FSF įvykiai

Š. m. balandžio 20 d. (ketvirtadienį) 11 val. kviečiame dalyvauti profesoriaus Nir Tsuk (UK King's College) paskaitoje apie socialinį verslą, jo suvokimą ir socialinių inovacijų vystymąsi skirtingose pasaulio šalyse. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius).

Paskaitos kalba – anglų.

Lektorius balandžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame Aukštųjų mokyklų socialinio verslo forume skaitė pranešimą apie socialinio verslo integraciją į studijų programas.

Prof. Nir Tsuk gyvenimo aprašymas

2017 m. balandžio 25-26 dienomis vyks rinkimai į Vilniaus universiteto Tarybą. Bus renkamas išorinis ir vidinis Tarybos narys.

Išankstiniai rinkimai vyks balandžio 18-19 dienomis. Išankstiniame balsavime gali dalyvauti tik asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėsiantys balsuoti pagrindinio balsavimo metu (pvz., iš anksto suplanuota komandiruotė, atostogos ar pan.).

Balsavimas vyks Filosofijos fakulteto 108 kab. 9:00 val. – 16:00 val.

Rinkimuose į išorinio Tarybos nario vietą galės dalyvauti visi asmenys, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus, o rinkimuose į vidinio Tarybos nario vietą – tik įtrauktieji į socialinių mokslų ir studijų plėtros srities  rinkėjų sąrašą.

1. Kandidatai į Tarybos nario – ne Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai – vietą:

Pajamų nelygybės temai Lietuvos politinės dienotvarkės ir žiniasklaidos puslapiuose skiriama vis daugiau dėmesio. Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų šia tema atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“. Tyrimo idėja – parodyti ekonomikos augimo poveikį gyventojų gerovei, atskleisti neatitikimus tarp makroekonominių ir gyventojų pajamų rodiklių, įvertinti kaip susiformuoja pajamų pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, kokie gyventojų pajamų nelygybės veiksniai namų ūkių lygmeniu. Taip pat, kaip pirminių pajamų netolygumus veikia instituciniai gerovės valstybės bruožai ir kokios gyventojų nuostatos pajamų perskirstymo teisingumo atžvilgiu. Tyrimas aprėpia tris Baltijos šalis.

Kviečiame į tyrimo rezultatų pristatymą ir diskusiją pajamų nelygybės tema.

KADA? Balandžio 21d. (penktadienį), 10–13 val.

KUR? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos salėje (A.Vivulskio g. 13, Vilnius. 201)

Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus:

10:00 – 10:20 Tyrimo tikslas, uždaviniai ir problemos. Prof. Romas Lazutka
10:20 – 10:40 Funkcinis pajamų pasiskirstymas. Dr. Aušra Razgūnė
10:40 – 11:00 Pajamų nelygybė ir jos veiksniai. Dr. Jekaterina Navickė
11:00 – 11:20 Klausimai, diskusija
11:50 – 12:10 Gerovės valstybės institucijos ir pajamų perskirstymas. Doc. Eugenijus Dunajevas
12:10 –12:30 Pajamų nelygybės subjektyvus vertinimas. Doc. Daiva Skučienė
12:30 – 13:00 Apibendrinimas, rekomendacijos. Diskusija. Prof. Romas Lazutka

Programa ir kvietimas

Renginio prieiga socialiniame tinkle Facebook

Tiesioginė transliacija

Registracija ir informacija:
Aušra Razgūnė
tel.: 8 613 98313
el.paštas:

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Projekto Nr. GER-007/2015)

For English language please scroll down.

Š. m. rugpjūčio 18–22 dienomis vyks 8-oji Tarptautinė Grupių santykių praktinė/patirtinė konferencija „NAUJAS ŽVILGSNIS Į LYDERYSTĘ IR VALDŽIĄ ORGANIZACIJOSE“. Konferenciją organizuoja Vilniaus Universitetas  ir Tavistock Žmogiškųjų santykių institutas.

Konferencija skirta įvairių profesinių sričių dalyviams: vadybos, administravimo, socialinio darbo, švietimo, kultūros, psichologijos ir kt. Ji naudinga skirtingus vaidmenis organizacijose atliekantiems darbuotojams: vadovams, administratoriams, koordinatoriams, organizatoriams, konsultantams ir kt.

Konferencijos kalba – anglų.
Išsami informacija apie konferenciją.
Dalyvio paraiška.
Konferencijos prieiga socialiniame tinkle Facebook.
Konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose (Universiteto g. 9/1, Vilnius).

Kontaktinis asmuo:
Tomas Rakovas

tel.: +370 678 06610

Išleistas 91 žurnalo „Problemos“ numeris.

Jame publikuojami M. Gilaičio, J. Bujoko, A. Bartkienės, A. Mickevičiaus, D. Jonkaus, S. Jankausko, J. Čiurlionio, A. Pleshkov, Ž. Babijutaitės, bendraautorių A. Plėšnio ir M. P. Šaulausko bei V. Siliaus, R. Berniūno ir V. Dranseikos straipsniai, 3 tekstų vertimai, 4 recenzijos.

Detalus naujojo numerio turinys.

Prieinama duomenų bazėse: / Included in:

The Philosopher’s Index (2000), Arts & Humanities Citation Index and Current Contents – Arts & Humanities (Web of Science (2005), CEEOL(2005), Central & Eastern European Academic Source (2007), Humanities International Complete (2007), Humanities International Index (2007).

2016-2019 leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ (projekto kodas Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004).

Leidinyje spausdinami originalūs moksliniai ir apžvalginiai straipsniai, gvildenantys įvairias filosofijos problemas. Skelbiamos ir recenzijos bei filosofinio gyvenimo kronika. Straipsnius (anonimiškai) įvertina du moksliniai recenzentai. Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.

Prenumerata: VU Leidybos direkcija, . Tel. +370 5 268 7184

Š. m. balandžio 21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas MINDAUGAS GILAITIS gins disertaciją „Semantinio natūralizmo galimybės: standartinė koncepcija ir gebėjimais grįsta alternatyva“ humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius). Pradžia – 11 val.

Anotacija

Disertacijoje tiriamas semantinis natūralizmas – šiuolaikinėje sąmonės filosofijoje dominuojanti teorijų grupė, siekianti pateikti „natūralistinį“ semantinių savybių aiškinimą.

Disertacijoje atliekama dominuojančios, mokslinio natūralizmo principais grįstos semantinio natūralizmo formos analizė: konkretizuojamas probleminis laukas, rekonstruojamos ir interpretuojamos metodologinės prielaidos, eksplikuojama „natūralizavimo“ idėja. Taip pat analizuojamos vyraujančių natūralistinių teorijų suponuojamos filosofinės koncepcijos – semantinio eksternalizmo doktrina, funkcionalistinė sąmonės ontologija ir reprezentacinė sąmonės teorija, atskleidžiamas jų tarpusavio ryšys bei pasiūloma šių teorijų interpretacijos pagrindu suformuota, platesnėje filosofinėje perspektyvoje standartinę semantinio natūralizmo versiją lokalizuojanti koncepcija. Atlikus kritinę suponuojamų koncepcijų analizę, teigiama, kad intencionalumo teorijoje gebėjimo ir galios kategorijomis grįsta prieiga yra perspektyvesnė nei dominuojanti pozicija, konstruojama vidinių būvių, mentalinių reprezentacijų ir natūralistinių, jų turinį lemiančių faktorių pagrindu.

Skaityti disertaciją

Jūsų dėmesiui pristatome VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesoriaus Albino Bagdono naujausius tekstus, gvildenančius žmogaus ir jo proto prigimties, tautos deintelektualizacijos ir proto skurdo padarinių (tokių kaip turtinė nelygybė), valstybės valdymo ir universitetų vaidmens visuomenėje bei jų pertvarkos klausimus:

• Tautos deintelektualizacijos padariniai: protinis, moralinis ir materialinis skurdas (publikuotas 2017 balandžio 11 d. portale VU Naujienos);
• Protinis skurdas ir švietimas: kiek universitetų reikia Lietuvai? (publikuotas 2017 m. balandžio mėn. (Nr. 2) laikraštyje Universitas Vilnensis).

"Kraštutinio liberalizmo visuomenėje (iš tikro tokioje ir gyvename) galioja savanos principas: gudresnis pasiima daugiau, mažiau gudrus – mažiau. (...) Tačiau jau akmens amžiuje į žmogaus elgesio (vadinasi, ir proto) mechanizmą buvo įkomponuota ir egoizmui priešinga tendencija – altruizmas – pagelbėti gentainiui ar kitam žmogui. Disbalansas tarp egoistinių ir altruistinių tendencijų akivaizdus: Lietuvoje nelygybė (pvz., Gini koeficientas ar kvantinis nelygybės rodiklis) viena didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje", – teigia prof. A. Bagdonas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad 2017 – 2018 m. m. gabiausi universiteto studentai kaip kasmet galės gauti Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko vardines stipendijas.

ŠMM valstybinių aukštųjų mokyklų studentams planuoja skirti 10 A. Smetonos stipendijų – 5 humanitarinių mokslų studijų sričiai ir 5 meno studijų sričiai. 5 K. Griniaus vardinės stipendijos atiteks biomedicinos mokslų studijų sričiai, 5 A. Stulginskio stipendijos - fizinių mokslų studijų sričiai. A. Brazausko stipendijas gaus 5 socialinių mokslų studijų srities studentai, J. Žemaičio – 5 technologijos mokslų studijų srities studentai. Vilniaus universitetas ŠMM galės pateikti viso 20 kandidatūrų šioms vardinėms stipendijoms gauti.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidentų A. Smetonos, K. Griniaus, A. Stulginskio, J. Žemaičio ir A. Brazausko vardinių stipendijų nuostatus, 2017 – 2018 m. m. bakalauro studijų 3 – 4 kursų ar vientisųjų studijų 3 – 4 kursų studijų programų studentams kas mėnesį skiriama 190 Eur, o magistro studijų 2 kurso ar vientisųjų studijų 5 – 6 kursų studentams – 266 Eur stipendija.