FSF įvykiai

Vilniaus Universiteto leidykla išleido prof. Vytauto Radžvilo mokslinę studiją „Erotas ir revoliucija: H. Marcuse‘s psichoanalitinė žmogaus išlaisvinimo vizija“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 104 p. Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.

Studijoje analizuojama garsaus XX a. filosofo ir socialinio teoretiko Herberto Marcuse‘s plėtota išlaisvinančios psichoanalitinės revoliucijos vizija. Ar įmanoma teoriškai ir praktiškai įveikti istorijoje nuolatos atsikartojančią žmogaus laisvinimosi ir pasivergimo dialektiką ir sukurti ją paneigiančią nerepresyvią civilizaciją? Ar mąstytojo pasiūlyta individo „laisvinimo“ strategija yra kelias tikrosios laisvės link, galintis sugriauti (post)moderniosios visuomenės vienmatiškumo kalėjimo sienas? Interviu apie mokslinę studiją Lietuvos Žiniose - skaityti.

Išleista prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės monografija „Bendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda“ (Vilniaus universitetas, 2014, p. 232). Monografijos viršelis - parsisiųsti.

Monografijoje autorė siekia nubrėžti bendrojo ugdymo mokyklos akivarų eskizus ir projektuoti mokyklos kūlgrindą. Nors monografijos objektas tarsi aiškus – bendrojo ugdymo mokykla praeities ir dabarties retrospektyvoje, šiame kūrinyje nėra neginčijamų nuorodų ar vertinimų ir net užrėžtų akivarų ar kūlgrindos ribų, veikiau tik eskizai – atveriama bendrojo ugdymo mokyklos veiklos, jos linkmių, slinkčių ir perspektyvų modeliavimo įžvalgų apmąstymų erdvė. Nepateikiama jokių aiškių receptų, strategijų, etc., brėžiami tik mokyklos veiklos eskizai, kuriuos gali pajausti, pagauti ir modeliuoti įžvalgūs skaitytojai. Tuo pačiu knyga skatina švietimo politikus, mokyklų vadovus, pedagogus, tėvus, mokinius – visą visuomenę – permąstyti mokykliniame gyvenime atsiradusius akivarus ir projektuoti jos kūlgrindą.

Išleista kolektyvinė monografija: „Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje“, kurioje analizuojami ir interpretuojami visuotinės dotacijos projekto „Kriminalinės justicijos recepcija visuomenėje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-049) metu atliktų tyrimų teoriniai ir empiriniai rezultatai.

Projekto mokslinės grupės nariai  ir monografijos autoriai – sociologas, kriminologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas, teisininkas doc. dr. Remigijus Merkevičius, ekonomistas, sociologas doc. dr. Vincentas Giedraitis, psichologė, kriminologė doc. dr. Ilona Čėsnienė ir sociologė, kriminologė dr. Margarita Dobrynina – siekė atsakyti į klausimą, kaip vyksta kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje, kokios žinojimo formos apie pamatinius kriminalinės justicijos principus paplitusios tarp įvairių socialinių grupių, kokie yra šių žinojimų organizavimo mechanizmai ir kokia jų sąveika.

Savaitė su Erasmus PRAKTIKANTAIS

Nori atlikti praktiką užsienyje, bet abejoji? Klausk tų, kurie jau atliko Erasmus praktiką.

Kviečiame į susitikimą su Erasmus praktiką atlikusiais studentais, kuriems galėsi užduoti visus Tau rūpimus klausimus apie praktikos vietos susiradimą, gyvenimo sąlygas užsienyje ir pan.

Susitikimai organizuojami:

• Spalio 27 d. 15 val. Centriniuose rūmuose 239 kab. (Universiteto g. 3);
• Spalio 28 d. 16 val. Matematikos ir informatikos fakultete 101 a. (Naugarduko g. 24);
• Spalio 29 d. 15 val. Gamtos mokslų fakultete(Čiurlionio g. 21/27).
• Spalio 30 d. 15 val. Saulėtekyje Jungiamuosiuose rūmuose JR 10 a. (Saulėtekio al. 9)

Registracija į susitikimus vyksta el. p. .

Erasmus+ keičia gyvenimus, praplečia mąstymą

Romano Polanskio filmas „Venera kailiuose“ – David Ives pjesės adaptacija. O ši pjesė – 1870 m. Leopoldo von Sacher-Masocho (taip taip, to paties, kurio pavardė tapo mazochizmo termino pagrindu) romano adaptacija scenoje. Romane nagrinėjami, brėžiami ir persvarstomi lyčių santykiai, kurie pjesėje perkeliami iš XIX a. į XXI a. kontekstą. Kaip filme persvarstoma minėtame romane išskleidžiama meilės ir skausmo, dominavimo ir subordinacijos vyro ir moters santykiuose dilema? Masocho romanas buvo laikomas mizoginišku, objektifikuojančiu moterį. Ives pjesė vertinama kaip feministinis romano peržiūrėjimas.

O ar filmą galime vadinti lyčių vaidmenų persvarstymu? Ar galime jį laikyti feministine apropriacija? O gal tai manipuliavimas? Kaip filme atsiskleidžia galios klausimai vyriškumo ir moteriškumo santykyje? Ar tai satyra apie seksizmą, dominavimo inversija, ar tik heteronormatyvumo patvirtinimas? Kur slypi aistra? Kaip susilieja dominuojančios moters įvaizdis ir mizoginija, feminizmas ir šovinizmas? Gal tai tiesiog dar viena vyriška fantazija?

Lyčių santykių ir seksualumo svarstymai – spalio 23 d. Sociokine. 18. 40 val. Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9/1) 306 aud.

Renginys Facebook'e
Renginio organizatoriai - Sociali Sociologija.

Renginio kontaktinis asmuo:
Milda Pivoriūtė
mob. tel.: +370 67303031
el. paštas:

2014 m. spalio 31 d. (penktadienį), 15-17 val. Filosofijos fakulteto 307 aud. vyks atviras seminaras, kurio metu Socialinio darbo katedros doktorantės Sandra Krutulienė ir Jekaterina Navickė pristatys atliekamus disertacinius tyrimus. Skelbimas

Mokslinis disertacijų vadovas prof. dr. Romas Lazutka.
Seminarą moderuos doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.

Maloniai kviečiame fakulteto narius, studentus ir visus susidomėjusius.

Renginio kontaktinis asmuo:
Jekaterina Navickė
El. paštas:

Spalio 15-18 dienomis Vilniaus universitete vyksta Europos psichoterapijos asociacijos konferencija "Kaip susitinka menas ir mokslas. Ko Psichoterapijos tyrimai ir praktika gali vieni iš kitų išmokti". Daugiau informacijos ir konferencijos programa čia. Kviečiame registruotis ir dalyvauti.

Kontaktinis asmuo:
Doc. E. Laurinaitis
tel. +370 5 261 10 43

VU Filosofijos fakultetas, Religijos studijų ir tyrimų centras ir Lietuvos filosofų draugija kviečia:

Spalio 21 d. 18 val., Vilniaus Universiteto Teatro salėje, Universiteto g. 3 įvyks diskusija, skirta Nerijaus Mileriaus knygai “Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos”. Dalyvaus filosofas Gintautas Mažeikis, režisierė Giedrė Beinoriūtė, menotyrininkė Agnė Narušytė, kinotyrininkas Lukas Brašiškis ir autorius.

"Mileriaus atlikta nežanrinio kino analizė atskleidžia ne tik paties žanrinio kino formulę, bet ir jos dekonstrukcijos mechanizmą: nematomą saugaus žiūrovo-vojeristo poziciją reikia paversti jo teismu, jam garantuojamą nemirtingumą – mokymu mirti, o kasdienybės atnaujinimą didžiųjų įvykių patirtimis – įklampinimu neįvykiškoje kasdienybėje be prošvaisčių ir be pabaigos...Žvelgiant į nekomercinių filmų visumą iš toliau, šių strategijų rinkinį irgi galima pavadinti modeliu, kuriuo gali pasinaudoti nuo žanro norintys pabėgti kūrėjai – įsivaizduoju, kad to netgi galima mokytis. Vis dėlto šis modelis, kitaip nei žanrinio kino, skatina ne kartoti tuos pačius sąmonės judesius, bet atrasti naujus. Be to, išskleisdamas jo kritinį potencialą filosofas padarė daugiau nei žadėjo – išryškino kitą tradicinės estetikos pusę, kurioje galbūt irgi manipuliuojama žiūrovo sąmone parduodant jam pakylėtų patirčių pažadą, bet iš tiesų jį paverčiant tik vyraujančios ideologijos vergu. Tad tikėtina, jog šioje monografijoje pasiūlytas sąvokas ir kiti tyrinėtojai pasitelks aiškindami šiuolaikinę kultūrą formuojančių vaizdų galią ir jų nuvertėjimą tapus pačios kasdienybės srautu" (A. Narušytė).

Kviečiame dalyvauti!

Kontaktinis asmuo:
Nerijus Milerius
tel.: +370 5 266 76 17
el. paštas: