Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“

1. Žvilgsnis į kultūrinį Azijos atradimą
(Prof. dr. Audrius Beinorius)

Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis saugumo regionas bei moderniosios kultūros avangardas. Pamokoje glaustai apžvelgsime Azijos tyrimų atsiradimą lėmusius veiksnius, istoriją ir dabartį. Atsakysime į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko krikščionių misionieriams – pavyzdžiui, lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais? Kuo reikšmingas perėjimas nuo „kalbos ir teksto“ tyrimų prie „kasdienės žmonių tikrovės“ pažinimo? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose?

Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 2 d. 17:00. Prašome registruotis čia

2. Sanskritas ir Lietuva: mitai ir faktai
(Lekt. Vytis Vidūnas)

Lietuvoje jau daugiau nei du šimtmečius kalbama apie sanskrito ir lietuvių kalbos, o tuo pačiu ir apie Indijos bei Lietuvos kultūrų sąsajas. Kas yra senosios Indijos kultūros palikimu laikomas sanskritas? Kada ir kur ši kalba buvo vartojama? Ar tai mirusi kalba ir kaip tos kalbos miršta? Ar tikrai lietuviai Indijoje gali susikalbėti be vertėjo? Apie tai – pamokoje.

Apie dėstytoją: Lektorius Vytis Vidūnas yra indologas, vienas svarbiausių sanskrito tyrinėtojų ir dėstytojų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos kultūra ir jos tyrimai, sanskritas, Pietų Azijos mitologija.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 9 d. 17:00. Prašome registruotis čia

3. Japonų klasika populiariojoje kultūroje
(Doc. dr. Dalia Švambarytė)

Ką bendra turi Japonijos imperatorių regalijos ir Holivudo filmas „Dvasia šarvuose“? Kodėl sušių šefai agurką vadina „vandens kipšu“? Kada priešpiečių dėžutėse ant baltų ryžių atsirado marinuota slyva? Koks žodis užrašytas ant Japonijos aviakompanijos stipriausiam sumo imtynininkui padovanotos prikyštės ir kur Japonijoje galima pasivaikščioti kaligrafišku grindiniu? Apie šiuos ir kitus tradicijų ženklus šiuolaikiniame japonų gyvenime bus kalbama paskaitoje.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Dalia Švambarytė yra viena žymiausių Lietuvos japonologių, aktyviai dirbanti Japonijos kultūros ir literatūros tyrimuose bei tekstų vertime. Dėstomi dalykai: Japonijos istorija, Japonijos kultūra ir jos tyrimai, Klasikinė japonų literatūra, Kultūrinė savivoka Azijos literatūroje.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 16 d. 17:00. Prašome registruotis čia

4. “Made in China”: Kinija – išradėjų ar kopijuotojų šalis?
(Doc. dr. Loreta Poškaitė)

Paskaitoje bus kalbama apie tai, kas yra Kinija, kuo kinai domino ir tebedomina mus, vakariečius. O tai pirmiausia yra unikali kinų kalba, medicina, kovos menai, tradiciniai menai (kaligrafija, tapyba, sodai), ir, žinoma, žmonės – kaip jie bendrauja vieni su kitais, kokias vertybes puoselėja. Nors šiandien kinai dažnai vadinami geriausiais „kopijuotojais“ pasaulyje (meno kūrinių, architektūros, gamybos technologijų), tačiau jie yra bene išradingiausia tauta. Paskaitoje taip pat bus kalbama apie svarbiausius senus ir naujus kinų išradimus, kuriais jie stebina pasaulį.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 23 d. 17:00. Prašome registruotis čia

5. Žvilgsnis į Taivaną ir jo kultūrą
(Jaun. asist. Balys Astrauskas)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje itin dažnai girdime Taivano pavadinimą, bet kiek mes žinome apie šį, iš pirmo žvilgsnio tolimą ir egzotišką Rytų Azijos kraštą, pasaulyje garsėjantį pažangiausiomis aukštosiomis technologijomis. Taivano sala, nepaisant to, kad yra maždaug dvigubai mažesnė už Lietuvos teritoriją, turi virš 20 milijonų gyventojų, stulbinančio grožio gamtą, sparčiu ritmu gyvenančius metropolius ir idiliškus kaimelius, šimtametes budistines bei daoistines šventyklas ir klestinčią populiariąją kultūrą, kinų virtuvės kulinarinius šedevrus ir japonišką rameną. Pamokoje susipažinsime su Taivanu, jo itin įdomia ir dinamiška istorija, šiandienine situacija bei svarbiausiais kultūriniais bruožais.

Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Balys Astrauskas yra sinologas, šiuo metu rengiantis daktaro disertaciją protėvių garbinimo tema. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Konfucianizmas Kinijoje, Klasikiniai kinų kultūros tekstai.

Pamoka vyks 2022 m. kovo 30 d. 17:00. Prašome registruotis čia

6. Islamo atsiradimas
(Lekt. Maritana Larbi)

Paskaitoje aptarsime ikiislaminės Arabijos geopolitinę padėtį ir kultūrinį arabų genčių gyvenimą (550–650 m. po Kr.) islamo kultūros atsiradimo kontekste ir islamiškosios bendruomenės pirmuosius dešimtmečius. Trumpai pristatysime pranašo Muchamedo gyvenimą ir apreiškimo atsiradimą.

Apie dėstytoją: Lektorė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas.

Pamoka vyks 2022 m. balandžio 6 d. 17:00. Prašome registruotis čia

7. Artimųjų Rytų kultūrinė įvairovė
(Jaun. asist. Šarūnas Rinkevičius)

Paskaitos metu kalbėsime apie Artimųjų Rytų regiono kultūrinę įvairovę, išskirdami istorines arabišką, persišką ir turkišką tradicijas ir paaiškindami esminius jų skirtumus bei panašumus. Taip pat sieksime suprasti, kokie gyventojai čia gyvena, kokiomis jie kalbomis kalba, kuo šios kalbos skiriasi ir kuo panašios bei ką mums tai pasako apie šiandieninį regiono veidą.

Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Šarūnas Rinkevičius yra turkologas, šiuo metu rengiantis daktaro disertaciją tapatybių konstravimo Artimuosiuose Rytuose tema. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas: istorija ir kultūra, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija.

Pamoka vyks 2022 m. balandžio 13 d. 17:00. Prašome registruotis čia 

8. Japonijos religijos turgus
(Lekt. Jurgita Ignotienė)

Patys japonai savo šalį neretai pavadina „dievų ir dievybių turgumi“, o juoką, kad japonas gimsta pagal šintoistinius papročius, tuokiasi pagal krikščioniškus, miršta pagal budistines tradicijas, tikriausiai ir Jūs jau esate girdėję. Pamokoje bus kviečiama pasižvalgyti po Japonijos religijų turgų, kuriame susipažinsime su svarbiausiomis ir mums gal kiek neįprastomis religijomis, tikėjimais ir religiniais reiškiniais.

Apie dėstytoją: Lektorė Jurgita Ignotienė yra japonologė, dėstytoja, vertėja, išvertusi kelis Haruki Murakami romanus į lietuvių kalbą. Jos dėstomi kursai: Japonų kalba, Japonijos religija, šiuolaikinė Japonijos literatūra.

Pamoka vyks 2022 m. balandžio 20 d. 17:00. Prašome registruotis čia 

9. Indijos kastų sistema: istorija ir dabartis
(Doc. dr. Kristina Garalytė)

Kastų sistema – tai viena seniausių visuomenės stratifikacijos formų pasaulyje, dalinanti Indijos visuomenę į keturis luomus: brahmanus (šventikus), kšatrijus (karius), vaišijus (prekybininkus) ir šūdras (žemdirbius, tarnus). Pamokoje bus analizuojama, kaip atsirado ir kaip kito kastų sistema bei kokias transformacijas ji patiria šiuolaikinėje Indijoje, kas nulemia, kad nepaisant įvairių pokyčių, kastų sistema ir šiandien išlieka Indijos bei visos Pietų Azijos visuomenės socialinės struktūros pagrindu. Net ir šiandieninėje Indijoje kastinė tapatybė lemia, ką žmogus gali dirbti, su kuo gali tuoktis, ką gali valgyti ir kur gyventi.

Apie dėstytoją: Docentė dr. Kristina Garalytė yra antropologė, indologė, Pietų Azijos socialinių judėjimų tyrinėtoja. Dėstomi dalykai: Azijos kultūra ir jos tyrimai, Pietų Azijos antropologija, Socialiniai judėjimai Azijoje.

Pamoka vyks 2022 m. gegužės 4 d. 17:00. Prašome registruotis čia