FSF įvykiai

Birželio 10–13 d. Vilniuje vyks XIV Europos trauminio streso tyrimų draugijos (ESTSS) konferencija „Trauma besikeičiančioje visuomenėje: socialinis kontekstas ir klinikinė praktika“ (angl. „Trauma in Changing Societies: Social Contexts and Clinical Practice“). Tai didžiausia ir reikšmingiausia traumų psichologijos tarptautinė konferencija Europoje. Jos metu geriausi srities specialistai dalysis savo tyrimų rezultatais, naujienomis, laimėjimais, efektyviausiais pagalbos nukentėjusiesiems būdais. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanas doc. Evaldas Kazlauskas pabrėžia, kad tokio lygio konferencijos rengimas Lietuvoje rodo tarptautinį šalies mokslininkų pripažinimą.

Traumų psichologijos iššūkiai

Į konferenciją atvyks mokslininkai iš daugiau nei 30 pasaulio šalių, tad renginyje aptarsimų temų spektras tikrai platus. „Sukrečiantys įvykiai pasaulyje vyksta nuolat: lėktuvų katastrofos, stichinės nelaimės, deja, smurtas. Analizuosime aktualiausias problemas: žmonių savijautą po tokių traumų, pabėgėlių psichologinius sutrikimus, kaip visuomenė galėtų priimti imigrantus, pabėgusius iš Sirijos ar kitų šalių. Bus kalbama apie olandų lėktuvo katastrofą Ukrainoje, nelaimės padarinius, kokia pagalba teikta žuvusiųjų artimiesiems“, – pagrindinius konferencijos akcentus išskiria doc. E. Kazlauskas. Bus pristatyti Lietuvos atliktų tyrimų – Sausio 13-osios nukentėjusiųjų, sovietinių represijų ilgalaikių padarinių, Lietuvoje taikomos psichologinės pagalbos traumų aukoms – rezultatai.

VU Studijų direkcija kviečia studentus išsakyti savo nuomonę apie pavasario semestro studijas ir studijuotus dalykus!

Nuo šiol informacija apie laisvas darbo vietas Vilniaus universitete bus skelbiama Universiteto interneto svetainės skiltyje „Karjera“.

Jūsų dėmesiui pristatome pirmąjį darbo skelbimą.

Siekdami užtikrinti efektyvų ir sklandų žmogiškųjų išteklių valdymą Universitete, į savo komandą kviečiame:

Žmogiškųjų išteklių vadybininką (-ę)

Uždaviniai Tau

• Dalyvausi kuriant, tobulinant ir įgyvendinant žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą;
• Konsultuosi ir padėsi priskirtiems Universiteto padaliniams įvairiose žmogiškųjų išteklių valdymo srityse (personalo atrankos, naujų darbuotojų adaptavimo, mokymų, karjeros valdymo, vidinės komunikacijos, veiklos vertinimo, motyvacijos ir kt.);
• Prisidėsi prie pokyčių Universitete valdymo.

Prasmingo ir gerai apmokamo darbo perspektyvos neabejotinai yra vienas iš svarbesnių veiksnių renkantis studijas. Kaip gi sekasi VU Filosofijos fakulteto absolventams rasti darbo vietas arba jas su(si)kurti?

VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė ir Edukologijos katedros magistrantė Ieva Stogevičiūtė-Noreikienė atliko VU socialinio darbo bakalauro pakopos absolventų (1999-2014 laidų) karjeros trajektorijų tyrimą. Besidominčius šio tyrimo rezultatais maloniai kviečiame dalyvauti Socionomų forumo susitikime „Socialinio darbo karjeros galimybės: VU absolventų patirtys“.

Š. m. birželio 16 d. (antradienį) 15 val. 201 auditorijoje filosofijos doktorantės skaitys pranešimus savo disertacijų tematikomis:

1. Linos Valantiejūtės pranešimo tema „Ontologiniai demokratijos ir totalitarizmo įtampos politiškumo sampratoje pagrindai: pabėgėlis kaip paradigminė figūra“ (recenzentė – doc. D. Bacevičiūtė). Pranešimo tezės – parsisiųsti.

2. Aušros Kaziliūnaitės pranešimo tema „Nuo panoptikono iki panoptizmo: kur baigiasi utopija ir prasideda distopija?“ (recenzentas – doc. K. Sabolius). Pranešimo tezės – parsisiųsti.

Kviečiame visus dalyvauti.

Mieli Filosofijos fakulteto absolventai, prašome susipažinti su informacija dėl atsiskaitymo su Vilniaus universitetu.

Savanoriškos pagalbos senelių namams iniciatyva „Senučiukai“ atveria erdvę geriems darbams, kilniai motyvacijai ir pagarbai seniems žmonėms. Ši savanoriška iniciatyva gimė iš noro ne tik žodžiais, bet ir darbais prisidėti prie pačių seniausių, socialiai globojamų žmonių laimės. Idėjos autorė ir moderatorė – VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektorė dr. Urtė Lina Orlova, dirbanti gyvenimo kokybės ir senų žmonių gerovės tyrimų srityje.

Seni žmonės, ypač gyvenantys senelių namuose, atsiduria tarsi po devyniais užraktais – ryšiai su giminaičiais ir šeimos nariais dažnai jau būna sutrūkinėję, sveikata prasta. Senas žmogus iš namų patenka į įstaigą, kurioje retai kas jį lanko. Stereotipai apie senatvę ir senelių namus kaip „ubagynus“, „bogodelnias“ ir „prieglaudas“ atriboja, atkerta, uždaro juos nuo mūsų. Tačiau nei liga, nei senatvė, neįgalumas, vienišumas ar neturtas nedaro asmens gyvenimo bereikšmio.

Lietuvių katalikų mokslo akademija kviečia autorius, mokslininkus, tyrėjus ir rašytojus teikti straipsnius, publikacijas, recenzijas ar apžvalgas Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio t. XXXIX.

Siūlymų redkolegija laukia iki š. m. rugsėjo 30 d. Reikalavimai straipsniams išdėstyti čia.

Pasiūlymus prašome siųsti šiais el. paštų adresais: arba .