Seminaras: Absoliutas moderniosiose ir šiuolaikinėse ontologijose
Kanto filosofija dažnai traktuojama kaip paklojusi pamatus perspektyvizmui, konstruktyvizmui ir antropocentrizmui. Tad šiandien kylantys iššūkiai – fake news, naujasis populizmas, klimato kaita, sintetinė biologija, dirbtinis intelektas – pasak kritikų, nesileidžia vaisingai apmąstomi iš pokantinės perspektyvos, nes ji remiasi prielaida, jog tikrovė prieinama tik tokia, kokia pasirodo, o ne kokia yra nepriklausomai nuo pažįstančiojo. Todėl spekuliatyviojo realizmo judėjimas pasiūlė konstruoti naujus ontologinius modelius, kuriuose atsisakoma nesuderinamos tikrovės ir mąstymo priešpriešos. Quentinas Meillassoux į pirmą planą iškėlė absoliuto sąvoką, kuria įvardijo nuo pažįstančiojo nepriklausomą tikrovę. Ši sąvoka yra centrinė ir Hegelio mąstyme, nors Meillassoux plačiau neaptaria savo ir Hegelio absoliuto ryšio, palikdamas neapmąstytą spekuliatyviojo realizmo ir vokiečių idealizmo santykį.
2020 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto organizuojama IV-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija ir IV-oji edukologijos doktorantų konferencija.
2020 m. spalio 16 d. Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė Irma Budginaitė – Mačkinė gins disertaciją „Suaugę vaikai ir jų tėvai Lietuvos migracijos kontekste: kartų solidarumas ir reikšmingų asmenų tinklai“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Po sunkios abitūros egzaminų sesijos dėl COVID-19 pandemijos studijos universitete startuoja vėliau ir daugeliui vyks nuotoliniu, hibridiniu būdu. Studijų pradžia naujiems studentams kelia ypatingų iššūkių, kurie gali neigiamai veikti psichikos sveikatą, todėl Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centras paskelbė rekomendacijas universitetams ir studentams, kaip rūpintis psichikos sveikata pandemijos metu.
2020 m. lapkričio mėn. 12 d. (ketvirtadienį) 17-20 val. maloniai kviečiame Jus dalyvauti viešoje diskusijoje „Miesto laboratorija. Patirtys ir galimybės“.
Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų, mokytojų sąveikas ir vaidmenis ugdymo procese, ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Įvairių sričių bei krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos – Vilniaus universiteto mokslininkai vykdo bendrą tyrimo projektą „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (sut. nr. S-COV-20-11). Projekto tikslas – išanalizuoti nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), mokinių fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei. Vienas iš svarbių projekto uždavinių – formuluoti ir teikti pasiūlymus viešajai politikai bei rekomendacijas įvairių sričių specialistams, tėvams bei ugdytojams.
2020 m. rugsėjo 30 d. Filosofijos instituto doktorantas Virgilijus Petuška gins disertaciją „Atskyrimo (χωρισμός) ir dalyvavimo (μέθεξις) problema vėlyvuosiuose Platono dialoguose („Parmenidas“, „Sofistas“, „Timajas“)” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
2020 m. rugsėjo 18 d. Psichologijos instituto doktorantė Katažyna Labanienė gins disertaciją „Skaitymo sunkumų prognostiniai veiksniai ikimokykliniame amžiuje“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.