FSF įvykiai

Ar patiriamas nuovargis tėra intensyvaus darbo pasekmė, ar jau pirmieji perdegimo požymiai? Į šį klausimą padės atsakyti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų Lietuvai pritaikytas moksliškai pagrįstas perdegimo rizikos vertinimo įrankis.

Gintarė Bidlauskienė, VU naujienos

VU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika, tačiau ją atpažinti nėra paprasta – tik kiek daugiau nei pusė žmonių, manančių, kad patiria perdegimą, iš tiesų priklauso aukštos rizikos grupei. 

Dvi valandas trunkančios paskaitos, tūkstančiai ranka parašytų žodžių per egzaminą, smogas, sudėtinga biurokratija, tačiau kartu – studentų bendruomenė, profesorių rūpestis ir spalvų jūra virtęs universiteto miestelis. Vilniaus universiteto (VU) studentės Medėja Šalkutė ir Monika Gulbickytė vienam semestrui išvyko studijuoti į Indiją, kur įsitikino: šalies tikrovė gerokai įvairesnė už jos įvaizdį Europoje.

VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentės Indiją iki tol pažinojo iš paskaitų, akademinių tekstų ir asmeninių pomėgių. Nuvykti į šalį Medėjai Šalkutei padėjo vardinė Lubov Derczanski Hamied stipendija (skiriama Azijos studijų studentams, kad dalį studijų, praktikos ar mokslinių tyrimų atliktų Indijoje), o Monikai Gulbickytei – VU ir Jawaharlal Nehru universiteto (JNU) dvišalių mainų programa. Grįžusios iš Indijos studentės pasakoja apie išsklaidytus kultūrinius stereotipus, žmonių atvirumą ir tai, kodėl Indijos neįmanoma apibūdinti vienu sakiniu. 

Nuoširdžiai sveikiname VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto profesorių dr. Naglį Kardelį, Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga apdovanotą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi! 

Birželio 25–27 d. Kumamoto, Japonijoje, vykusiame tarptautiniame renginyje „APSCE TBICS Festival of Learning 2026“ Vilniaus universiteto vykdomo edukacinio tyrimo „DigiMaths4All“ vadovė prof. Valentina Dagienė kaip pagrindinė pranešėja skaitė plenarinį pranešimą tema „Informatics Education in Europe: Current Trends and Ongoing Challenges“. 

Šią savaitę, birželio 30–liepos 3 d., Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyksta Levino filosofijos vasaros seminaras „Levinas kaip mokytojas“.

Šių metų seminaras skirtas mokymo sampratai Emmanuelio Levino filosofijoje. Levinas geriausiai žinomas kaip etikos mąstytojas, pabrėžęs atsakomybės, santykio su kitu žmogumi ir visais kitais svarbą. Levino filosofijoje etika nėra viena iš daugelio filosofijos disciplinų – ji yra bet kokio supratimo ir prasmės šaltinis, todėl jis kalba apie etiką kaip „pirmąją filosofiją“. Dėl tokio etikos išskyrimo jo mokymo samprata dažnai lieka antrame plane arba siejama vien su dialoginiu santykiu. 

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigė dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykstančiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse skirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus. Tarp apdovanotų yra ir Filosofijos fakulteto bendruomenės narių. Nuoširdžiai sveikiname!

Skaityti daugiau

Druskininkuose jau 35-ąjį kartą organizuojama akademinių studijų savaitė „Baltos lankos“ šią vasarą suburs ryškiausių Lietuvos intelektualų žvaigždyną. Liepos 3–6 d. diskutuoti ir polemizuoti literatūros, atminties, istorijos, filosofijos, meno ir šias sritis jungiančiomis temomis kvies Arūnas Sverdiolas, Algis Mickūnas, Gintautas Mažeikis, Konstantinas Andrijauskas, Tojana Račiūnaitė, Saulius Žukas, Laurynas Peluritis ir daugelis kitų akademinėje ir viešojoje erdvėje žinomų mokslininkų ir intelektualų.

Dr. Rūta Petkutė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto tyrėja ir lektorė

Kiekvieną kartą kilus didesniems protestams sugrįžta tas pats klausimas: kokią vietą demokratijoje užima protestas? Tačiau kartu jis atveria ir platesnį klausimą: kur ir kaip demokratija gyvena tarp rinkimų?

Nors demokratinis gyvenimas neatsiejamas nuo rinkimų, jam taip pat reikalingos erdvės, kuriose visuomenė gali permąstyti save bei iš naujo pažvelgti į tai, kas atrodo savaime suprantama. Ar protestai yra viena iš tokių erdvių? O gal tokią erdvę kartais gali atverti ir universitetas?