FSF įvykiai

Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai nustatė, kad Lietuvos visuomenės supratimas apie švietimą labiausiai išsiskiria dėl siekiamų tikslų ir priemonių, kurios pasitelkiamos tikslams siekti. Mokslininkai suformulavo pagrindines išvadas bei rekomendacijas ir jas ketvirtadienį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

VU mokslininkai – Ugdymo mokslų instituto docentės Irena Stonkuvienė ir Agnė Juškevičienė bei pedagogas, socialinių mokslų daktaras, leidyklos „Šviesa“ ekspertas ir VU dėstytojas Simonas Šabanovas – atliko lyginamąjį tyrimą ir apibrėžė, kaip švietimo kokybę supranta ir vertina skirtingos ugdymo procese dalyvaujančios grupės – tėvai, mokytojai, mokyklų administracijos darbuotojai ir darbdaviai. Paaiškėjo, kad tyrimo dalyvių nuomonės apie tai, kas yra kokybiškas švietimas, gerokai išsiskiria.

2022 m. sausio 17-18 d. Ugdymo mokslų instituto mokslininkės dr. Anita Juškevičienė ir dr. Gabrielė Stupurienė pristatė projektą „STEAM-CT“ (Nr. 2019-1-BE02-KA201-060222) ir jo veiklas Ylakių gimnazijoje (Skuodo raj.). Gimnazijos mokiniai aktyviai išbandė (pilotavo) projekto veiklas, o mokytojai dalyvavo praktiniuose mokymuose.

Pilotuojant projekto veiklas mokslininkės stebėjo, su kokiomis problemomis susiduria mokiniai konstruodami valdiklius, aiškinosi, kokius pakeitimus reikėtų atlikti veiklų aprašyme norint pasiekti ugdymo tikslus.

Vilniaus rotušėje sausio 25 d. vakarą, minint Vilniaus miesto gimtadienį, Šv. Kristoforo statulėlėmis tradiciškai buvo apdovanoti vilniečiai, kurie, pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, 2021 m. savo talentu ir atkaklumu labiausiai keitė ir augino mūsų miestą. Šiemet tarp dešimties laureatų – net penki Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai, tarp laureatų yra ir du Fakulteto bendruomenės nariai - psichologė Aušra Kurienė ir psichologas Robertas Povilaitis

Ugdymo mokslų instituto mokslininkai vykdo keletą projektų, kurie susiję su STEAM ugdymu. Antrus metus skaičiuoja ERASMUS+ projektas „STEAM ugdymo tobulinimas“ (https://dose.ugdome.lt/). Projekto tikslas tobulinti STEAM ugdymą Europos mokyklose siekiant stiprinti jaunimo domėjimąsi STEAM dalykais ir karjeros planavimą šia kryptimi, suteikiant mokykloms reikiamą metodinę paramą.

2022 m. sausio 26-27 dienomis Vilniaus universitete Filosofijos fakultete organizuojamas „Akademinio rašymo seminaras“ anglų kalba. Seminarą sudaro 6 temos, skirtos doktorantams ir jų vadovams, kurias per dvi dienas trukančius užsiėmimus atskleis Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (Vilnius University), Prof. dr. Nijolė Burkšaitienė  (Vilnius University), Prof. dr. Ineta Luka (Turiba University, Latvia). Seminaras yra vienas iš projekto „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“  Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001, rengiamų renginių ciklo. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija kartu su VU Filosofijos institutu organizuoja XXV Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadą. 

Moksleiviai, kuriems po antrojo olimpiados turo bus skirtos prizinės vietos arba pagyrimo raštai, bus kviečiami dalyvauti atrankoje dėl išvykos į XXX Tarptautinę filosofijos olimpiadą (IPO 2022). kuri vyks gegužės 26-29 dienomis Lisabonoje (Portugalijoje).

Šių metų sausio 25 d. 16 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Taika, lygybė, brolybė ir kiti sovietinio švietimo mitai“.

„SSRS buvo pati taikiausia šalis pasaulyje. Todėl vaikai granatas mokėsi mėtyti jau pradinėse klasėse“. „Sovietų Sąjungoje visi buvo lygūs. Tik kai kurie lygesni“ – šios ir panašios ironišką atspalvį turinčios frazės lydi ideologiniais terminais ir lozungais virtusius žodžius „taika”, „lygybė”, „brolybė”. Consilium Educationis susitikime bus pristatoma, kaip jie buvo diegiami sovietinėje mokykloje ugdant „Naująjį žmogų”. Remiantis VU Ugdymo mokslų institute vykdomo projekto (LMTLT, Nr.S-LIP-19-68/ (1.78) SU-810) tyrimo rezultatais bus aptariami karinio rengimo, socialinio teisingumo, tautų draugystės propagavimo vėlyvojo sovietmečio švietime aspektai.

COVID-19 pandemija palietė ir privertė keistis mokinių ugdymo procesą. Bet kokie pokyčiai jiems jautriose grupėse sukelia arba paaštrina psichosocialinių rizikų bei išsilavinimo spragų grėsmę, ypač jau esamų psichosocialinių rizikų kontekste. Kadangi šalies mokyklos skirtingai tvarkosi su COVID-19 sukeltais pokyčiais, galima spėti, kad yra mokyklos lygmens veiksnių, kurie palengvina ar trikdo ugdymo procesą. Čia išryškėja švietimo veiklų organizavimo ir valdymo ir mokyklos bendruomenės – visų ugdymo proceso dalyvių – išteklių: susitelkimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo, t. y. bendruomeniškumo, svarba mokymosi pasiekimams ir kylančių psichosocialinių rizikų mažinimui – apskritai ugdymo procesui ir specifiškai krizės atveju.

COVID-19 pandemijos metu skubus ugdymo proceso perorientavimas į nuotolinį ar mišrų atskleidė ne tik techninio aprūpinimo, bet ir bendruomenės susitelkimo priimti iššūkius bei veiksmingai spręsti problemas svarbą, siekiant ugdymo tęstinumo pokyčių laikotarpiu. Ir ugdymo proceso organizavimas bei valdymas, ir bendruomeniškumo plėtojimas mokykloje daugiausia priklauso nuo jos vadovų lyderystės. Siekdami įvertinti mokyklos bendruomenės psichosocialines rizikas, jų sąsajas su 5–12 klasių mokinių mokymosi pasiekimais ir šias rizikas mažinančius socialinio kapitalo bei mokyklos vadovų lyderystės veiksnius, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų mokslininkai atliko mokslinį tyrimą. Šiame leidinyje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai ir jų pagrindu parengti siūlymai, kaip formuoti švietimo politikos gaires siekiant kurti palankias sąlygas šalies mokyklų  bendruomenės narių socialinės adaptacijos įgūdžių ugdymui, socialinio kapitalo plėtojimui bei mokymosi pasiekimų gerinimui neapibrėžtumo sąlygomis.

Rekomendacijos švietimo politikai

Rekomendacijos mokyklų bendruomenėms