FSF įvykiai

Ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja, tačiau lietuviai nustoti bėgti iš Tėvynės, panašu, net nesiruošia. Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs – lietuvius krautis lagaminus verčia jausmas, jog į jų duris ekonominis atsigavimas dar nepasibeldė. Vilniaus universiteto profesorius tikina, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, nes nemato galimybių savęs realizuoti, tačiau pamiršta, kad už savo gerovę galima kovoti ir čia.

Apie tai, kodėl, gerėjant ekonominei padėčiai šalyje, lietuviai ir toliau emigruoja į užsienį, ką Vyriausybė padarė, jog emigracija sumažėtų ir ką reikėtų daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų – tv3.lt interviu su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytoju, socialinių mokslų daktaru, sociologu ir ekonomistu Romu Lazutka.

- Šių metų I pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, iš Lietuvos emigravo 6,5 procentais daugiau žmonių. Šalies ekonominė situacija juk neblogėja, tai kodėl žmonės palieka Lietuvą?

- Mūsų ekonominė padėtis, palyginti su kitomis Rytų Europos šalimis, yra gana gera ir mes daug šalių esame aplenkę pagal gyventojų vidutines pajamas. Iš tikrųjų mes atsiliekame tik nuo Čekijos ir Slovėnijos. Pagal BPV vienam gyventojui be tų dviejų šalių atsiliekame tik nuo Slovakijos ir Estijos. O išvažiuoja iš Lietuvos žmonių daugiausiai, lyginant su kitomis Europos šalimis, kurias esame aplenkę.

2016 m. liepos 11 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtinto sąrašą paslaugų, kurias verslas lengvatinėmis sąlygomis gali įsigyti iš mokslo ir studijų institucijų, pasinaudodamas paramos priemone „inovaciniai čekiai“.

Įsigydami šias paslaugas verslo atstovai su MITA pasirašo dotacijų sutartį dėl remiamų veiklų išlaidų dalies kompensavimo. Inovacinių čekių priemonės tikslas – skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, bendradarbiaujant tęsti jau pradėtas vykdyti Mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis.

Kviečiame susiažinti su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto MTEP paslaugų už inovacinius čekius sąrašu.

Kvietimas verslui teikti paraiškas pagal Inovacinių čekių priemonę bus paskelbtas MITA puslapyje.

Liepos 6-osios – Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir šalies garsinimą pasaulyje prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Už nuopelnus Lietuvos mokslui prezidentė apdovanojo aštuonis šalies mokslininkus, iš kurių šeši – Vilniaus universiteto mokslininkai, o iš jų net du yra Filosofijos fakulteto atstovai – profesorius emeritas filosofas Marijus Arvydas Šliogeris (nuotrauka iš kairės) bei Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas sociologijos profesorius Zenonas Norkus (nuotrauka iš dešinės).

„Būtent Jūs, dirbdami įvairiose srityse, šiandien lemiate valstybės ateitį. Jos saugumą, jos mokslo ir kultūros pažangą, visuomenės brandą. Tai – nepaliaujamas kūrybos procesas“, – teikdama apdovanojimus sakė šalies vadovė, kartu palinkėjusi dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.

Su pilnu už nuopelnus šaliai apdovanotų piliečių sąrašu galima susipažinti čia.

Nors oficiali statistika rodo ne tik Lietuvos ekonomikos augimą, bet ir gerus tarptautinės prekybos, kainų stabilumo bei valstybės skolinimosi rodiklius, tačiau emigracija nemažėja, ekonominę šalies padėtį daugiau lietuvių vertina blogai nei gerai. Nespinduliuoja tautiečiai ir optimizmu apie ateitį. Mokslininkai mano, kad toks prieštaringumas reikalauja viešos diskusijos ir valdžios dėmesio šiai temai. Vilniaus universiteto ekonomikos ir socialinės politikos dėstytojai Lietuvai pateikia rekomendacijas dėl gyventojų pajamų politikos.

Kodėl reikalingas politinis įsikišimas į gyventojų pajamas?

Gyventojų pajamų politikos priemonė istoriškai žinoma kaip ypatinga valstybės intervencija suiručių metais. Tad kvietimas imtis šios priemonės gali stebinti. Tačiau Lietuvoje, nepaisant išoriško makroekonominio stabilumo, yra dideli nacionalinių pajamų pasiskirstymo netolygumai. Jie lemia daugumos labai neigiamai vertinamą ekonominę emigraciją. Stebina ne tiek pati emigracija, kiek jos nelogiškumas žvelgiant į apibendrintus šalies ekonominės raidos rodiklius. Kodėl daugiausia žmonių išvažiuoja iš vienos turtingiausių pokomunistinių šalių?

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva dešimtyje Lietuvos regionų steigiami interaktyvūs ir tarpdisciplininiai STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų (kūrybiškumo) – atviros prieigos centrai (APC) mokiniams, prisidėsiantys prie gamtos mokslų populiarinimo, įvairių sričių inovacijų  išbandymo ir jaunųjų tyrėjų ugdymo.
Šiuose centruose mokiniai galės ne tik susipažinti su gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų dėsniais, naujaisiais atradimais, bet ir patys atlikti eksperimentus, lavinti savo pažintinius gebėjimus, vaizduotę bei kurti. Kartu tai bus ir pasirengimas būsimoms studijoms ir tolimesnei karjerai. Visuomenei čia bus pristatomi mokslininkų vykdomi tyrimai, mokslo atradimai bei inovacijos, o mokytojai galės kelti savo kvalifikaciją. STEAM atviros prieigos centro veikla mokslo pagrindu vienys mokyklas, universitetus  bei mokslo atradimus „įdarbinančius“ verslo atstovus.

Planuojama, jog kiekviename STEAM centre veiks keturios laboratorijos: 1) biologijos ir chemijos; 2) fizikos ir inžinerijos; 3) robotikos ir informacinių technologijų; 4) specializuota, konkretaus regiono/miesto ypatumus atitinkanti, laboratorija. Vilniaus universitetas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu steigia Jungtinį Vilniaus STEAM APC, kuriame veiks aštuonios laboratorijos.

2016 birželio 23 dieną vyko informacinis seminaras „SHARE tyrimas Lietuvoje“. Seminaras buvo skirtas mokslininkams, kurie planuoja ateityje naudoti SHARE tyrimo metu surinktus duomenis, atlikdami mokslines analizes.

Tyrimo koordinatoriai Lietuvoje doc. dr. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva seminaro dalyvius supažindino su tyrimo atlikimo ypatumais, duomenų naudojimo sąlygomis, tyrimo kintamaisiais ir klausimyno sandara. Besidomintiems SHARE tyrimu pristatome seminaro skaidres.

Seminaras surengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vyresnio amžiaus asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai“ (sutarties numeris: MIP-15573).

Kontaktinis asmuo:
SHARE Lietuva atstovas
dr. Antanas Kairys
tel. nr. 852687255

Maloniai kviečiame dalyvauti Vilniaus Universiteto bendruomenės telkimo ir sveikatinimo projekte „VU Vasaros iššūkis“.

Laikas: nuo Joninių iki rugpjūčio 31 d.
Vieta: pasaulis.
Dalyviai: VU bendruomenės nariai.
Veikla: judėjimas.

Daugiau apie projektą
Prisijungimo langas

Šiltai kviečiame prisijungti – kuo mūsų bus daugiau, tuo bus įdomiau ir smagiau!

Net ir viena Jūsų padovanota valanda įraše gali būti svarbi bendrai padalinio statistikai, kuri bus apskaičiuojama procentais pagal padalinio darbuotojų ir studentų skaičių.

Š. m. birželio 22 d. išmintimi dvelkiančioje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko baigiamasis 2015–2016 mokslo metų renginys, kurio metu buvo pristatyti  Fenomenologinių tyrimų instituto organizuoto konkurso „Geriausias kokybinis darbas Lietuvoje 2015“ rezultatai bei įteikti apdovanojimai konkurso nugalėtojams.

Kaip pažymėjo konkurso komisijos pirmininkė dr. Agnė Avižinienė, gerus darbus nuo prastesnių atskirti nėra sunku, tačiau iš gerų darbų išrinkti vieną geriausią nėra taip lengva, todėl komisija skendėjo ilgose, neišvengiamą subjektyvumą atspindinčiose diskusijose. Kadangi bendru komisijos sutarimu pretendentų į geriausio kokybinio darbo autorių buvo net trys ir visų jų darbai buvo maždaug vienodo lygio, komisija, gavusi tarptautinių konkurso konsultantų pritarimą, nusprendė apdovanoti visus tris geriausių darbų autorius:

• VU Filosofijos fakulteto Sveikatos psichologijos magistrę Agnę Stasiulytę už SKAIDRIAUSIĄ IR STIPRIAUSIĄ METODOLOGINĘ DALĮ magistro darbe „Gydytojo patyrimas, susidūrus su paciento mirtimi“ (2015), darbo vadovė prof. dr. Laimutė Bulotaitė, Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas;
• dr. Auksę Petruškevičiūtę už TYRIMO PLATUMĄ IR IŠSAMUMĄ daktaro disertacijoje „Galių perskirstymas edukacinėje sąveikoje produktyviojo mokymosi sąlygomis: grindžiamoji teorija“ (2015), darbo vadovė prof. dr. L. Žadeikaitė, Lietuvos edukologijos universitetas;
• Milda Kukulskienė už RADINIUS IR REZULTATŲ GILUMĄ magistro darbe „Neišnešiotą kūdikį pagimdžiusių moterų savęs patyrimas“ (2015), darbo vadovė prof. dr. Nida Zemaitienė, konsultantė dr. A. Matulaitė, Vilniaus universitetas.