FSF įvykiai

Jau startavo 2017 metų „Universitetų vasaros iššūkis“ – Vilniaus universiteto inicijuotas projektas, kuris pernai pateko tarp trijų geriausių Europos akademinio sporto iniciatyvų, o šiemet pritraukė dar dvylika universitetų iš Lietuvos ir ne tik.

Universitetų vasaros iššūkis vyksta birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d. kaip tarptautinis tarpuniversitetinis žaidimas, kurio metu fizinio aktyvumo skalėje varžosi Lietuvos bei Europos universitetų bendruomenių nariai: studentai, dėstytojai, mokslininkai, administratoriai ir kiti darbuotojai.

Vilniaus universiteto bendruomenės nariai kviečiami dalyvauti šiame linksmame nemokamame bendruomeniniame žaidime – registruoti savo fizinį aktyvumą – ir varžytis tiek su savimi, tiek su kolegomis iš padalinio, tiek su kitais padaliniais, universitetais ar šalimis (vartotojas gali matyti penkis skirtingus grafikus, kintančius kiekvieną akimirką, kai tik kas nors įveda naują rezultatą).

Išsami informacija tinklalapyje: http://www.aktyvi-vasara.vu.lt/

VU grupė Facebook'e

VU Sveikatos ir sporto centro informacija

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti moksliniame seminare-diskusijoje „Vyresnio amžiaus asmenų gerovės ir psichikos sveikatos veiksniai“.

Seminaras vyks 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1, Vilnius) 313 aud.

Seminaro metu bus pristatomi 2 Lietuvoje vykdomų vyresnio amžiaus asmenų gerovės tyrimų projektai bei jų vykdymo metu pasiekti rezultatai, aptariant socioekonominių, tarpasmeninių santykių bei kitų veiksnių reikšmę gerovei bei psichikos sveikatai. Taip pat bus įvertintas vyresnio amžiaus asmenų gerovės tyrinėjimų poreikis, tyrimų rezultatų praktinė reikšmė, kylantys metodologiniai iššūkiai ir tolimesnių tyrimų perspektyvos. Taip pat seminaro dalyviai bus supažindinti su Europos sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimu ir jo rezultatų panaudojimo galimybėmis.

Seminaro programa

A. Kairio vadovaujamas LMT Mokslininkų grupių projektas „Vyresnio amžiaus asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai“, finansavimo sutarties Nr. MIP-010/2015
V. Pakalniškienės vadovaujamas LMT Nacionalinės programos „Gerovės visuomenė“ projektas „Priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos veiksniai“, projekto finansavimo sutarties Nr. GER-011/2015

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žengia keliu, kurį pasirinko dar mokykloje, suvokęs savo misiją ir atradęs pašaukimą – padėti kitiems žmonėms. Prieš 20 metų baigęs Vilniaus licėjų, prestižinę mokyklą, L. Kukuraitis pasirinko socialinio darbo studijų programą Vilniaus universitete, bet nesusimąstė, kad šis pasirinkimas jį atves iki ministro posto. Filosofijos fakultete jaunuolio pašaukimą papildė žinojimas, susiformavęs per ryšį su kitais studentais, dėstytojais, doktorantais ir profesūra. „Akademinė bendruomenė sutvirtino mano vertybinį, pasaulėžiūros pagrindą – žinojimą, kurio neįgysi internete ar turtingiausioje bibliotekoje. Iki šiol filosofiškai vadovaujuosi socialinės filosofijos gairėmis, kurias gavau universitete“, – teigia ministras.

Vadinasi, pasirinkdamas studijas universitete nežiūrėjote į tai kaip į investiciją, kuri užtikrins sočią ateitį, didelę finansinę grąžą?

Aš suprantu, kad investavimo strategijos gairėmis paremtas požiūris į ateitį labai dažnas. Šios gairės žmogaus gyvenime atsiranda jam nė nesuvokiant, nuo labai mažų dienų. Pateiksiu asmeninį pavyzdį. Įvairios finansinės kompanijos, žinodamos, kad turiu vaikų, man skambina kone kasdien ir pateikia investicinius pasiūlymus, kviesdamos apdrausti vaikus, kaupti pinigus jų studijoms užsienyje ir t.t. Ką tai reiškia? Kompanijų atstovai tiesiog apeliuoja į tėvų norą sukurti savo vaikams gerą gyvenimą, todėl siūlo pamąstyti apie brangias studijų užsienyje programas, kurios turbūt turėtų užtikrinti perspektyvią specialybę ir gerai apmokamą darbą, vadinasi, ateityje turėtų atsipirkti. Tačiau vaikai nėra mūsų akcijos, obligacijos ar išvestinės finansinės priemonės.

Galbūt ir Jūsų tėvai norėjo, kad pasirinktumėte kitą profesiją, o ne socialinį darbą?

Taip, mano tėtis man siūlė rinktis kitą kryptį – mediciną. Jis yra matematikas, baigęs Vilniaus universitetą. Tėtis sukūrė sėkmingą verslą ir norėjo mane pritraukti prie savo veiklos, kurios perspektyvos atrodė tikrai labai gerai.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete pradedama dėstyti nauja studijų programa „Kriminologija“. Kriminologė dr. Jolanta Aleknevičienė teigia, kad tokie specialistai, turintys įvairių tarpdalykinių žinių ir išmanantys platų kontekstą, galės plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus.

Tokios studijų programos nėra nei kitose Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Kas padiktavo tokios programos poreikį?

Kriminologijos specialistų praktikų, kurie geba analizuoti socialinę ir kriminogeninę informaciją, išmanyti kriminologinių tyrimų metodus, profesionaliai pakomentuoti įvykius, poreikį aiškiai išsako Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai. Tokių žinių poreikis akcentuojamas teisiniuose dokumentuose, kriminologijos studijos yra Vakarų Europos valstybių, JAV, Kanados, Australijos ir kitų universitetų programų sąrašuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad kriminologijos bakalauro programa Vilniaus universitete suteikia galimybę studentams likti Lietuvoje.

Kaip galėtumėte paprastai ir aiškiai moksleiviams, kurie renkasi, ką studijuoti, pasakyti, kas yra kriminologija?

Kriminologija – tai žvilgsnis į nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Ji aiškina, kas daro įtaką nuo visuomenės priimtų normų nukrypstančiam ir nusikalstamam elgesiui, tiria visuomenės atsaką į tokį elgesį, svarsto, kokios galimos tokio elgesio kontrolės ir prevencijos formos.

2017 m. gegužės 29–30 dienomis į Vilniaus universitetą atvyksta vizituojantys dėstytojai–filosofai iš užsienio – dr. Dror Yinon (Bar-Ilano universitetas, Izraelis) ir prof. Silvia Benso (Ročesterio technologijos institutas, JAV).

Vizito metu dr. Dror Yinon skaitys paskaitas VU Filosofijos fakulteto magistrantams ir doktorantams doc. Kristupo Saboliaus kursuose, o prof. Silvia Benso – Religijos studijų ir tyrimo centro bei Filosofijos fakulteto magistrantams ir doktorantams, lankantiems prof. Ritos Šerpytytės kursą „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“.

Paskaitos yra atviros ir jose kviečiami dalyvauti visi, besidomintys paskaitų tematika. Paskaitos vyks anglų kalba.

• 29 May, 2017, 17.00

  Vilnius University, Faculty of Philosophy, Hall 201

  Dr. Dror Yinon “Rhizome and the Search for a Method”

  Skaityti daugiau

Vilniaus universitetas (VU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuru. Sutartis pasirašyta VU Filosofijos fakulteto iniciatyva.

Sutarties pasirašymo proga Universitete lankėsi TMO Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė kartu su programų koordinatoriumi Mantu Jeršovu. Susitikime su TMO Vilniaus biuro atstovais dalyvavo VU Partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė, Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Partnerystės prodekanas dr. Kęstutis Dubnikas.

Pasirašyta sutartis numato bendradarbiavimą rengiant mokymus tarptautinės migracijos, prekybos žmonėmis prevencijos, nelegalios migracijos bei kitomis susijusiomis temomis, keičiantis informacija ir žiniomis, įgyvendinant bendrus projektus, organizuojant bendrus renginius bei įgyvendinant studentų praktiką.

„Pasirašyta sutartis bus abipusiai naudinga, kadangi organizacijai, atsakingai už migracijos problemų sprendimą ir suvokimo apie socialinius ir ekonominius migracijos klausimus plėtrą, svarbu remtis mokslo teikiamais duomenimis bei pasiekimais, o mokslininkams – nagrinėti Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomą veiklą“, - teigia VU Partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė.

Nuo pirmadienio ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui rinkos, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, šeimos gerovės politikos bei demografijos klausimais patarinės mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis.

Nuo 2010 metų B. Gruževskis yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros, nuo 2009-ųjų - Lietuvos karo akademijos Valdybos katedros profesorius. Per pastaruosius 12 metų jis vadovavo Darbo ir socialinių tyrimų institutui (nuo 2011 m. Lietuvos socialinių tyrimų centrui, nuo 2014 m. Darbo rinkos tyrimų institutui).

Parengta pagal ELTA naujieną, publikuotą LRT.lt

Priėmimas į pirmosios pakopos studijas

2017 m. birželio 1 d. prasidėjo priėmimas į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto pirmosios pakopos (bakalauro) studijas, kuris tęsis iki liepos 19 d. 17 val.

Konkursas į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų programas yra vykdomas kartu su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti – LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Stojant į VU Filosofijos fakulteto pirmosios pakopos studijų programas nereikia laikyti stojamųjų egzaminų ar motyvacijos vertinimo testo.

Stojančiojo konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos atestate nurodytų įvertinimų ir/ar papildomų dokumentų. Bendrojo priėmimo metu kviečiame pretenduoti į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.

Išsami informacija apie priėmimą į pirmosios pakopos studijas.

Priėmimas į antrosios pakopos ir pedagogines studijas

2017 m. gegužės 23 d. prasidėjo priėmimas į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) ir profesines pedagogines studijas, kuris tęsis iki birželio 26 d. Priėmimas vykdomas per pagrindinio priėmimo pirmąjį etapą ir pagrindinio priėmimo antrąjį etapą. Prašymai studijuoti yra teikiami internetu per Vilniaus universiteto Internetinę Stojančiųjų Aptarnavimo Sistemą. Pildydamas prašymą stojantysis savarankiškai suveda savo asmeninius duomenis, diplomo ir diplomo priedėlio informaciją, o nurodytomis dienomis turi atvykti registruoti dokumentų į Vilniaus universitetą. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas.