FSF įvykiai

The University of Pécs, the oldest and one of the largest universities in Hungary, is organizing 2 new International Summer Schools in Political Science and Psychology from 30 May to 24 June 2016. Covered topics:

• Political Science Summer Program: Central Europe in the 21st Century: Migrants and Minorities
• Psychology Summer Program: Psychological responses to permanent and actual challenges

Participating students will receive up-to-date knowledge about migration, one of the main political and sociological challenges of today’s European Union. The Summer Schools are open to undergraduate and postgraduate students majoring in Social Sciences. Language of instruction: English. Each summer school program is awarded 8 ECTS credits. We are happy to provide all documents needed for the credit transfer. The social program includes  weekend trips to Vienna (Austria) and Budapest as well as other enjoyable activities. Deadline of application: 1 April, 2016.

Further information can be found at:
http://international.pte.hu/psychology_summerschool

Išleistas mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ naujas numeris T. 35, 2015 (ISSN 1392-5016). Žurnalo vyriausioji redaktorė – VU Edukologijos katedros docentė Irena Stonkuvienė. Kviečiame susipažinti su naujausio žurnalo turiniu ir straipsniais.

Acta Paedagogica Vilnensia – akademinis žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo bei ugdymo klausimus. Žurnale taip pat pristatomi naujausi edukologiniai tyrimai. Ypač didelis dėmesys skiriamas švietimo politikos ir kultūros analizei.

Siekiant akademinio dialogo ir tarpdalykinių ryšių, žurnale publikuojami ne tik edukologų, bet ir sociologų, psichologų, antropologų ir kitų mokslininkų straipsniai švietimo ir ugdymo tematika.

Žurnalas reguliariai leidžiamas du kartus per metus.
Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis.

Acta Paedagogica Vilnensia publikuoti straipsniai yra referuojami šiose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse:
• Central and Eastern European Online Library – C.E.E.O.L;
• EBSCO (Current Abstracts, Education Research Complete, Education Research Index, Toc Premier);
• MLA International Bibliography.

Žurnalo tomo leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal paramą leidiniams išleisti.

Š. m. vasario 25 d.  10.00–15.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje „Socialinis darbas dinamiškose visuomenėse: išsaugant tapatumą, atsiveriant naujovėms“, kurią rengia Socialinio darbo katedra kartu su Europos socialinio darbo mokyklų asociacijos (EASSW) vykdomuoju komitetu.

Pranešimus apie Europos socialinio darbo aktualijas skaitys įvairių Europos aukštųjų mokyklų –  Durham (JK), Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina), Complutense (Ispanija), Zagrebo (Kroatija), Coimbros (Portugalija), Utrechto taikomųjų mokslų universiteto – atstovai.
Konferencija vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos – prisegtuke.

Kontaktinis asmuo:
Violeta Gevorgianienė
Tel. 861517924
el-paštas:

Š.m. sausio 22d. 16 val. Socionomų forume – diskusija „Ką aukotojas galvoja apie socialinę politiką ir ką socialiniam politikui verta žinoti apie labdarą“. Susitikimas vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201a.

Tezes diskusijai pristatys prof. Romas Lazutka

Labdara kyla iš dosnumo dorybės, socialinė politika – iš solidarumo, kuris remiasi bendrais piliečių interesais ir savitarpio atsakomybėmis. Pievos, atrodo, aiškiai pasidalintos: labdara – privatus, socialinė politika – valstybės reikalas. Tačiau solidarumo kultūros pasigenda ir popiežius Pranciškus, o mūsų politikos lyderiai mėgsta pozuoti labdaros valgyklose. 80 proc. lietuvių prisirašom prie meilės religijos, bet esam tik 119 vietoje pagal Pasaulio labdaros indeksą. Nevyriausybinės organizacijos nebe tiek tarpininkės tarp aukotojų ir šelpiamųjų, kiek skeptikės atžvilgiu valdžios socialinės politikos, iš kurios dažnai ir gyvena. Taigi, diskusija – nuo Tomo Akviniečo teologinių dorybių iki Tomo Maršalo socialinių teisių.

Skelbimas – parsisiųsti

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Doc. dr. Lijana Gvaldatė
tel.: 861154224
el. paštas:

Vilniaus universiteto leidykla išleido prof. Skirmanto Jankausko monografiją „Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – 516 p. Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.

Monografija apibendrina maždaug dešimtmetį trukusius Platono dialogų tyrinėjimus. Šiame tyrinėjime yra susitelkta ties tais dialogais, kuriuos sąlygiškai būtų galima vadinti dialogais apie sielą. Nūdieniškai formuluojant, tai – dialogai, kuriuose yra santykinai išdidinta filosofavimo subjekto problematika. Šis probleminis aspektas interpretuojant antikos tekstus tradiciškai yra ignoruojamas, mat remiamasi požiūriu, kad antikinis mąstymas plėtojosi kaip pasyvi veikla, kuri numatė vien pažinimo dalyką. Monografijoje sekama dekartiškuoju požiūriu, kad  mąstymo subjektas įsisteigia kaskart, kai tik pamąstoma. Todėl daroma ne tik išvada, kad ir antikos filosofavimas visgi numano mąstymo subjektą, bet ir išvada, kad specifinė šio subjekto konstitucija lemia antikos filosofijos samprotavimų kryptį ir turinius. Šios išvados detalizuojamos ir grindžiamos pirmajame šios monografijos skyriuje, kuriame pateikiama konceptualinė tyrinėjimų schema ir sutrauktai pademonstruojama, kas, žvelgiant tokios koncepcijos perspektyva, lemia problemines slinktis tarp tyrinėjime pasirinktų Platono dialogų ir kaip galimai konstruojasi dialoguose gvildenamų problemų platoniškieji sprendimai. Monografija išsiskiria tuo, kad joje naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams realizuoti. Santykyje tarp brandaus vyro ir gražaus berniuko, t. y. grožio akivaizdoje, eksploatuojant ir pažabojant tarp seksualumo ir dieviškumo tarpstantį erotiškumą, filosofuojančiojo mąstymui prieinama tampa etinės prigimties būtis.

Mindshare Lietuva sociologijos studentams siūlo Žiniasklaidos kanalų planuotojo bei Tyrimų analitiko darbą bei praktiką.

Žiniasklaidos kanalų planuotojas

Apie įmonę: Mindshare Lietuva yra pasaulinio komunikacijos agentūrų tinklo Mindshare padalinys Lietuvoje. Agentūros veikla yra komunikacijos strategijų kūrimas ir jų įgyvendinimas. Mes esame atsakingi už pasaulinių ir Lietuvos klientų prekinių ženklų komunikaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoe. Dirbame su Unilever (Axe, Dove, Knorr, Helman, Rama ir daugelis kitų prekinių ženklų), SEB Bank, Danone (Activia, Actimel, Danonki, Fantasia), Jaguar, Ford, Mazda, Amber Food, Miele, Kimberly Clark (Huggies) ir daugeliu kitų.

Darbo pozicija: Žiniasklaidos kanalų planuotojas

Baigiasi dar vieneri metai, kuriuose nestigo tragiškų įvykių, nerimo ir įtampos. Lietuva išgyveno metus su euru, pradėjo rinkti šauktinių kariuomenę, ėmė aštriai diskutuoti apie toleranciją ir tautiškumą. Ką mums sako besibaigiančių metų įvykiai ir nauji reiškiniai? Kokius ženklus jie rodo ateičiai?

Jūsų dėmesiui pristatome laidos „Naktinis ekspresas“ pokalbį su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros dėstytoju docentu Jonu Dagiu – žiūrėti įrašą.

Laidą veda Jolanta Kryževičienė, režisierė Jolanta Stripeikienė.

Ši laida buvo transliuojama gruodžio 22 d., antradienį, 22.00 val. per LRT Kultūrą

Laida bus kartojama gruodžio 23 d., trečiadienį, 12.00 val. bei gruodžio 26 d., šeštadienį, 22.30 val.

Teatro salėje vyko iškilmingas renginys „2015-uosius metus palydint“, kuriame pagerbti 2015 m. labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai. 

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas apibendrino praėjusių metų pasiekimus. Jis pasidžiaugė pagerėjusiais studentų priėmimo rezultatais, aukštais įvertinimais tarptautiniuose reitinguose, pabrėžė jau pradėtų reformų svarbą. „Paskutinėmis šių metų dienomis linkiu susikaupti, prisiminti nuveiktus gerus darbus, sukaupti drąsą, kurios prireiks įgyvendinant naujus iššūkius“, – kalbėjo rektorius.

Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė atkreipė dėmesį į jau pradėtas diskusijas apie universitetų vaidmenį. Anot jos, išspręsti esančias problemas – daug sąžiningiau, nei jas ignoruoti. „Tik barjerų tarp fakultetų ir jų uždarumo mažinimas, tik dalyvavimas reformose, o ne jų stebėjimas, tik galvojimas apie bendruomenę, o ne egoistinių tikslų vykdymas mus išves iš per ilgai užsitęsusios posovietinės akademinės būklės“, – konstatavo Senato pirmininkė.