolinio vizito metu užsienio ekspertai susitiko su studijų krypties savianalizės suvestinės rengimo grupe, administracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais.