FSF įvykiai

Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo reakcija į trumpalaikį stresą yra labai naudinga, ji mobilizuoja mus veikti labai efektyviai.

„Pati streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti arba bėgti“, yra labai naudinga, nes tuo metu mūsų kūnas prisipildo energijos ir mes galime padaryti bet ką, kas tuo metu yra labai svarbu. Streso reakcijos metu žmonės yra išgelbėję artimus žmones, pakėlę sunkius daiktus“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ tikina psichologė, bet priduria, kad naudingas yra tik trumpalaikis sustiprintas organizmo resursų pajungimas, o tapęs nuolatiniu jis gali rimtai sutrikdyti sveikatą.

Šiuolaikinis darbo pasaulis – tai tinklas neaprėpiamo skaičiaus įvairiausių organizacijų, persipynusių tarpusavio ryšiais. Ir kiekvienos jų, pradedant nuo mažiausios ir baigiant globaliomis kompanijomis, didžiausias turtas yra žmonės. Kaip pritraukti ir išlaikyti žmones, kurie būtų ne tik savo srities profesionalai, bet ir būtų pasirengę ir motyvuoti atiduoti savo veiklai organizacijoje visas savo žinias ir įgūdžius, siektų tobulėti ir būtų aktyviais organizacijos nariais? Kokios sąlygos padeda atsiskleisti darbuotojo potencialui, skatina augti profesinėje srityje ir sukuria pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo? Kaip modeliuoti užduočių ir procesų sistemas, sukurti darbui palankią aplinką, padėti darbuotojams patiems valdyti savo darbo išteklius ir gerai jaustis darbe? Tai tik dalis klausimų, kuriuos nagrinėja Organizacinė psichologija, bei šios studijų programos dėstytoja doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Tęsiantis priėmimo į magistrantūros studijas laikotarpiui (pirmasis etapas baigsis birželio 30 d.), kviečiame iš arčiau susipažinti su Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programa. Šiame interviu studijų programos komiteto pirmininkė prof. Laimutė Bulotaitė išsamiai pristatė šios programos ypatumus, ugdomas kompetencijas, perspektyvas.

2021 m. gegužės 28 d. Psichologijos instituto doktorantė DOVILĖ ŠORYTĖ gins disertaciją „Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų aplinką tausojantis elgesys ir jo prognostiniai veiksniai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Pradžia 13 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda https://bit.ly/3tz1qmX

Tesiantis priėmimo į magistrantūros studijas laikotarpiui, kviečiame iš arčiau susipažinti su Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa, bei programos komiteto pirmininke doc. dr. Sigita Girdzijauskiene. Interviu metu dr. S. Girzijauskienė prisimimė, nuo ko prasidėjo jos akademinis kelias, bei išsamiai pristatė studijų programą.

Jau vienuoliktus metus gegužės 27 dieną Lietuvos kriminologai kviečia iš arčiau pažvelgti į kriminologijos mokslo užkulisius, atskleisti nusikalstamo elgesio mįsles, aptarti aktualijas ir tiesiog turiningai praleisti laiką.

Šiemet kviečiame virtualiai apsilankyti dvejuose renginiuose – diskusijoje ir konferencijoje.

Diskusija „(Ne)kasdienio gyvenimo kriminologija ir jos galia“, 10-12 val.

2021 m. gegužės 26 d. (trečiadienį) 12:30 val. kviečiame į Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje, paspaudus šią nuorodą.

Kriminologijos katedros doktorantė Jovita Žėkaitė skaitys pranešimą „Patyčios elektroninėje erdvėje: galimos priežastys ir pasekmės“. Komentuos dr. Maryja Šupa.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

2021 m. gegužės mėn. 24 d. 16 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Ateities mokyklos scenarijai: šiandienos prognozės rytdienai“. Pristatomo diskusijai projekto idėja ir tikslas yra skirti spręsti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos situaciją, kurioje mokykla gali būti vertinama kaip "įstrigusi ir pasimetusi" nežinioje. Ir ne tik mokykla, bet ir ją strateguojanti švietimo politika. Kas toliau? Kokia ateitis? Kopijuojami europiniai, kitų šalių kaitos ir vystymo modeliai, ir sykiu blaškomasi, kurį iš jų yra geriausia Lietuvai pasirinkti. Projekto grupė pateiks akademiniame lauke jau svarstomus įvairius futurologinius mokyklo scenarijus, vizionieriškas įžvalgas bei tarptautinių organizacijų rekomendacijų ateičiai analizę, fokusuojantis į tai, kas būtų tinkamiausia Lietuvos mokyklos kontekstui artimoje ir tolimoje perspektyvoje.