FSF įvykiai

Š. m. vasario 12 d. įvyko rinkimai į Filosofijos fakulteto Tarybą. Iš 18 iškeltų kandidatų (žr. sąrašą) į fakulteto tarybą buvo išrinkti šie 16 mokslininkų:

• Edukologijos studijų kryptis: prof. Lilija Duoblienė ir prof. Vilija Targamadzė;
• Filosofijos studijų kryptis: prof. Albinas Plėšnys, doc. Arūnas Mickevičius, prof. Marius Povilas Šaulauskas, doc. Jonas Dagys;
• Psichologijos studijų kryptis: prof. Danutė Gailienė, doc. Evaldas Kazlauskas, prof. Laimutė Bulotaitė, doc. Sigita Girdzijauskienė, doc. Vilmantė Pakalniškienė, doc. Antanas Kairys;
• Sociologijos studijų kryptis: prof. Aleksandras Dobryninas ir doc. Rūta Žiliukaitė;
• Socialinio darbo studijų kryptis: prof. Laimutė Žalimienė ir lekt. dr. Eugenijus Dunajevas.

Filosofijos fakulteto Tarybos rinkimus rengė Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos protokolu Nr. CRK-2015-15 patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):

• doc. Lidija Šabajevaitė (pirmininkė);
• prof. Albinas Bagdonas;
• Karolina Ustilo (studentų atstovė).

Filosofijos fakulteto rinkimų komisijos protokolas – parsisiųsti

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centre (PKMC)  teikiamos NEMOKAMOS psichologinės konsultacijos.

Konsultacijas vykdo VU psichologijos magistrantai, prižiūrimi patyrusio psichologo (konsultacijos įrašomos į diktofoną, po visų įvykusių konsultacijų įrašai ištrinami). Nemokamų konsultacijų skaičius ribotas – 4 konsultacijos vienam asmeniui.

Pastaba: konsultacijoms negali registruotis VU Filosofijos fakulteto studentai, taip pat asmenys, kurie jau yra gavę nemokamas konsultacijas ankstesniais metais.

NORĖDAMI UŽSIREGISTRUOTI AR GAUTI DAUGIAU INFORMACIJOS:
Rašykite mums:
Ateikite: Universiteto g. 9/1, 116 kab.
Skambinkite: +370 5 2687254

Š. m.  vasario 17 d. ir 18 d. VU Filosofijos fakultete vyks Milano Šv. Širdies katalikiško universiteto dėstytojų –  prof. Giovanna Rossi, prof. Elizabetta Carra’ ir Sara Mazzucchelli – seminarai tema  „Šeima šiandien: reliacinės sociologijos perspektyva“.

Seminarų tvarkaraštis:

Vasario 17 d. 201 a.
9:30–15:00 Reliacinės sociologijos paradigma, šeimos gyvenimo tyrimai (anglų k., be vertimo).
12.00–13.00 Pietų pertrauka
15:00–17:00 Šeimos ir darbo derinimo problemos (anglų k., be vertimo).

Vasario 18 d. 214 a.
9:00–12.30 Pagalbos tarnybų šeimoms organizavimas: į asmenį orientuotos paslaugos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas (italų k., su vertimu).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Kontaktinis asmuo:
Lijana Gvaldaitė
Socialinio darbo katedra
Tel.: 861154224
e-mail:

Lietuvos mokslo taryba paskelbė atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų gairių projektą (atsisiųsti .docx) ir kviečia mokslo bendruomenę dalyvauti viešame svarstyme. Siūlymus prašoma išsakyti komentaruose arba siųsti el. p. brigita.serafinavič iki 2016 m. vasario 17 d. 17 val.

Lietuvos mokslo taryba yra Lietuvos atvirosios prieigos veiklas koordinuojanti institucija. Taryba renka ir sistemina duomenis apie Lietuvoje plėtojamas atvirosios prieigos talpyklas, teisinius, finansinius ir kitus plėtros aspektus, dalyvauja atvirosios prieigos politikos formavime, skatina atvirosios prieigos idėjos sklaidą. 2014 m. Taryba tapo tarptautinio projekto „Atvirosios prieigos politikos sureguliavimo strategijos Europos Sąjungos tyrėjams“ partnere („Open Access Policy Alignment Strategies for European Union Research“, PASTEUR4OA).

Pranešimas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos pateiktą informaciją.

Vilniaus universiteto leidykla išleido prof. Česlovo Kalendos monografiją „Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 13,55 aut. l., 304 p.
Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.

Profesorius Česlovas Kalenda yra bene vienintelis lietuvių filosofas, nuo Lietuvos nepriklausomybės priešaušrio iki šių dienų nuosekliai teoriškai tiriantis ekologinės etikos klausimus. Ši tema plėtojama ir naujojoje autoriaus knygoje Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva. Europos (ypač vokiečių) filosofijoje, laikantis I. Kanto tradicijos, minėta taikomosios etikos šaka vadinama praktine gamtos filosofija, skandinavų šalyse – ekosofija. Savo šaknimis ji susijusi su tuo, kas anksčiau buvo laikoma gamtos filosofija (philosophia naturalis). Naujaisiais laikais susiformavus šiuolaikinei gamtotyrai, gamtos mokslai atsiribojo nuo filosofijos. Naujomis sąlygomis, ypač XX amžiuje, visuomenės ir gamtos sąveikoje iškilus sudėtingoms problemoms, aktualią reikšmę žmogaus santykyje su gamta įgijo etinis aspektas.

Saityno išradėjas bei susietųjų duomenų pradininkas Timas Berners-Lee siūlo taikyti 5 kategorijų schemą atviriesiems duomenims įvertinti. Atvirieji duomenys priskiriami atitinkamam lygmeniui pagal jų teikiamą naudą bei patiriamas išlaidas juos kuriant.

Vienos žvaigždutės kategorijai priskirtinų duomenų formatai gali būti įvairūs, tačiau duomenys privalo būti pasiekiami saityne bei licencijuoti atvirojo turinio licencijomis (pvz., PDDL, ODC-by ar CC0). Dviejų žvaigždučių kategorijos duomenys yra struktūruoti, t.y. gali būti apdorojami kompiuterių, o trijų žvaigždučių – dar turi būti pateikiami ir atviraisiais nenuosavybiniais (angl. non-proprietary) formatais. Keturių žvaigždučių duomenims turėtų būti pritaikyti vieningi išteklių identifikatoriai (angl. URI). O duomenys, patenkantys į penkių žvaigždučių kategoriją, privalo turėti tarpusavio sąsajas, kuriomis atskleidžiamas jų kontekstas.

Vilniaus universiteto biblioteka, bendradarbiaudama su „Thomson Reuters“ kompanijos atstovais, pristato lietuviškai įgarsintą vaizdo vadovą apie ORCID ir ResearcherID autorių identifikatorių naudojimą „Web of Science“ duomenų bazėje.

Autoriaus identifikatorius – tai unikalus skaitmeninis numeris, priskiriamas autoriui per įvairius viešus identifikacijos registrus. Šie unikalūs autorių identifikatoriai svarbūs nustatant autoriaus tapatybę leidyboje bei užtikrinant tinkamą prieskyros suteikimą publikuotiems darbams.

Apie humanitarinių studijų prasmę 15min kalbasi su kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ jaunesniuoju redaktoriumi, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos studijų magistrantu Laurynu Peluričiu.

„Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti“, – teigia L.Peluritis. Ką studijuojančiam humanitarinius mokslus turi suteikti humanitarinis išsilavinimas?

– Į humanitarinius mokslus šiandien žiūrima „rezervuotai“: kaip į studijas, negarantuojančias ateities profesine prasme. Ar šis požiūris yra teisingas? Jei ne, kodėl?

– Vienas svarbiausių dalykų, kuris šiandien dažnai ir nepelnytai yra nuvertinamas, tai galimybė universitete, renkantis vadinamąsias humanitarines studijas, susidurti ir būti su tekstais – tiek juos skaityti, tiek apmąstyti, o galiausiai savo samprotavimus išdėstyti tiek žodžiu, tiek raštu.

Susipažindamas su didžiųjų autorių tekstais gali matyti, kaip mintis formuluoja geriausi mąstytojai. Žinoma, tai yra ir stilistiniai amato dalykai, bet itin svarbu, kad skaitydamas mąstytojo tekstą mokaisi atkartoti jo minties eigą ir ją suvokti.

Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti.