Rugsėjo 13–17 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas rengia studentų – būsimųjų mokytojų tarptautinę praktinę informatinio mąstymo ugdymo savaitės trukmės mokyklą – dirbtuves. Dalyvaus dėstytojai iš Austrijos, Estijos, Kipro, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Vokietijos universitetų.
2021 rugsėjo 20 d. 11 val. DAINA HABDANKAITĖ gins disertaciją „Ateities ontologijos šiuolaikinėje filosofijoje: Stiegleris ir Meillassoux” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 11 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda – https://bit.ly/2VIz5Qh
Moksliniai vadovai – prof. dr. Kristupas Sabolius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001), prof. dr. Gaetano Chiurazzi (Turino universitete, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
prof. dr. Nerijus Milerius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Skaityti daugiau
2021 rugsėjo 20 d. 15 val. RUSLANAS BARANOVAS gins disertaciją „Determinacijos problema Kanto ir Hegelio filosofijose bei Ferrario naujajame realizme” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 15 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3za5DA7
Moksliniai vadovai – prof. dr. Rita Šerpytytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001), prof. dr. Gianluca Cuozzo (Turino universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
doc. dr. Luca Valera (Čilės popiežiškasis katalikų universitetas, Čilė, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Skaityti daugiau
Kviečiame į baigiamąją projekto „Inovatyvus mokytojų ugdymas, taikant personalizuotą mokymąsi“ INTERPEARL organizuojamą konferenciją, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus universitete (Universiteto g.9/1 - 201).
Dalyvių registracijos pradžia 10.30 val. Konferencijos pradžia 11.00 val., pabaiga 18.30 val.
Skaityti daugiau
Rugsėjo 13-17 d. VU Filosofijos fakultete viešės dr. Žaklina Staub (Jacqueline Staub), kuri ves seminarus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams.
Lektorė dr. Žaklina Staub (Jacqueline Staub) Šveicarijos Ciuricho federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) mokslininkė. Ž. Staub suprogramavo XLogo – kalbą, tinkamą ikimokyklinukams ir pradinukams, kuri ypač svarbi pereinant nuo blokinės prie tekstinės kalbos (5-6 kl.). Neseniai apgynusi daktaro disertaciją Ž. Staub yra ne tik mokslininkė, bet ir mokytoja. Daugiau apie Ž. Staub https://people.inf.ethz.ch/staubj/
Skaityti daugiau
2021 rugsėjo 16 d. 16 val. TADAS ŠARŪNAS gins disertaciją „Besikeičiančio miesto malonumai ir skausmai: būsto pasirinkimai ir simbolinė prievarta centriniame Vilniuje“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 16 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3zQD77P
Arba atėję į VU Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9, Vilnius) 201 aud. Atkreipiame dėmesį, jog svečiai privalo turėti galimybių pasą (patikra vyksta prie įėjimo į fakultetą). Taip pat ribojamas ir bendras svečių skaičius, auditorijoje vienu metu gali būti iki 50 asmenų, todėl visų, norinčių stebėti gynimą gyvai, iki 2021.09.15 12 val. prašome registruotis el. p.:
Mokslinė vadovė – doc. dr. Rūta Žilukaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Arūnas Poviliūnas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005),
prof. dr. Rowland Atkinson (Šefildo universitetas, JK, socialiniai mokslai, sociologija – S 005),
doc. dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005),
doc. dr. Jekaterina Lavrinec (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
dr. Apolonijus Žilys (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Mėnesienoje nuimamo derliaus garsai ir audringų diskusijų aidai – tai pro šalį keliaujantis smalsuolis būtų išgirdęs vėlų besibaigiančios vasaros savaitgalį Šilėnuose. Būtent čia, Kalvarijos savivaldybėje, įvyko pirmasis kriminologijos festivalis DEMISTIFY.
Siaubo pasakos prie laužo, joga, karatė, piešimo pamokos, atminties žaidimai – tik dalis veiklų, į kurias įsitraukė bemaž šimtas festivalio dalyvių.
„Drąsios idėjos suorganizuoti pirmąjį kriminologijos festivalį su komanda ėmėmės tikėdamiesi, kad į renginį pavyks pritraukti ne tik su kriminologija gerai susipažinusius, bet ir tuos, kam mūsų veiklos ir idėjos – visiška naujiena,“ – sako festivalio sumanytojas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Algimantas Čepas. Pasak jo, faktas, jog festivalis sudomino ne tik kolegas ir studentus, bet ir vietos bendruomenę, liudija – kriminologija gali ir turi peržengti auditorijų ir konferencijų salių sienas. O platus festivalio dalyvių profesijų ir interesų diapazonas tik patvirtina, kad kriminologijos kasdienybėje ir kasdienybės kriminologijoje yra tikrai daug.
Pirmojo kriminologijos festivalio dėmesys buvo skiriamas nusikaltimų aukų temai. Kodėl? Kriminologo A.Čepo įsitikinimu, dėmesio nusikaltimų aukoms vis dar skiriama per mažai, o pasmerkimo pastebima per daug. „Pripažinkim, nėra normalu, kad net įvykus itin skaudžioms nelaimėms, pavyzdžiui, vyrui nušovus žmoną, internetuose plūsta kaltinimai aukai: turbūt davedė, veikiausiai buvo už ką, dakniso žmogų. Kaltės perkėlimas nusikaltimo aukai, jos išgyvenimų nuvertinimas – pagrindiniai mitai, kuriuos per įvairius užsiėmimus ir susitikimus siekėme išanalizuoti ir dekonstruoti.“
Festivalio organizatoriai užsimena, kad jau aiškėja ne tik kitų metų festivalio tema, bet ir visiškai naujos idėjos kontūrai: „Iki kitų metų festivalio jau pažįstamos Šilėnų erdvės taps mistikos ir demistifikacijų parku-muziejumi Laumia. Vieta, kuri bus skirta paslaptims ir jas gliaudantiems socialiniams mokslams, pradedant, žinoma, kriminologija.”
Pirmąjį Centrinės ir Rytų Europos regione kriminologijos festivalį DEMISTIFY organizavo Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras ir Vilniaus pažangių studijų institutas. Festivalio idėjos palaikytojai: VU Filosofijos fakultetas, Lietuvos policija, Vidaus reikalų ministerija, Victim Support Europe.
Festivalis organizuotas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.
Festivalio akimirkos. Rimantės Gaičevskytės - Savickės, Sigitos Černevičiūtės, Jolantos Aleknevicienės nuotraukos.
VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas tęsia GEM (Empower Girls to Embrace Their Digital and Entrepreneurial Potential) (Grant agreement for an action with multiple beneficiaries. Nr. LC-01380173 (Girls4STEM-2019), Directorate-General for Communications Networks, Content and Technology) projektą, kurio tikslas – sudaryti galimybes atsiskleisti mergaičių skaitmeninio raštingumo ir verslumo gebėjimų potencialui STEM veiklose.
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas skelbia viešą konkursą Ugdymo mokslų instituto (toliau – Instituto) direktoriaus (-ės) pareigoms užimti 3 (trijų) metų kadencijai.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas yra šakinio akademinio sui generis padalinio statusą turintis Filosofijos fakulteto struktūrinis padalinys, kuriame vykdoma visų rūšių pagrindinė Filosofijos fakulteto veikla. Institutas turi vidinę autonomiją, kurios ribas ir apimtį nustato Filosofijos fakulteto ir Instituto nuostatai.
Ugdymo mokslų institutas dalyvauja įgyvendinant 2021-2025 metų Vilniaus universiteto strateginio plano 1.4. ilgalaikį tikslą „XXI a. pedagogika“ ir jo rodiklius, Filosofijos fakulteto 2021-2023 veiklos plano rodiklius, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintame Pedagogų rengimo reglamente numatytus reikalavimus (2010 m. sausio 8 d. Nr. V-54, Nauja redakcija nuo 2020-09-22: Nr. V-1417), LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centro veiklos apraše numatytus reikalavimus (2016 m. balandžio 21 d. Nr. V-367, 2018 m. gegužės 31 d. Nr. V-534 redakcija).
Skaityti daugiau
