Pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje sukurtas filmas „Fronto linija“ (rež. Audrius Juzėnas, 1999, 52 min.) vaizduoja neparadinę devyniasdešimtųjų pusę ir gatvėse augančių pokomunistinės Lietuvos vaikų gyvenimą. Tačiau pirmiausia šis filmas įdomus tuo, kad gana tiksliai fiksuoja iš kolektyvinės atminties beveik išstumto laikotarpio atmosferą.
Šiandien kartais atrodo, jog po Sąjūdžio, Atgimimo, Nepriklausomybės paskelbimo ir Sausio 13-osios iškart sekė naujojo tūkstantmečio optimizmas; keistas, nesaugus ir chaotiškas pereinamasis laikotarpis su visais jo atributais tarsi neegzistavo (išskyrus populiarioje spaudoje periodiškai pasirodančias publikacijas apie Daktarų gaujos prabangų gyvenimą ir nusikaltimus). Tuo tarpu Rusijoje „laukinio kapitalizmo“ ir laisvos rinkos įsitvirtinimo epocha iki šiol maitina kolektyvinę vaizduotę (užtenka prisiminti 2011 m. V. Ginzburgo kultinio Viktoro Pelevino romano „Generation P“ ekranizaciją ar ne vieną A. Balabanovo filmą) ir yra nemenkai mitologizuota.
Skaityti daugiau