FSF įvykiai

Apie humanitarinių studijų prasmę 15min kalbasi su kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ jaunesniuoju redaktoriumi, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos studijų magistrantu Laurynu Peluričiu.

„Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti“, – teigia L.Peluritis. Ką studijuojančiam humanitarinius mokslus turi suteikti humanitarinis išsilavinimas?

– Į humanitarinius mokslus šiandien žiūrima „rezervuotai“: kaip į studijas, negarantuojančias ateities profesine prasme. Ar šis požiūris yra teisingas? Jei ne, kodėl?

– Vienas svarbiausių dalykų, kuris šiandien dažnai ir nepelnytai yra nuvertinamas, tai galimybė universitete, renkantis vadinamąsias humanitarines studijas, susidurti ir būti su tekstais – tiek juos skaityti, tiek apmąstyti, o galiausiai savo samprotavimus išdėstyti tiek žodžiu, tiek raštu.

Susipažindamas su didžiųjų autorių tekstais gali matyti, kaip mintis formuluoja geriausi mąstytojai. Žinoma, tai yra ir stilistiniai amato dalykai, bet itin svarbu, kad skaitydamas mąstytojo tekstą mokaisi atkartoti jo minties eigą ir ją suvokti.

Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti.

Rinkimai į Filosofijos fakulteto tarybą vyks 2016 m. vasario 12 d. nuo 9:00 val. iki 15:15 val. Filosofijos fakultete, 108 kab.

Išankstinis balsavimas:
vasario 8 d. (pirmadienis) – 9:00-16:00 val.
vasario 9 d. (antradienį) – 9:00-16:00 val.
vasario 10 d. (trečiadienį) – 9:00-16:00 val.

Nuoširdžiai prašome visų dalyvauti balsavime, kad nereikėtų skelbti pakartotinių rinkimų.

Iškeltų kandidatų sąrašas – parsisiųsti.

Iš 18 iškeltų kandidatų į fakulteto tarybą reikia išrinkti 16 mokslininkų.

2015 m. lapkričio 25 d. Filosofijos fakulteto tarybos protokolo Nr. 8 nutarimu, nustatyta būsimos fakulteto tarybos kvota pagal studijų kryptis: edukologijos – 2 atstovai, filosofijos – 4 atstovai, psichologijos – 6 atstovai, socialinio darbo – 2 atstovai, sociologijos – 2 atstovai.

Tarybos rinkimus rengs Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos protokolu Nr. CRK-2015-15 patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):
• doc. Lidija Šabajevaitė (pirmininkė);
• prof. Albinas Bagdonas;
• Karolina Ustilo (studentų atstovė).

Fakulteto rinkimų komisijos patvirtintas rinkėjų sąrašas – čia.

Prasidėjo registracijos Erasmus+ atrankoms į Europos, Vakarų Balkanų (NAUJA!), Pietų Viduržemio (NAUJA!) regionų ir Rusijos (NAUJA!) universitetus 2016–2017 mokslo metų rudens semestro studijoms!
Kviečiame registruotis iki vasario 29 d. (imtinai).

Registraciją atrankai į NAUJUOSIUS regionus rasite čia, kai tik anketa bus paruošta. Atsiprašome už nepatogumus.

Atnaujintą pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia.  

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti jus dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Atrankos kriterijus į NAUJUOSIUS regionus rasite čia.

Iškilo klausimų?  Kreipkitės!

Edita Norvilaitė (bendra informacija, dokumentacija, registracijos anketos pildymas) 85 268 7250,
Fakulteto mainų koordinatorius (akademiniai klausimai: šalies, universiteto pasirinkimas)

Kviečiame Vilniaus universiteto studentus dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2015/2016 m.m. rudens semestrą arba visus akademinius metus praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Singapūre, Gruzijoje, Rusijoje ir kt.

Daugiau informacijos prisegtame dokumente.

VU Bendrosios psichologijos katedra dalyvauja projekte SPAN,kurio tikslas sukurti mokslininkų, dirbančių prevencijos srityje, tinklą.
Prieš baigiamąją projekto konferenciją organizuojamas seminaras doktorantams ir jauniesiems mokslininkams „Conducting Systematic Reviews“. Seminaras vyks kovo 1 d. Briuselyje (Martin’s Brussels EU Hotel). Kitą dieną ten pat vyks baigiamoji SPAN konferencija.

Doktorantams ir jauniesiems mokslininkams siūloma galimybė gauti stipendiją (iki 500 €) dalyvauti seminare bei konferencijoje.
Informacija apie seminarą bei prašymą stipendijai – prisegtuke.

Detaliau apie konferenciją galite pasiskaityti čia.

„Sodra“ Vyriausybės prašo paskolinti dar 420 mln. eurų, nors jos skola jau ir taip siekia 3,76 mlrd. eurų. Kodėl mūsų mokesčiai Europoje vieni didžiausių, bet valstybei nuolat trūksta pinigų, kad jaustumėmės socialiai saugūs?
O viešojoje erdvėje dar žibalo į ugnį įpylė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės pensijų, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, - viename socialiniame tinkle pareiškė Ž.Mauricas.

Jis „Vakaro žinioms“ sakė, kad socialinio draudimo mokestis, siekiantis 39,98 proc., yra per didelis. Ypač turint omenyje, kad, pavyzdžiui, Danijoje jis tesiekia 2,8 proc., Norvegijoje - 19 proc., Švedijoje - 25,6 proc.

Tiesa, jis pripažino, kad skaičiais kiek manipuliuoja. Mat, pavyzdžiui, Danijoje žmonės pensijas privalomai kaupia privačiuose fonduose, valstybė prideda savo dalį, tačiau šie pinigai nelaikomi socialinio mokesčio dalimi, todėl ir statistika atrodo taip gražiai.

Už „Sodros“ veiklos planavimą atsakingas šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ pajamos priklauso nuo atlyginimų fondo, o išlaidos - nuo to, kokias politikai nustatė įvairias išmokas.

„Jei socialinio draudimo įmokos būtų dar labiau sumažintos, mūsų pajamos dar labiau sumažėtų“, - akcentavo M.Strumskis.

Romas LAZUTKA, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas:

- Ką manyti apie užsienietiškų bankų patarėjų siūlymus gelbėti Lietuvos žmones nuo mokesčių „Sodrai“?

- Sumažinti „Sodros“ mokesčių jokiu būdu negalima, nes tai reikštų, kad „Sodra“ gautų mažiau pajamų. Tada liktų tik mažinti „Sodros“ išlaidas. O kas yra „Sodros“ išlaidos? Tai išmokos žmonėms, kurie negali dirbti dėl senatvės ar ligos. O išmokos jiems ir taip mažos. Kurdami socialinį modelį dalį socialinio draudimo mokesčio siūlėme keisti kitais mokesčiais. Buvo pasiūlyta dalį bazinės pensijos finansuoti iš valstybės biudžeto.

Televizijos kanalas LRT KULTŪRA pradėjo naujos laidos „Anapus čia ir dabar“ transliaciją.

Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose.

Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir  eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur veda radikalų įniršis?  Kam naudinga eskaluoti religinius konfliktus aukščiausių technologijų amžiuje?

Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų ieškos naujas laidų ciklas apie didžiąsias pasaulio religijas „Anapus čia ir dabar“.

Laidą ves Algirdas Acus. Laidos režisierius Rimantas Babrauskas, konsultantas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir katedros docentas, religijos ekspertas doc. Kęstutis Dubnikas.

• Pirmoje laidoje, vykusioje sausio 21 d., dalyvavo Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros vedėjas prof. Albinas Plėšnys, docentas Kęstutis Dubnikas bei dėstytojas prof. Tomas Sodeika – laidos įrašą galima peržiūrėti čia.
• Antroje laidoje, vykusioje sausio 28 d., dalyvavo Filosofijos fakulteto absolventas Simas Čelutka, fakulteto patalpose įsikūrusio Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Rita Šerpytytė – laidos įrašą galima peržiūrėti čia.

„Anapus čia ir dabar“ kviečiame žiūrėti ketvitadieniais 22.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

Labas!
Esu šviežiai išleista „Renkuosi mokyti!“ programos alumnė – mokytoja Vaida. Domiesi, svajoji ar tiesiog tik sužinojai apie „Renkuosi mokyti!“?  Kviečiu susipažinti ir sužinoti mano istoriją – gal ji Tave paskatins, įkvėps ar sudomins priimti šį iššūkį ir tapti pokyčiu mokykloje:

Kaip aš tapau mokytoja?
Esu iš Šiaulių. Po mokslų Juliaus Janonio gimnazijoje pasirinkau anglų filologijos studijas Šiaulių universitete. Baigus jas, nusprendžiau, kad laikas naujiems iššūkiems, ir atvažiavau į Vilnių studijuoti toliau. Pasirinkau tokią specialybę, kuri iš visų magistro siūlomų programų man buvo aktualiausia (nors, tiesą pasakius, žinojau tik tiek, kad edukologija – tai kažkas apie švietimą). Apie mokytojavimą galvojau nuo vaikystės, tad  pamaniau, kad šios studijos bus puiki mano mokytojos karjeros pradžia. Deja, viskas klostėsi nevisiškai taip, kaip buvau suplanavusi. Besimokant VU filosofijos fakultete supratau, kad edukologija yra kur kas plačiau nei buvimas mokytoju ir nors šios studijos leido pažvelgti į ugdymosi procesą  iš daugelio skirtingų kampų, tai nėra iš dalies tai, ko aš atėjau – neužtenka tapti edukologijos magistrante, norint tapti mokytoja... (red. pastaba – norint įgyti pedagogo kvalifikaciją Vilniaus universitete reikėtų rinktis šias studijas).