FSF įvykiai

Prof. habil. dr. Zenonas Norkus c Tomas Terekas VU FsF 2Žymus Lietuvos sociologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus teigia, kad Lietuvoje 1988–1991 m. vyko ne „dainuojanti revoliucija“, bet „dainuojanti restauracija“. Savo požiūrį jis pagrindžia keturiolika metų vykdytų darbų ciklu, už kurį pelnė garbingiausią mūsų šalyje mokslo apdovanojimą – Lietuvos mokslo premiją ir tapo bene vieninteliu Lietuvos mokslininku, apdovanotu šia premija socialinių mokslų srityje jau antrą kartą.

Kovo 5 d. rengiamuose apdovanojimuose profesorius Norkus premijuojamas už darbų ciklą „Moderniųjų socialinių restauracijų lyginamieji istoriniai sociologiniai tyrimai (2010–2024)“, kuriame siūlo tris rodiklius matuoti nepriklausomos Lietuvos ekonominę ir socialinę pažangą, o tris Baltijos šalis vadina modernių restauracijų laboratorijomis. Plačiau apie prof. Z. Norkaus sukurtą pirmą originalią lietuvišką sociologijos teoriją bei šiek tiek apie patį mokslininką – pokalbis su laureatu. 

Skaityti daugiau

02 Diskusija Universitetas velniop einančiame pasaulyje c Tomas Terekas VU FsFViešojoje erdvėje tvyrant nerimui dėl kultūros autonomijos, žiniasklaidos laisvės bei geopolitinių įtampų, vaidmenį visuomenėje tenka permąstyti ir universitetams. Vilniaus universitetas (VU) ėmėsi lyderystės – Filosofijos fakultete buvo surengta diskusija „Universitetas velniop einančiame pasaulyje: pareiga, pašaukimas, ribos“. Joje kelti klausimai, kokių lūkesčių visuomenė turi mokslo žmonėms, ką ir kaip kalbėti studentams, kur baigiasi akademinė laisvė ir prasideda nuomonės primetimo rizika. 

Skaityti daugiau

Inga Griskova BulanovaBalandžio 14 d. 12 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra organizuoja seminarą „Ką psichologui reikia žinoti apie neuromoduliaciją?“. Paskaitą skaitys prof. dr. Inga Griškova-Bulanova (VU Medicinos mokslo centro Taikomųjų neuromokslų centro vadovė, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovė). Renginį organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra kartu su VU Medicinos fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų institutu.

Prie seminaro galite prisijungti pasinaudoję nuoroda - https://bit.ly/3OAdrsA

Skaityti daugiau

IMG 20260219 152650 pagrVasario 17–21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyko praktiniai seminarai ir paskaitos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ mokytojams.

Įgyvendinant programą siekiama plėtoti mokytojų kompetencijas, stiprinti jų vertybines nuostatas, įgalinančias praktiškai, asmeniniu pavyzdžiu, demonstruoti orientaciją į vaiko visuminį ugdymą, kuriant saugias mokymo(si) aplinkas, parenkant mokymosi metodus ir priemones derančias su mokymosi turiniu, mokinio poreikiais ir galimybėmis. 

Skaityti daugiau

VU E Kurausko foto 642x410 sviesVadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2026 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. SPN-5 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose sudarytus iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašus:

Skaityti daugiau

MG1Vasario 26 d. VU Filosofijos fakulteto rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatu į Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto direktoriaus pareigas patvirtino prof. dr. Mintautą Gutauską.

Kandidato gyvenimo aprašymas ir Instituto raidos planas.

Kandidato Instituto raidos plano pristatymas ir diskusija su bendruomene vyks kovo 4 d. 15:00 val. Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje. Negalintiems atvykti, gali prisijungti nuotoliniu būdu: Diskusija su kandidatu į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas prof. dr. Mintautu Gutausku.

Skaityti daugiau

Screenshot 20242026 m. rugpjūčio 27–28 d. (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (PAScapes) mokslininkų grupė „Ekosocialinių idėjų tyrimai“ kviečia į konferenciją, skirtą apmąstyti ekosocialumo sampratą.

Ekosocialumo idėją šiandien galima suprasti ir kaip konceptualinį lauką, ir kaip metodologinę prieigą, kurios šviesoje atsiveria įvairūs tarpdisciplininiai iššūkiai. Šioje sampratoje sąveikauja filosofinės, aplinkodairinės, socialinės, (post)autoritarizmo ir pokolonijinių studijų interpretacijos. Ekosocialinės teorijos pradininkė Nancy Krieger akcentuoja biologinių ir psichosocialinių sričių persipynimą, Sandra Waddock siūlo šią idėją svarstyti kaip ekosocialinės vaizduotės problemą, anapus grynai žmogiškojo socialumo ir kolektyvinės įsivaizduojamybės paradigmos (Charles Taylor, Cornelius Castoriadis). Ekosocialumo terminas taip pat siejamas su socialinio darbo ar edukologijos tyrimais, ypač tuomet, kai šių disciplinų akiratyje atsiduria į pokytį orientuotos praktikos.

Skaityti daugiau
Puslapis 2 iš 305