FSF įvykiai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytoja dr. Lina Šumskaitė 2016 balandį–birželį stažavosi Gruzijos Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniame universitete. Čia mokslininkė socialinio darbo studentams skaitė paskaitas apie lyčių aspektą socialinėje politikoje ir socialiniame darbe Lietuvoje bei susipažino su socialinio darbo profesijos padėtimi Gruzijoje.

Socialinis darbas Gruzijoje ėmė formuotis kiek vėliau nei mūsų šalyje – 1999 m., o jo plėtrai didelę įtaką padarė tarptautinių projektų parama ir JAV besimokiusių aktyvių socialinio darbo absolventų 2004 m. įkurta Gruzijos socialinių darbuotojų asociacija (GASW). Ji iki šiol aktyviai veikia profesijos plėtros srityje. Šešių absolventų dėka sukurta socialinio darbo bakalauro studijų programa, o 2007 m. startavo magistrantūros studijų programa.

GASW vadovauja viena iš jos įkūrėjų Salome Namicheišvili. Ji šiuo metu dėsto socialinio darbo studentams universitete ir studijuoja socialinio darbo doktorantūroje. Pasak mokslininkės, nors socialinio darbo profesija Gruzijoje yra gana jauna, dėstytojų iš užsienio dėka Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniam universitetui pavyko įkurti socialinio darbo doktorantūros programą.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra kviečia į Sydney‘aus universiteto (Australija) sociologijos ir socialinės politikos profesoriaus Salvatore Babones paskaitą „KINIJOS AUGIMAS: FISKALINIAI SPRENDIMAI STRUKTŪRINIAMS APRIBOJIMAMS“.

Paskaita vyks š. m. birželio 22 d. (trečiadienį) 17 val. 201 aud.

Daugiau informacijos

Salvatore Babones yra kelių knygų (bendra)autorius arba sudarytojas. Jų tarpe: Methods for Quantitative Macro-Comparative Research (2013), Applied Statistical Modeling (4 t., 2013), The Future of Development: A Radical Manifesto (su G. Esteva, Ph. Babcicky, 2013), Routledge Handbook of World-Systems Analysis (su Ch. Chase-Dunn, 2012), The International Structure of Income: Its Implications for Economic Growth (2009), Social Inequality and Public Health (2009). Jo publikacijos tarptautinių santykių klausimais skelbtos National Interest, Foreign Affairs ir kituose ekspertų sluoksniuose įtakinguose leidiniuose.

Š. m. birželio 21 d. (antradienį) 15 val. 201 auditorijoje vyks jungtinis Filosofijos doktorantūros komiteto ir Filosofijos katedros posėdis, kurio metu filosofijos doktorantai skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

• Justo Kučinsko pranešimo tema „Metodologinės Šliogerio filosofijos tyrimų prieigos“ (recenzentas – prof. Albinas Plėšnys). Pranešimo tezės
• Vijolės Valinskaitės pranešimo tema „Husserlio transcendentalinė estetika: laikiškumo ir erdviškumo santykis gyvenamo kūno kontekste“ (recenzentas – doc. Mintautas Gutauskas). Pranešimo tezės
• Aušros Kaziliūnaitės pranešimo tema „Panoptizmas ir sinoptizmas distopiniame kine: mažuma stebi daugumą, stebinčią mažumą?“ (recenzentas – doc. Kristupas Sabolius). Pranešimo tezės

Kviečiame visus dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
doktorantūros studijų koordinatorė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Kviečiame dalyvauti seminare „Informacijos visuomenės tyrimai: nauja metodologinė paradigma?“.

Seminare pranešimus skaitys:

• Kęstas Kirtiklis – „M. Castellso informacijos visuomenės teorija kaip medijų teorija“
• Viktorija Žilinskaitė-Vytienė – „Informacijos visuomenė FBTM ir HSM: prieigos ypatumai ir WOS“
• Dalia Čiupailaitė – „Tinklinis socialumas ir sociologinė vaizduotė: metodologinės CMC analizės prieigos“

Seminaras vyks š. m. birželio 21 d., 17 val., VU Filosofijos fakulteto 302 aud.

Seminarą organizuoja Filosofijos istorijos ir logikos katedra

Renginio prieiga Fakulteto Facebook paskyroje

Seminare pristatomi projekte „Informacijos visuomenės tyrimai: nauja metodologinė paradigma?“ atlikti tyrimai. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. MIP-072/2014).

Kontaktinis asmuo:
Kęstas Kirtiklis
tel.: +370 52667617
el. paštas:

Du filosofai iš Lietuvos, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Naglis Kardelis bei jo vadovaujamas doktorantas Justas Kučinskas dalyvavo 11-oje pasaulinėje Rytų – Vakarų filosofijos konferencijoje, kurioje pristatė vieno iškiliausių lietuvių filosofo ir savo mokytojo Arvydo Šliogerio bei savo pačių plėtojamas filosofines koncepcijas.

Ši Havajų universiteto ir tarptautinio Rytų-Vakarų centro nuo 1939 metų organizuojama konferencija kas penkeri metai pasaulio intelektualus sukviečia kalbėtis tuo metu pasaulyje aktualiomis temomis. 2005-aisiais šios konferencijos tema buvo „Ugdymai ir jų prasmės: filosofinis tarpkultūrinis dialogas“ (Educations and their Purposes: A Philosophical Dialogue Among Cultures), 2011-aisiais – „Vertė ir vertybės: ekonomika ir teisingumas globaliame tarpusavio priklausomybės amžiuje“ („Value and Values: Economics and Justice in an Age of Global Interdependence“). O štai šiemet organizuota konferencija, sutraukusi per 300 dalyvių iš daugiau nei 40 šalių, buvo skirta „Vietos“ („Place“) tematikai.

Maloniai kviečiame dalyvauti 3-je mokslinėje-praktinėje jaunimo tyrėjų konferencijoje „Jaunimo dalyvavimo ir atskirties, laisvės ir atsakomybės takoskyros“, skirtoje Lietuvos jaunimo politikos 20-mečiui paminėti.

Konferencija vyks š. m. rugsėjo 8 d. Mykolo Romerio universitete.

Konferenciją kartu organizuoja Mykolo Romerio universitetas, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Jaunimo reikalų departamentas prie SADM ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.

Pranešimų santraukas, pateiktas pagal šiuos reikalavimus ir formą, prašome iki birželio 27 d.  siųsti el. paštu:

Išsami informacija konferencijos tinklalapyje

Kontaktinis asmuo:
Jolita Kašalynienė
Konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė
Tel.: +370 5 26607610
El. paštas:

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia konkursą Premijai už geriausią baigiamąjį darbą Lietuvos tautinių mažumų tematika gauti. 

Konkurse dalyvauti gali visų studijų pakopų (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros) aukštųjų universitetinių mokyklų absolventai, einamaisiais akademiniais metais apgynę Lietuvos tautinių mažumų studijų srities baigiamąjį mokslo darbą arba kitos tematikos mokslo darbą, kuriame tautinių mažumų aspektai buvo plačiai nagrinėti ir integruoti.

Numatoma skirti tris premijas:

• Premija už apgintą baigiamąjį bakalauro studijų darbą (1 nominacijos grupė),
• Premija už apgintą baigiamąjį magistro studijų darbą (2 nominacijos grupė),
• Premija už apgintą doktorantūros studijų disertacinį darbą (3 nominacijos grupė).

Baigiamieji mokslo darbai kartu su papildomais dokumentais priimami iki š. m. birželio 30 d. (imtinai) adresu: Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Raugyklos g. 25-102, LT-01140 Vilnius.

Premijos už geriausią baigiamąjį mokslo darbą tautinių mažumų tematika skyrimo nuostatai.

Daugiau informacijos taip pat galite rasti Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapio skiltyje Konkursai ir socialinio tinklo svetainės Facebook paskyroje.

Kviečiame į Vaidos Marijos Knabikaitės portretų parodos „Žvaigždynų moterys“ atidarymą, vyksiantį 2016 m. birželio 10 d. (penktadienį) 14.30 val. VU Filosofijos fakulteto antro aukšto foje. 

Apie parodos autorę:

Vaida Marija Knabikaitė, nuo 2008 metų Lietuvos Rašytojų Sąjungos narė, Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykloje yra išleidusi tris istorinius romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (2005, apie diktatorių A. Hitlerį), „Izidė ir Fortūna“ (2007, apie I-ojo amžiaus senovės romėnus), „Gulbės sparnu palytėtos“ (2012, apie Karaliaus Mindaugo mylėtas moteris).

Naujausia V. M. Knabikaitės knyga – tai romanas „Homo festivus“ (2015, leidykla „Mintis“), paauglės mergaitės akimis vaizduojantis XX a. devintąjį dešimtmetį, kai griuvo SSRS, kūrėsi Nepriklausoma Lietuvos valstybė ir iš Vakarų į mūsų šalį ėmė plūsti populiarioji blizgių žurnalų ir vaizdo klipų kultūra.

Kaip ir romano „Homo festivus“ herojė, autorė Vaida Marija Knabikaitė Lietuvos Atgimimo laikais yra baigusi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, stojo į Vilniaus Dailės Akademiją, tapybos specialybę. Be mėgstamo darbo su Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos studentais (dėsto specialybės kalbą ir kalbos techniką), Vaida Marija laisvalaikiu dar labai mėgsta piešti, tapyti. Šįkart ji pristato moterų portretų parodą „Žvaigždynų moterys“, tarsi įasmenindama kiekvieną žvaigždyną ir bandydama jam priskirti įvairių moterų bruožų.