FSF įvykiai

Erasmus+ DECART projekto (Designing Higher Education Curricula for Agility, Resilience, and Transformation) partnerių susitikimas vyko Pietų Afrikos KwaZulu-Natal universitete šių metų paskutinę sausio savaitę. Projekto partnerius šiltai sutiko ir sveikino KwaZulu-Natal universiteto skyrių ir fakultetų atstovai: Korporacinių ryšių skyriaus vykdomoji direktorė Normah Zondo, Teisės ir vadybos studijų skyriaus vadovas prof. Ernest Khalema, Humanitarinių mokslų skyriaus vadovas prof. Nhlanhla Mkhize, Sveikatos mokslų skyriaus vadovė prof. Busisiwe Ngcamu, Mokymo ir mokymosi fakulteto dekanė prof. Fayth Ruffin, Verslo ir valdymo fakulteto dekanė prof. Colette Muller.

Sausio 24 d. švenčiame Tarptautinę švietimo dieną. Sveikiname mokytojus, dėstytojus ir visus švietime besidarbuojančius! Ta proga siūlome pokalbį su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF) veikiančio Ugdymo mokslų instituto tyrėju ir dėstytoju dr. Jogaila Vaitekaičiu.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje virš 60 proc. mokinių namų darbus atlieka su dirbtinio intelekto pagalba. Ar pokalbių robotai („ChatGPT“) pakeis mokytojus? Kokias mokyklas matysime Lietuvoje 2050 metais? Kaip mokinių skirstymas klasėmis užprogramuoja visuomenės sanklodą? Kodėl verta „neatiduoti“ dirbtiniam intelektui vaikų rašinių taisymo ir kokie pedagoginiai metodai padeda jį „įkalbėti“ daryti tai, ko reikia?

2025 m. vasario 5 d. 15 val. VU Mažojoje auloje vyks DIPLOMŲ įteikimo ceremonija!

Kvietimas teikti paraiškas pranešimams tarptautinės vaikų apsaugos nuo smurto ir nepriežiūros bendruomenės (International Society for The Prevention of Child Abuse and Neglect, ISPCAN) 2025 metų kongresui.

Kviečiame įvairių sektorių, sričių, institucijų bei organizacijų atstovus – mokslininkus, tyrėjus, praktikus, kitus suinteresuotus asmenis, norinčius pasidalinti tyrimų ar projektų rezultatais, įžvalgomis, idėjomis ar iniciatyvomis, profesinėmis žiniomis, patirtimi ar gerąja praktika dalyvauti kongrese ir teikti paraiškas pranešimams.

PRANEŠIMŲ TEZES PRAŠOME TEIKTI IKI 2025 M. VASARIO 25 D.

Daugiau informacijos apie kongrese numatomas aptarti temas, reikalavimus pranešimų tezėms, pranešimų atranką ir kt. galite rasti: Vilnius Congress Scientific Program 

Vilniaus universitetas kartu su partneriais įgyvendina projektą DIGITAL FIRST: „Digital tech as thefirst language – INFORMATICS for digital natives“ (ERASMUS-EDU-2023-PI-FORWARD-LOT1). Projektą koordinuoja Algebros universitetas Zagrebe, Kroatija (https://www.algebra.hr/sveuciliste). Projekte dalyvauja partneriai iš Belgijos, Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Slovėnijos, Suomijos, Portugalijos ir Lietuvos, kuriai atstovauja Vilniaus universitetas (koordinatorė prof. dr. Valentina Dagienė).

Sausio 14-ąją buvo paminėta Pasaulinė logikos diena. Ją 2019 m. paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja. Kodėl UNESCO įtraukė logiką į pasauliniu mastu minimų dienų sąrašą – kuo ši filosofijos disciplina bei gebėjimas nuosekliai protauti svarbūs žmonijai?

Šiandienos pasaulyje susiduriame su daugybe iššūkių, tačiau atsiranda ir naujų galimybių. Pernai gegužę Lietuvoje įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento, rudenį – Seimo rinkimai, pradėjo dirbti devynioliktoji Vyriausybė. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti II nacionaliniame socialinės politikos idėjų konkurse: pasidalinti savo idėjomis, kaip spręsti socialines problemas, su kuriomis susiduriame šiandien, bei drąsiai siūlyti, kaip įgyvendinti ilgalaikę mūsų valstybės strateginę viziją „Lietuva 2050“.

Vienas pagrindinių Švietimo politikos žinovų Lietuvoje, Vilniaus universiteto profesorius, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institute veikiančio Švietimo politikos centro vadovas Rimantas Želvys teigia, jog švietimas nėra tokia paprasta sistema, kaip galbūt daugeliui atrodo. 

Dėl šios priežasties – supaprastinto įsivaizdavimo ir gerokai sudėtingesnės realybės neatitikimo – priimami klaidingi sprendimai, tampantys nenusisekusiomis reformomis. Visgi moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvos švietimo sistema, palyginti su kitų Europos Sąjungos ir ypač posovietinių šalių švietimo sistemomis, veikia gana neblogai, o neigiamą įvaizdį formuoja ir savamokslių „ekspertų“ pasisakymai, ne visada atitinkantys tikrovę.