Azijos ir transkultūrinių studijų institutas

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2026

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Microsoft Teams“ platformoje. Registruotis galite čia!

		1. Aš – katinas Japonijoje (Jaunesn. asist. Jurgita Ignotienė) Susitikime pakalbėti apie kates ir katinus. Japonų kultūroje, literatūroje, religijoje, mene. Žinoma, mūsų susitikimo laikas bus per trumpas, kad ištirtume subtiliausius kačių miauktelėjimus japonų literatūros klasikams ir klasikėms į ausį, brūkštelėjimus uodega iškiliausių dailininkų ir dailininkių drobėse ar japoniškosios animacijos kūrėjų galvose, tačiau jo tikrai pakaks sužinoti, kada japonai užsikrėtė meile katėms, ir bent iš dalies suprasti, kaip ir kodėl gimsta mieli, visame pasaulyje populiarūs personažai. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Jurgita Ignotienė yra japonologė, dėstytoja, vertėja, išvertusi kelis Haruki Murakami romanus į lietuvių kalbą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos religija, šiuolaikinė Japonijos literatūra. Pamoka vyks 2026 m. kovo 25 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		2. Apie jogos sampratą Indijoje ir Vakaruose (Prof. dr. Audrius Beinorius) Kas gi toji joga nūnai tapusi tokia populiari pasaulyje ir Lietuvoje? Kaip ji atsirado, kokios jos ištakos ir vieta tradicinėje religinėje Indijos kultūroje? Kas lėmė jogos išpopuliarėjimą Vakaruose ir kokią vietą joje užima klasikinis Patandžalio „Joga sūtros“ tekstas? Pamokoje glaustai apžvelgsime jogos teorijos ir praktikos istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Pabandysime išsiaiškinti, ar joga yra veiksminga ar tai tik egzotiškas placebas išsekusiems vakariečiams? Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 1 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		3. Tarp Stambulo ir Ankaros: ar gerai pažįstame Turkiją? (Asist. dr. Šarūnas Rinkevičius) Paskaitoje kalbėsime apie du didžiausius Turkijos miestus ir palyginsime juos kalbėdami apie Stambulo ir Ankaros charakterį, skirtumus ir panašumus bei istorinius klodus. Taip pat kalbėsime apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kada buvo Turkijos sostinė perkelta į Ankarą, koks yra šis miestas ir kokie miesto simboliai atspindi šiandieninę Turkiją. Apie dėstytoją: Asistentas dr. Šarūnas Rinkevičius yra Artimųjų Rytų regiono tyrėjas ir dėstytojas. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas: istorija ir kultūra, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 8 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		4. Kam patinka Labubu, arba kaip Kinija iš gamintojų ir kopijuotojų šalies tampa kūrėjų šalimi (Doc. dr. Loreta Poškaitė) Daugybę metų žodis „Made in China“ buvo Vakaruose ir visame pasaulyje tapęs bene svarbiausia Kinijos etikete ir jos įvaizdžio dalimi. Tačiau ar šiandien jis vis dar svarbus mums, vakariečiams, ir pačiai Kinijai? Kada ir kaip Kinija tapo kūrėjų ir išradėjų šalimi? O gal kinai tokie buvo nuo seniausių laikų, tik mes to anksčiau nežinojome ar nenorėjome pripažinti? Ar tikrai Kinijoje galima rasti labiausiai futuristinius ir pažangiausius miestus pasaulyje? Į šiuos ir kitus klausimus bus siekiama atsakyti šioje paskaitoje. Joje bus siekiama atskleisti didėjančią Kinijos įtaką visame pasaulyje ir jos būdus užkariauti pasaulį ne ginklu, o pavyzdžiui, Labubu, kuris vienus žavi, o kitiems kelia baimę ir nerimą – kaip ir pati Kinija. Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 15 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		5. Džinai Maroke: ritualai, muzika ir pasakojimai apie nematomą pasaulį (Jaunesn. asist. Ginstarė Sereikaitė – Motiejūnė) Ar gali muzika tapti būdu kalbėtis su nematomu pasauliu? Kodėl kai kurios vietos, spalvos ar garsai žmonėms kelia nepaaiškinamą trauką? Šioje pamokoje kalbėsime apie džinus Maroko kultūroje – kaip jie suprantami religijoje, liaudies pasakojimuose ir kasdienėse patirtyse. Keliausime per istorijas, ritualus ir žmonių pasakojimus, bandydami suprasti, kaip žmonės suteikia prasmę neįprastoms patirtims. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė yra Artimųjų Rytų regiono specialistė, arabų kalbos žinovė, aktyviai dalyvaujanti tarptautinių renginių organizavime, kurių dėka plėtojami santykiai su Artimųjų Rytų atstovais meno, kultūros, mokslo srityse. Dėstomi dalykai: Arabų kalba, Radikalusis islamas Artimuosiuose Rytuose. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 22 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		6. Mokykla iki vidurnakčio: mitas ar Pietų Korėjos paauglių kasdienybė? (Jaunesn. asist. Jevgenija Driuk) Ar tikrai Pietų Korėjos mokiniai mokosi iki vidurnakčio? Kodėl vieną dieną per metus šalis beveik sustoja - darbo diena prasideda vėliau, o lėktuvai nekyla į orą? Visa tai yra susiję su 수능 Suneung – valstybiniu egzaminu, nuo kurio priklauso stojimas į geriausius šalies universitetus ir moksleivių ateitis. Apie jį sklando daugybė pasakojimų: kad mokiniai miega vos kelias valandas, kad po pamokų skuba į papildomas pamokas ir akademijas, kad spaudimas yra milžiniškas. Bet kaip yra iš tikrųjų? Pamokos metu pasikalbėsime apie Pietų Korėjos vyresniųjų klasių mokinių kasdienybę: kiek jie mokosi, ko iš jų tikisi tėvai, kaip jaučiasi patys paaugliai ir kodėl egzaminų rytą tėvai ant mokyklos vartų klijuoja lipnius ryžių virtinukus. Kartu pabandysime išsiaiškinti, ar „mokykla iki vidurnakčio“ yra tik stereotipas, ar realybė, ir pamėginsime įvertinti, kam šiandien mokytis sudėtingiau – Lietuvos ar Pietų Korėjos mokiniams. Apie dėstytoją: Jevgenija Driuk yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, jaunesnioji asistentė ir doktorantė, tirianti šiuolaikinę Pietų Korėjos visuomenę ir kultūrą, literatūrą, šeimos ir lyčių santykių transformaciją visuomenėje. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 29 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia

Skaityti daugiau

Pietų ir Pietryčių Azijos migrantų integracijos Lietuvoje iššūkiai ir galimybės: skirtingų migracijos lauko dalyvių perspektyvos

Lietuvos mokslų tarybos Reikminių tyrimų projektas Nr, S-REP-26-5

Projektas finansuojamas 2026 – 2027 metais pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą veiklą „Reikminių tyrimų projektai“

Projekto laikotarpis: 2026 m. kovo 2 d. – 2027 m. rugpjūčio 31 d.

Projektą vykdo:

Vadovė: vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Kristina Garalytė

Tyrėjai: vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Kristina Šliavaitė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irma Budginaitė-Mačkinė (VU FsF SSDI), jaunesnysis mokslo darbuotojas Linas Tavaras

Projekto santrauka

Lietuvoje liberalėjant migracijos politikai ir daugėjant trečiųjų šalių migrantų, šalis palaipsniui tampa “migracine valstybe” (Hollifield 2004), kurioje migracijos valdymas sudaro vieną iš esminių valstybės funkcijų. Migracinė valstybė pasižymi skirtingų migracijos lauke veikiančių veikėjų interesų susidūrimu, o sėkmingam skirtingų interesų mediavimui ir derinimui reikalingas giluminis ir daugiaperspektyvinis migracinių procesų supratimas.

Šiandieninis migracijos procesų supratimas ir valdymas Lietuvoje pasižymi fragmentiškumu (Budginaitė-Mačkinė ir kt., netrukus pasirodysiantis), stokojama nuoseklios migracijos ir migrantų integracijos politikos, trūksta komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų ir sektorių (Alekna 2025:23). Migracija (ypač iš trečiųjų šalių) tampa vis labiau politizuotu ir poliarizaciją skatinančiu klausimu. Migrantai iš Pietų ir Pietryčių Azijos, nors politikos formuotojų ir skirtingų sektorių atstovų yra matomi kaip reikalingi Lietuvos valstybei, susiduria su neigiamomis visuomenės nuostatomis dėl kultūrinių ir/ar rasinių skirtumų, kas apsunkina jų integraciją.

Šiuo kompleksiniu tyrimu siekiama ištirti migracijos iš Pietų ir Pietryčių Azijos į Lietuvą priežastis ir tendencijas apimant migrantų kilmės šalių, Lietuvos ir ES migracijos politikos, skirtingų migracijos lauko dalyvių bei pačių migrantų patirčių ir integracijos procesų bei sampratų vertinimo analizę. Siekiama suprasti, kaip šią migraciją bei jos integracinius iššūkius ir galimybes regi skirtingos valstybės institucijos, verslo, švietimo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai, o taip pat ir patys migrantai.

Šio tyrimo rezultatai turėtų prisidėti prie nuoseklios, kompleksinės, tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir tarpkultūriniu supratimu ir socialiniu jautrumu grįstos migracijos ir migrantų integracijos politikos, o taip pat pasiūlyti idėjų, kaip išnaudoti Pietų ir Pietryčių Azijos regionų demografinį ir ekonominį potencialą Lietuvos vystymuisi.

Project "Integration of South and Southeast Asian Migrants in Lithuania: Challenges and Opportunities from the Perspectives of Different Migration Field Actors"

Abstract

In Lithuania, as migration policy becomes more liberal and the number of third-country migrants increases rapidly, the country is gradually becoming a “migration state” (Hollifield 2004). In a migration state, the governance of migration constitutes one of the essential functionsof the state. Such a state is characterized by the clash of interests among various actors operating in the field of migration. Successful mediation and reconciliation of these diverse interests require a deep and multi-perspective understanding of migration processes.

The current understanding and management of migration processes in Lithuania is marked by fragmentation (Budginaitė-Mačkinė et al,forthcoming); there is a lack of consistent migration and migrant integration policy, as well as insufficient communication and cooperationacross different sectors (Alekna 2025:23). Migration (especially from third countries) is becoming an increasingly politicized and polarization-inducing issue. Migrants from South and Southeast Asia, while regarded by policymakers and representatives of various sectors as necessary for Lithuania, face negative public attitudes due to cultural and/or racial differences, which complicates their integration.

This complex study seeks to examine the causes and trends of migration from South and Southeast Asia to Lithuania by incorporating ananalysis of migration policy, the perspectives of different actors in the migration field, as well as the experiences and assessments of integration processes by the migrants themselves. The aim is to understand how this migration and integration—its challenges and potential—are perceived by state institutions, the business, education, and NGO sectors, and by the migrants themselves.

The findings of this study are expected to contribute to the development of a consistent, comprehensive migration and integration policy based on inter-institutional cooperation, intercultural understanding, and sensitivity. They should also offer ideas on how to harness the growing demographic and economic potential of the South and Southeast Asian regions for Lithuania’s development.

Skaityti daugiau

Apie JLPT

JLPT egzaminas vyks 2025 m. gruodžio 7 d. (sekmadienį) Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9, Vilnius. Prašome atvykti į 3-iąjį aukštą, kur bus įrengta registracijos zona.

Auditorijos, kuriose vyks egzaminas pagal lygį:
● 306 auditorija – N1 lygis
● 302 auditorija – N2 lygis
● 304 auditorija – N3 lygis
● 303 auditorija – N4 lygis
● 301 auditorija – N5 lygis
Vieta bus aiškiai pažymėta nuorodomis, todėl ją lengvai rasite.

Registracija:
● Vyks nuo 9:00 iki 10:00 val.
● Atvykę turėsite pateikti:
○ Asmens tapatybės dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę)
○ Testo taloną (Test Voucher)
○ C registracijos kopiją

Privalote turėti:
● Kelis vidutinio minkštumo (Nr. 2 arba HB) juodus pieštukus
● Trintuką

Svarbios taisyklės egzamino metu:
● Draudžiama naudotis telefonais, išmaniaisiais laikrodžiais ar kitais elektroniniais įrenginiais.
● Visi įrenginiai turi būti visiškai išjungti ir prieš įeinant į auditoriją sudėti į jums duotą voką, kuris bus užklijuotas ir pažymėtas antspaudu.
● Voko negalima atidaryti viso egzamino metu, net ir per pertraukas. Po egzamino antspaudas bus patikrintas.
● Šios taisyklės laikymasis yra privalomas – pažeidimas gali lemti egzamino rezultatų anuliavimą.

Papildoma informacija: Prisegtame faile rasite egzamino eigos grafiką.

____________________________________________________________________________________________________________

Japonų kalbos mokėjimo testas (Japanese-Language Proficiency Test (JLPT), jap.k. Nihongo nōryoku shiken) yra standartizuotas, kriterijais pagrįstas testas, skirtas įvertinti ir patvirtinti japonų kalbos mokėjimą asmenims, kuriems ji nėra gimtoji. Testas apima kalbos žinias, skaitymo gebėjimus ir klausymo gebėjimus.

Testas Japonijoje ir pasirinktose šalyse vyksta du kartus per metus (pirmąjį liepos ir gruodžio sekmadienį), o kituose regionuose – kartą per metus (pirmąjį gruodžio arba liepos sekmadienį, priklausomai nuo regiono).

JLPT užsienyje atlieka Japonijos fondas (bendradarbiaudamas su vietos priimančiosiomis institucijomis), o Japonijoje – Japonijos švietimo mainų ir tarnybų programa. Lietuvoje JLPT organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas bendradarbiaudamas su Japonijos ambasada Lietuvoje.

JLPT turi penkis lygius: N1 – aukščiausias lygis (aukščiausias), N5 – pradinis lygis (žemiausias). Daugiau informacijos: www.jlpt.jp

Egzamino data: 2025 m. gruodžio 7 d. (sekmadienis)

Egzamino vieta: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Universiteto g. 5, Vilnius

Egzamino kaina: 65 EUR. Mokėti reikia tik po patvirtintos registracijos.

Kaip užsiregistruoti į JLPT?

Registracijos laikotarpis: rugpjūčio 15 d. – rugsėjo 15 d. Vietų skaičius ribotas – iki 120 dalyvių. Registracija gali būti uždaryta anksčiau, jei visos vietos bus užpildytos.

Registracijos žingsniai

1. Užpildykite registracijos formą

Atsisiųskite ir užpildykite PDF formą (rašykite tiesiai į PDF dokumentą). Užpildytą formą siųskite el. paštu iki registracijos pabaigos. El. laiške pateikite patvirtinimą „Sutinku su „Registracijos instrukcijose“ (Test guide) pateiktu turiniu ir sąlygomis“

2. Pateikite sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo

Kartu su registracijos forma pateikite pasirašytą asmens duomenų sutikimo formą.

3. Patvirtinimas ir mokėjimas

● Gavę dokumentus, patikrinsime informaciją.
● Jei dokumentai užpildyti teisingai – el. paštu atsiųsime informaciją apie mokėjimą.
● Mokėjimą (65 EUR) reikia atlikti per 1 darbo dieną nuo sąskaitos gavimo.

Po atlikto mokėjimo prašome atsiųsti mokėjimo išrašo kopiją (pdf. formatu) el. paštu:

Jei vietų nebėra:

● Apie tai bus viešai paskelbta.
● Dalyviams, bandžiusiems registruotis vėliau, bus pranešta, kad vietų nebeliko.

JLPT naujienos skelbiamos VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto „Facebook“ puslapyje ir tinklapyje.

Atsisiųskite registracijos dokumentus:

● Registracijos forma
● Registracijos pildymo instrukcija
● Asmens duomenų sutikimo forma

Mobiliųjų telefonų naudojimas

Mobiliojo telefono bei bet kokio kito įrenginio, turinčio fotografavimo ar komunikacijos funkcijų, naudojimas yra griežtai draudžiamas viso egzamino metu, įskaitant ir suplanuotas pertraukas. Įėję į egzaminų salę, visi kandidatai privalo išjungti savo įrenginius ir įdėti juos į voką, kuris bus užklijuotas ir laikomas kandidato kuprinėje ar krepšyje.

Iki oficialios egzamino pabaigos, įskaitant pertraukas, mobilieji įrenginiai negali būti nei išimami, nei naudojami. Pasibaigus egzaminui, visi vokai bus patikrinti siekiant užtikrinti, kad jų užklijavimas ir antspaudas yra nepažeisti.

Kandidatams draudžiama bendrauti su kitais asmenimis egzamino metu ir pertraukų metu, išskyrus skubios pagalbos atvejais.

Esant būtinybei naudotis mobiliuoju telefonu neatidėliotinoje situacijoje, būtina laikytis šios tvarkos:

● Išanksto gauti leidimą iš atsakingo asmens egzamino centro pagrindinėje būstinėje.
● Telefonas gali būti naudojamas tik pagrindinėje būstinėje, atsakingam asmeniui dalyvaujant.

Egzamino rezultatai

Rezultatai internete. Egzamino rezultatus galima patikrinti internete adresu: http://www.jlpt.jp/e/guideline/results_online.html

● Gruodžio egzamino rezultatai skelbiami sausio pabaigoje.

Norint prisijungti prie sistemos, reikalingas:

● Registracijos numeris
● Slaptažodis (kurį įrašėte registracijos formoje)

Rezultatai paštu

● Gruodžio egzamino fizinės rezultatų kopijos siunčiamos kovo antroje pusėje.
● Sėkmingai išlaikius egzaminą išduodamas oficialus kalbos mokėjimo sertifikatas.

Egzamino įvertinimas

Norint išlaikyti egzaminą, būtina:

● Surinkti bendrą balų skaičių, viršijantį nustatytą ribą;
● Kiekvienoje egzamino dalyje surinkti ne mažesnį nei minimalų balą.

Jei bent vienoje dalyje rezultatas bus žemesnis nei riba – egzaminas laikomas neišlaikytu, nepriklausomai nuo bendro balo. Jeigu kuri nors dalis neatlikta – egzaminas nevertinamas ir laikomas neišlaikytu. Daugiau informacijos: https://www.jlpt.jp/e/guideline/results.html

Sertifikatų dublikatų išdavimas

Pakartotinis sertifikatų arba rezultatų ataskaitų išdavimas galimas šiais atvejais:

● Spaudos klaida (varde, gimimo datoje)
● Pažeista siunta
● Siunta pamesta (nepristatyta)

Tokiais atvejais kreipkitės į JLPT organizatorius ir pridėkite asmens dokumento kopiją. Kitais atvejais prašymą galima pateikti internetu: http://www.jlpt.jp/e/certificate/other.html

Pastaba: nuo 2025 m. balandžio gali būti taikomas papildomas mokestis už dublikato išdavimą. Apie pastebėtas klaidas būtina pranešti per 1 metus nuo dokumento išdavimo dienos.

Skaityti daugiau

Turkų kalbos centras

Apie

Misija

Mūsų misija Vilniaus universiteto Turkų kalbos centre – ugdyti gilų turkų kalbos, kultūros ir paveldo supratimą ir vertinimą tarp mūsų studentų. Esame įsipareigoję teikti aukštos kokybės kalbos mokymą, kultūrinį įsiliejimą ir akademinį praturtinimą asmenims iš įvairių aplinkų. Su savo novatoriškų programų ir atsidavusių dėstytojų pagalba, siekiame suteikti studentams kalbinių įgūdžių ir kultūrinių įžvalgų, reikalingų klestėti tarpusavyje susijusiame pasaulyje.

Vizija

Mūsų vizija – tapti pirmaujančia turkų kalbos mokymo ir kultūros studijų institucija, siekiančia akademinės kompetencijos ir įtraukties. Siekiame ugdyti besimokančiųjų visą gyvenimą bendruomenę, gerai mokančią turkų kalbą ir kultūrą, skatinančią tarpkultūrinį supratimą ir bendradarbiavimą pasauliniu mastu.

VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Turkų kalbos centras 2021 m. buvo renovuotas TİKA paramos lėšomis ir gali pasidžiaugti modernizuota auditorija bei biuro patalpomis.

Turkų kalbą Vilniaus universitete dėsto du vietiniai dėstytojai ir vienas lektorius iš Turkijos.

Programos

Studentai gali studijuoti pagal šias programas

• Artimųjų Rytų studijų programa (VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas)

Ši programa siekia pasiūlyti visapusišką išsilavinimą, apimantį turkų kalbą, kultūrą, sociologiją, istoriją, religiją, meną ir literatūrą. Tai vienintelė bakalauro programa Lietuvoje, kurioje rengiami Artimųjų Rytų regiono specialistai. Studijos pradedamos nuo pasirinktos regiono kalbos (turkų, arabų arba persų) mokymosi, o nuo antro kurso galima rinktis papildomą regiono kalbą.

Universiteto ir Erasmus studentai

Universiteto studentai turi galimybę rinktis individualiuosius turkų kalbos kursus, kuriuos sudaro 4 valandos per savaitę. Taip pat ir Erasmus studentai kviečiami dalyvauti turkų kalbos užsiėmimuose.

Ne universiteto bendruomenės nariai

Asmenys, norintys įgyti turkų kalbos įgūdžių, gali lankyti Filologijos fakulteto arba Azijos ir transkultūrinių studijų instituto teikiamus vakarinius turkų kalbos kursus.

Komanda

		Doc. dr. Galina Miškinienė Turkų kalbos bei kultūros dėstytoja, hum. mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė. Akademinių interesų sritis – Lietuvos ir Lenkijos totorių raštija, istorija bei kultūra, Lietuvos ir Turkijos kultūros ryšiai, islamo raida Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijoje. 2001 m. parengė ir išleido monografiją „Seniausi Lietuvos totorių rankraščiai. Grafika. Transliteracija. Vertimas. Tekstų struktūra ir turinys“. Taip pat parengė ir išleido „Lietuviški-turkiški pasikalbėjimai (2002), „Ivano Luckevičiaus kitabas – Lietuvos totorių kultūros paminklas“ (2009), The Kitab of Ivan Lutskevich a Monument of Lithuanian Tatar Culture” (2021), yra „Lietuvos totorių rankraščių katalogo“ (2005) ir studijos „Turkų-lenkų kalbų žodynėlis iš Lietuvos totorių rankraščio (1840)“ bendraautorė. Daugiau kaip 100 straipsnių nacionaliniuose ir užsienio žurnaluose autorė. Verčia iš turkų kalbos. Pagrindinis vertimo rezultatas – dviejų romanų vertimas iš turkų kalbos į lietuvių kalbą: Orhano Pamuko „Juodoji knyga“ ir Aišos Kulin „Sevdalinka“. El. paštas:
		Lekt. dr. Natela Statkienė Turkų kalbos ir kultūros dėstytoja, nuo 2001 m. dirbanti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir tarpkultūrinių studijų institute (buv. Orientalistikos centre). Jos moksliniai interesai apima šiuolaikinę turkų kalbą ir jos dėstymą, aktyvius mokymo metodus užsienio kalbų dėstyme bei kultūros diplomatiją. Lektorė organizuoja ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, siekiančiuose populiarinti turkų kalbą ir kultūrą. Natela Statkienė taip pat yra laisvai samdoma vertėja žodžiu ir licencijuota gidė, vedanti ekskursijas turkų kalba. El. paštas:
		Vyresn. lekt. dr. Akin Gürbüz Dr. Akin Gurbuz nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. dirba vizituojančiu dėstytoju, dėsto turkų kalbą Filologijos ir Filosofijos fakultetuose. Jį čia paskyrė Turkijos vyriausybė Turkijos ambasados Vilniuje vardu iš Muğla Sıtkı Koçman universiteto Turkijoje. Akademinių interesų sritis – užsienio kalbų dėstymo metodika, kalbų kontaktai, kultūrų ir kalbų sąveika daugiakultūrinėje ir daugiaetninėje aplinkoje. El. paštas:

Įvykiai

2025 m. gegužės 20–30 d. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“

Turkijos kultūros dienos

Nepraleiskite progos patirti Turkijos kultūros magiją Vilniuje!

Renginio programa

• Gegužės 20–30 d. „Turkija nuotraukose“ – kultūros ir gamtos galerija
Leiskitės į vaizdingą kelionę po Turkiją per įspūdingas nuotraukas, atskleidžiančias šalies grožį ir įvairovę.

• Gegužės 20 d. Skonių kelionė – Turkijos virtuvės savaitės atidarymas
Paragaukite autentiškų Turkijos patiekalų ir pasinerkite į šios šalies skonius!

• Gegužės 22 d. Ebru – tapybos ant vandens menas
Dalyvaukite dirbtuvėse, išbandykite unikalų tapybos ant vandens meną ir sukurkite nepakartojamą meno kūrinį su Ebru meistre, turkologe Karina Baltaduonyte-Kriaupe

• Gegužės 25 d. Atraskite Turkiją naujoje dimensijoje: įtraukianti AR ir DI patirtis
Dalyvaukite įtraukiančioje papildytosios realybės (AR) ir dirbtinio intelekto (DI) patirtyje, kurioje turtinga Turkijos istorija, paveldas ir šiuolaikinė kultūra atgyja kaip niekada anksčiau

• Gegužės 28 d. Kultūrų harmonija – turkų liaudies šokiai, muzika ir sema pasirodymas
Stebėkite žavingus tradicinius turkų liaudies šokius ir paslaptingą sema – sufijų dervišų sukimosi – pasirodymą, kurį rengia Totorių kultūros centras ir Vilniaus apskrities totorių bendruomenė

• Gegužės 30 d. Turkijos virtuvės skanėstų diena – kava, arbata ir desertai
Saldus finalas! Mėgaukitės autentiška turkiška kava, arbata ir gardžiais desertai

Visi renginiai nemokami!

Renginio programa

Organizatoriai: VU FSF Azijos ir transkultūrinių studijų instituto turkologijos dėstytojai

Rėmėjai: Yunus Emre institutas (Turkija)

Partneriai: Turkijos Respublikos ambasada Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“, Holonex, Mūzų kerai, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė, Totorių kultūros centras, MangalMen

%MCEPASTEBIN%

Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2025

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Microsoft Teams“ platformoje. Registruotis galite čia!

		1. Apie Azijos pažinimo raidą (Prof. dr. Audrius Beinorius) Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis saugumo regionas bei moderniosios kultūros avangardas. Todėl pamokoje glaustai pažvelgsime Azijos studijų atsiradimą lėmusius veiksnius, į jų istoriją ir dabartį. Bandysime atsakyti į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko krikščionių misionieriams, pvz., lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais ir kokie nauji žinių prioritetai vyrauja mūsų dienomis? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose? Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija. Pamoka vyks 2025 m. kovo 5 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia
		2. Jaunimo kultūra šiuolaikinėje Kinijoje (Doc. dr. Loreta Poškaitė) Pastaruoju laikotarpiu mus pasiekia labai įvairi ir prieštaringa informacija apie Kinijos jaunimą – jo priklausomybę nuo interneto, nenorą dirbti, patriotiškumą, vienišumą. Todėl kyla klausimas, ar ir kuo jis skiriasi nuo Vakarų jaunimo? Ar jis paklusnesnis ir apolitiškesnis? Ar vienišesnis? Ar labiau vartotojiškas ir priklausantis nuo išmaniųjų technologijų? Galų gale – ar kinų jaunimui tinka tie svarbiausi epitetai, kuriais Vakaruose apibūdinami jauni žmonės – maištingumas, laisvės siekis, revoliucingumas, noras keisti pasaulį, savo lytinės ir kultūrinės tapatybės paieškos, savęs išreiškimas pop muzikoje ir madingoje aprangoje? Į šiuos klausimus bus siekiama atsakyti paskaitoje. Joje taip pat bus aptariamos istorinės dabartinio jaunimo kultūros ištakos, tėvų įtaka vaikų gyvenimui, jaunimo bendravimo ypatumai, mados ir Kinijos valdžios rūpinimasis jo saviraiška bei morale. Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje. Pamoka vyks 2025 m. kovo 12 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		3. Musulmonų etiketas (Jaunesn. asist. Maritana Larbi) Etiketas – tai bendravimo ir elgesio taisyklės. Kitoniškos kultūros elgesio normos kartais gali sukelti prieštaringas emocijas – pavyzdžiui, Vilniaus centre pamačius ant kilimėlio besimeldžiantį musulmoną. Paskaitoje aptarsime įvairias musulmono etiketo normas: bendravimo, stalo etiketą bei laiko sampratą islame. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas. Pamoka vyks 2025 m. kovo 19 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		4. Istoriniai Anatolijos sluoksniai arba ką galime atrasti Turkijoje? (Asist. dr. Šarūnas Rinkevičius) Turkijoje šiandien jau yra apsilankę išties daug lietuvių, tačiau apie šią valstybę Lietuvoje įprastai nėra žinoma daug. Paskaitą pradėsime nuo įvadinio susipažinimo, kokia yra turkų kalba ir kodėl šioje valstybėje prieš šimtmetį buvo įgyvendinta rašto reforma, o vėliau pereisime prie istorinės-pažintinės kelionės po Anatolijos istorinių klodų apžvalgos įvertinant, kokių įvairių laikotarpių istorinių paminklų galime atrasti šiandieninėje Turkijoje ir kokias istorines bei kultūrines skirtingų laikmečių detales jie atskleidžia. Apie dėstytoją: Asistentas dr. Šarūnas Rinkevičius yra Artimųjų Rytų regiono tyrėjas ir dėstytojas. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija. Pamoka vyks 2025 m. kovo 26 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		5. Taivano maisto ir gėrimų kultūra (Jaunesn. asist. Balys Astrauskas) Rytų Azijos regionas pasižymi viena didžiausių kulinarinių įvairovių, o Kinijos ir Japonijos virtuvės visame pasaulyje laikomos vienomis populiariausių. Taivano sala, istoriškai buvusi kinų, japonų ir Vakarų politinių galių susikirtimo kryžkelėje, pasižymi unikalia kulinarine įvairove. Paskaitoje susipažinsime su spalvinga Taivano kulinarine tradicija bei jos istorine raida ir apžvelgsime, kaip maistas bei gėrimai tampa etnokultūrinės formavimo ir raiškos priemone, o neretai ir minkštosios galios priemone ir kultūriniu eksportu: nuo dar pačią Anglijos karalienę Viktoriją sužavėjusio ypatingo taivanietiško ulongo, iki bene viso pasaulio širdis ir skrandžius pavergusio burbulinės arbatos gėrimo ar, atrodytų, sunkiai suderinamus skonius savyje apjugiančių gua bao bandelių. Kokia kultūrinė maisto svarba Taivane? Kiek kiniška, kiek japoniška, o kiek savita yra Taivano virtuvė? Šiuos ir kitus ne ką mažiau intriguojančius klausimus aptarsime pamokoje. Apie dėstytoją: Balys Astrauskas yra sinologijos studijų dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Taivano hakka protėvių garbinimo liaudies religines praktikas. Dėstomi dalykai: Kinijos istorijos, literatūros ir kultūros tematika. Pamoka vyks 2025 m. balandžio 2 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		6. Korėja tarp tradicijos ir modernumo: kaip praeitis formuoja dabartinę visuomenę? (Jaunesn. asist. Jevgenija Driuk) Pietų Korėja – šalis, kuri turi vieną iš sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje ir kuriai pavyko įgyvendinti vadinamąjį „ekonominį stebuklą“. Būtent čia kuriamos pažangiausios pasaulio technologijos, čia yra greičiausias internetas, čia gimė pasauliniai prekių ženklai, tokie kaip „Samsung“, „Hyundai“ ir „LG“. O gal esate girdėję, kad Korėja yra pasaulio lyderė kibernetiniame sporte, o jos populiarioji kultūra jau seniai užvaldė ne tik Aziją, bet ir visą pasaulį? K-pop, korėjietiški serialai, korėjietiška kosmetika ir maistas – apie tai žino ir kalba visi – net tie, kurie niekada nesidomėjo Azija. Tačiau štai kas įdomu – šalis, kuri diktuoja pasauliui naujausias technologijų ir kultūros tendencijas, vis dar išlieka giliai įsišaknijusi savo tradicijose. Moderniausi dangoraižiai ir išmanūs miestai egzistuoja kartu su senovinėmis šventyklomis, o futuristinės technologijos – su ritualais, kurie perduodami iš kartos į kartą. Korėjiečiai, nors ir gyvena viename iš labiausiai urbanizuotų pasaulio regionų, vis dar vadovaujasi konfucianizmo principais, griežta socialine hierarchija ir pagarba vyresniesiems. Kaip keičiasi bendravimas su draugu, jei po daugelio metų jis tampa aukštu vadovu? Kodėl korėjiečių kalboje egzistuoja tiek daug pagarbos formų, priklausomai nuo pašnekovo amžiaus ir statuso? Kodėl net moderniuose butuose korėjiečiai renkasi tradicinę grindų šildymo sistemą ondol? Kaip darbo vietoje jaučiasi jaunesni darbuotojai, jei negali palikti biuro patalpų anksčiau nei jų vadovas? Apie dėstytoją: Jevgenija Driuk yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, jaunesnioji asistentė ir doktorantė, tirianti šiuolaikinę Pietų Korėjos visuomenę ir kultūrą, literatūrą, šeimos ir lyčių santykių transformaciją visuomenėje. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba. Pamoka vyks 2025 m. balandžio 9 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia
		7. Kokie yra šių dienų japonai? (Jaunesn. asist. Mindaugas Ignotas) Ką reiškia būti japonu mūsų dienų pasaulyje? Kuo dabartinė japonų karta skiriasi nuo savo tėvų ir senelių, o kuo į juos vis dar panašūs? Pamoka apie japonų tapatumą, būdą ir jų kaitą laiko tekmėje. Apie dėstytoją: Mindaugas Ignotas yra japonologijos dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Japonijos visuomenę ir kultūrą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos visuomenės studijos Pamoka vyks 2025 m. balandžio 16 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia
		8. Šokio žingsniu per Aziją (Asist. dr. Kristina Dolinina) Šioje pamokoje leisimės į kerinčią kelionę per įvairias Azijos šalių šokio, muzikos ir teatro tradicijas, ypatingą dėmesį skirdami Pietų Azijai ir Indijai. Susipažinsime su skirtingais šokio stiliais – nuo klasikinio Bharatanatyam ir grakštaus Kathak iki energingo Bhangra bei spalvingo Bolivudo šokio. Aptarsime šių šokių kilmę, jų simboliką, kultūrinę reikšmę ir vaidmenį visuomenėje. Analizuosime, kaip šokis pasakoja istorijas, perteikia emocijas ir jungia bendruomenes. Ši pamoka leis geriau suprasti Pietų Azijos performatyvių tradicijų įvairovę bei jų įtaką šiuolaikinei kultūrai. Apie dėstytoją: Asistentė dr. Kristina Dolinina yra indologė, tirianti hindi kalbą ir literatūrą, Indijos kultūrą ir klasikinį šokį. Dėstomi dalykai: Hindi kalba ir literatūra, Pietų Azijos literatūra, Performatyvios tradicijos Pietų Azijoje. Pamoka vyks 2025 m. balandžio 30 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia

Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2024

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Microsoft Teams“ platformoje. Registruotis galite čia!

		1. Apie Azijos pažinimo raidą (Prof. dr. Audrius Beinorius) Azija yra ne tik seniausių pasaulio civilizacijų buveinė ir didžiausias gyventojų skaičiumi žemės regionas, bet ir pasaulio ekonominė galia, strateginis geopolitinis taškas bei moderniosios kultūros avangardas. Pamokoje glaustai pažvelgsime į Azijos studijų atsiradimą lėmusius veiksnius, jų istoriją ir dabartį. Bandysime atsakyti į klausimus: kokie interesai lėmė Vakarų žvilgsnį ir žingsnį į Azijos kultūras? Kur vedė šilko kelias? Koks vaidmuo formuojantis orientalistikos mokslui teko pirkliams ir krikščionių misionieriams, pavyzdžiui, lietuviui Andriui Rudaminai (XVI–XVII a.)? Kokie kolonijiniai stereotipai apie Aziją gajūs dar ir mūsų laikais ir kokie nauji žinių prioritetai vyrauja dabartyje? Kuo reikšmingas perėjimas nuo „kalbos ir teksto“ prie „kasdienės žmonių tikrovės“? Kaip Azija suvokiama ir perbraižoma šiuolaikiniuose regionistiniuose Azijos tyrimuose? Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija. Pamoka vyks 2024 m. kovo 13 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia
		2. Kelionė po Indijos kalbų labirintus (Lekt. Gabija Nomeda Vosyliūtė) Pietų Azija, o ypač Indija, yra įvairiausių religijų ir skirtingų kultūrų katilas. Tačiau daugeliui žinoma, kad būtent kalbos labiausiai padeda atverti duris į nepažintus kultūrų klodus, suprasti kitą. Tad šioje pamokoje, aptarę Indijos kalbų įvairovę, įsigilinsime į regione dominuojančią hindi kalbą, jos istoriją ir rašto sistemą. Sužinosime, kaip išmokus vien tik ją, lengvai susišnekėsite net dvejomis kalbomis ir kokius šios kalbos žodžius kasdien vartojame apie tai net nesusimąstydami. Apie dėstytoją: Gabija Nomeda Vosyliūtė yra indologė, Indijos ir Pietų Azijos studijų specializacijos lektorė, Azijos menų centro direktorė. Dėstomi dalykai: Hindi kalba, Pietų Azijos literatūra. Pamoka vyks 2024 m. kovo 20 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia
		3. Ką valgo kinų mirusiųjų sielos? Kinų religijos ypatumai (Doc. dr. Loreta Poškaitė) Kam kinų mirusiųjų sieloms ir dievybėms reikalingas maistas bei pinigai? Kuo skiriasi maisto patiekimas protėvių sieloms, dievybėms ir piktosioms dvasioms? Ar tikrai kinai labai bijo piktųjų dvasių ir kaip nuo jų saugosi? Kaip kinai supranta mirtį ir jai ruošiasi? Į šiuos ir kitus klausimus bus atsakyta šioje pamokoje, kurioje taip pat bus aptariamos svarbiausios kinų religinės tradicijos, jų santykis ir kinų santykis su dievybėmis, religijos vieta kinų gyvenime. Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje. Pamoka vyks 2024 m. kovo 27 d. 17. val. Prašome registruotis čia
		4. Avies medžioklė prie Rašiomono vartų arba keletas punktų apie šiuolaikinę japonų literatūrą (Jaunesn. asist. Jurgita Ignotienė) Šioje pamokoje kviesime pasižvalgyti po šiuolaikinės japonų literatūros plotus: susipažinsime su svarbiausiais japonų literatūros autoriais, užmesime akį į reikšmingiausius kūrinius, pamėginsime neįsipainioti į rašytojų tarpusavio ryšių tinklus, neužsisėdėti Ginzoje drauge su Osamu Dazai ir neužsibūti „konbinyje“ su Sayaka Murata. Ir gal pavyks sumedžioti avį – suprasti, kuo japonų literatūra savita, o kuo panaši į mūsiškę. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Jurgita Ignotienė yra japonologė, dėstytoja, vertėja, išvertusi kelis Haruki Murakami romanus į lietuvių kalbą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos religija, šiuolaikinė Japonijos literatūra. Pamoka vyks 2024 m. balandžio 3 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		5. Turkija: žinoma ir nežinoma (Lekt. Natela Statkienė) Ar Turkija jums asocijuojasi tik su paplūdimio atostogomis? Norite sužinoti daugiau apie įspūdingą Turkijos kultūrą ir tradicijas? O gal įdomu išgirsti ne tik apie garsius lankytinus objektus, bet ir apie paslaptingas, mažiau žinomas Turkijos vietas? Pasiruoškite išplėsti savo žinias ir atrasti šios šalies įvairovę! Pamokoje bus papasakota daug įdomių ir linksmų detalių apie Turkiją – tyrinėsime ne tik garsius Turkijos istorinius paminklus, bet ir mažiau žinomas, tačiau ne mažiau įdomias vietas ir faktus. Kviečiame iš naujo atrasti šią nuostabią šalį ir praplėsti savo suvokimą apie Turkijos kultūrą ir tradicijas. Apie dėstytoją: lektorė Natela Statkienė yra turkologė, Artimųjų Rytų studijų dėstytoja. Dėstomi dalykai: Turkų kalba, Turkų kalbos žodžių daryba ir morfologija, Artimųjų Rytų kultūros bruožai. Pamoka vyks 2024 m. balandžio 10 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		6. Taivano etninės grupės ir jų kultūra (Jaunesn. asist. Balys Astrauskas) Paskaitoje pažvelgsime į Taivano etnokultūrinę įvairovę ir jos istorinę raidą. Nors bene visi iš 24 milijonų Taivano gyventojų puikiai susikalba bendrine kinų (mandarinų) kalba, Taivanas etninių ir kultūrinių tapatybių gausa yra itin kompleksiška ir nevienalytė visuomenė, o šiame daugiasluoksniškume slypi ir erdvė konfliktams. Jau daugiau nei 10 tūkstančių metų saloje gyvenančios austroneziečių autochtonų gentys patyrė stiprią kelis kartus pasikeitusių kolonistų priespaudą, o nuo XVII a. iš žemyninės Kinijos ten keltis pradėjusios kinų hokkien ir hakka bendruomenės tiek japonų valdymo, tiek ir XX a. 6–9 dešimtmečiais trukusios Nacionalistų partijos (Guomindango) diktatūros metais nukentėjo nuo griežtos asimiliacinės politikos. Šiandieninėje demokratinėje ir pliuralistinėje Taivano visuomenėje lokalios tapatybės išgyvena renesansą, tačiau jis neišvengiamai susiduria ir su iššūkiais. Apie dėstytoją: Balys Astrauskas yra sinologijos studijų dėstytojas, jaunesnysis asistentas ir doktorantas, tiriantis Taivano hakka protėvių garbinimo liaudies religines praktikas. Dėstomi dalykai: Kinijos istorijos, literatūros ir kultūros tematika. Pamoka vyks 2024 m. balandžio 17 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		7. Islamo etika: lyčių ir kartų santykiai (Jaunesn. asist. Maritana Larbi) Islamas formuoja savo etines ir moralines vertybes remiantis konkrečiais islamiškais šaltiniais, t.y. Koranu ir pranašo Muchamedo tradicija. Pamokoje aptarsime, kaip tai atsispindi formuojant elgesio normas tarp lyčių bei kartų ir kaip tai vyksta kasdieniniame gyvenime. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas. Pamoka vyks 2024 m. balandžio 24 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		8. „K in K-pop“: korėjietiškos pop muzikos raida (Lekt. Glorija Kliokytė) Kaip ir kada susiformavo K-pop? Kokie šio muzikos žanro išskirtinumai? Šioje pamokoje trumpai apžvelgsime korėjietiškos populiariosios muzikos raidą nuo 60-ųjų iki dabar. Sužinosime, kaip istoriniai įvykiai bei globalizacija paveikė muzikos industriją šalyje ir ką iš tiesų galime vadinti K-pop. Apie dėstytoją: lektorė Glorija Kliokytė yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, tyrinėjanti Korėjos tradicinę ir šiuolaikinę muziką bei tarpkultūrinius santykius tarp Pietų Korėjos ir Japonijos. Dėstomi dalykai: Korėjos istorija, Korėjos populiarioji kultūra. Pamoka vyks 2024 m. gegužės 8 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

Skaityti daugiau

International Symposium: Streaming in the Global South

Institute of Asian and Transcultural Studies, Vilnius University, Lithuania

Vilnius, 18-20 January 2024

The Institute of Asian and Transcultural Studies (Vilnius University) and the Centre for Creative and Cultural Practice (University of East London) invite proposals for conference papers on streaming and video online distribution in the Global South.

The rise of streaming in the Global South offers an opportunity to explore in a grounded but multidimensional way changes in the national cinemas of the Global South. Across Asia, the MENA region, Africa and Latin America powerful clusters of film production have tended to stifle local production. For decades they have monopolised national markets with films that have functioned simultaneously as a shared medium and a modern form of cultural colonisation. Today the operation of streaming platforms is beginning to destabilise this configuration, enabling the circulation of films from a wide range of countries that, until recently, were confined to their domestic market. What is the impact of video online distribution (VOD) on filmmakers working in Asia, the MENA region, Africa or Latin America? What kind of exchange does streaming technology make possible between filmmakers and audiences from the Global South?

Existing research tends to examine VOD as an industrial complex through a political economy of the media approach within which films’ content, aesthetics and regional address are marginal concerns. It also focuses exclusively on a small number of global, corporate operators, ignoring wholesale the undergrowth of local, language-specific VOD platforms that operate in individual countries and regions. Third, much research of VOD focuses on the Global North and the flow of large budget productions from there to the South. We are interested instead in papers that examine VOD as a form of distribution, exhibition or new mode of film production in any country or region of the Global South. We especially welcome papers that foreground a Global South-centred perspective, focusing on the flow of Asian, Arab, African or Latin American content either within these regions, or from there globally and into the North.

Questions papers may want to address are:

• How is VOD shaping national cinema within the Global South?
• How has the rise of VOD in the Global South altered the political economy and generic conventions of filmmaking and/or television production in specific countries?
• How do Global South filmmakers move within the limits imposed by this new configuration?
• What kind of possibilities VOD affords to filmmakers in the Global South?
• How does VOD shape the films they make?
• Are there shared traits across different countries or regions in the Global South?
• What is the role of VOD in the circulation of independent work by filmmakers based in the Global South?
• What is the role of VOD in the circulation of politically engaged filmmaking?
• How important are hyper-local VOD platforms?
• How important are YouTube and Facebook as means to circulate independent, low-budget or banned films?
• What is the impact of VOD on piracy?
• What forms of transnational dialogue does the streaming of films and web series enable?
• What kind of coproduction and/or collaboration may VOD make possible across borders?
• Do corporate VOD companies promote the work of filmmakers from the Global South, and if so, how?
• What are the working and contractual conditions imposed on creative filmmaking labour from the Global South?
• How do audiences from the Global South access VOD platforms?
• How do audiences from the Global South watch streamed content?
• To what an extent does VOD-circulated or -produced content participate in countering dominant representations of race, gender, sexuality, nation, class, religion, etc.?
• How important are dubbing and/or subtitling?
• What is the role of diasporic communities in shaping and sustaining the operation of VOD platforms?

Programme Poster

Regrettably we are unable to offer speakers funding towards travel, accommodation or subsistence.
This symposium is funded by the AHRC (UK).

Call for Papers

Skaityti daugiau

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2023

„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.

Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.

Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Zoom“ platformoje. Registruotis galite čia!

		1. Apie jogos sampratą Indijoje ir Vakaruose (Prof. dr. Audrius Beinorius) Kas gi yra jogos praktika, nūnai tapusi tokia populiari ir Lietuvoje, kurioje viešai minima Tarptautinė jogos diena? Pamokoje glaustai apžvelgsime jogos teorijos ir praktikos istoriją nuo seniausių laikų iki pat mūsų dienų. Pabandysime išsiaiškinti, kokios yra jogos pratybų ištakos ir kokia jos vieta religinėje Indijos kultūroje? Ar joga yra sekuliari sveikatingumo sistema, ar sudėtinė hinduizmo religijos dalis? Kaip ir kada ji atkeliavo į Vakarus ir kokius naujus pavidalus čia įgavo? Galiausiai, kokios jogos praktikos formos yra žinomos Lietuvoje? Šie ir kiti panašūs klausimai bus aptariami pamokoje. Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija. Pamoka vyks 2023 m. kovo 8 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia
		2. Kinijos kultūra: vienybė įvairovėje ar įvairovė vienybėje? (Doc. dr. Loreta Poškaitė) Ar užtenka pasivaikščioti po Pekiną ir Šanchajų, aplankyti Uždraustąjį miestą (Imperatoriaus rūmus) bei Šanchajaus televizijos bokštą, kad pažintume Kiniją? Ar geriau keliauti į kokį nors kaimą Kinijoje, kuriame gyvena tautinės mažumos, o gal – į Vidinės Mongolijos stepes, ar į Kinijos „Las Vegas“ vadinamą Makao? Kur yra ta tikroji Kinija? O kuo skiriasi Sičuan ir Kantono regionų kinų restoranai, kurių apstu Vakarų miestuose? Ar tikrai visos kiniškos šventyklos yra labai panašios? Ar užtenka mokėti bendrinę (oficialią) kinų kalbą, kad galėtume susikalbėti su bet kuriuo jos gyventoju ar net Pekino taksistais? Pamokoje kaip tik ir bus bandoma atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, kad parodyti Kinijos kultūros įvairovę (jos geografijos, etnoso, maisto, kalbos, religijos, architektūros). Taip pat bus kalbama, kas gi vienija šią įvairovę, ir kiek ta vienybė svarbi jos pažinimui bei suvokimui. Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje. Pamoka vyks 2023 m. kovo 15 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia
		3. Kinų rašto galia (Lekt. Vaidotas Bačianskas) Kiniški hieroglifai yra kinų kultūros kodas, todėl susipažinti su jais reiškia padėti pamatus kinų kultūros suvokimui. Šioje pamokoje kviečiame susipažinti su turtinga kinų rašto istorija, nuo senųjų dinastinių laikų iki išmaniųjų telefonų eros. Sužinosime, kaip hieroglifai veikia, kaip jie rašomi, kokią rolę atliko Rytų Azijos istorijoje ir net pabandysime paskaityti tekstą, parašytą senąja kinų kalba. Apie dėstytoją: Lektorius Vaidotas Bačianskas yra sinologas, kinų kalbos ir kultūros specialistas. Dėstomi dalykai: Kinų kalba. Pamoka vyks 2023 m. kovo 22 d. 17. val. Prašome registruotis čia
		4. Korėjos maisto kultas: kaip per maistą pažinti kultūrą ir tradicijas (Lekt. Jevgenija Driuk) Korėja yra šalis, kurioje vietoj „Kaip sekasi?“ klausia „Ar pavalgei?“ Šalis, kurioje gimė ir globaliai išpopuliarėjo vaizdo įrašų žanras, vadinamas „mokpang“, rodantis žmones, kurie suvalgo didelį kiekį maisto. Šalis, kurioje serialuose pagrindinis veikėjas visada valgo, kad susitvarkytų su savo jausmais, o žodis „skanus“ gali daug pasakyti ne tik apie maisto skonį, bet ir apie šalį. Maistas Korėjoje yra daugiau nei valgymo procesas. Maistas gali daug papasakoti apie Korėjos kultūrą, tradicijas, etiketą ir istoriją, parodyti pasaulį korėjiečių akimis. Korėjiečių susidomėjimas maistu jau vadinamas kultu ir kruopščiai nagrinėjamas mokslininkų iš viso pasaulio. Apie dėstytoją: Lektorė Jevgenija Driuk yra korėjiečių kalbos, literatūros ir Korėjos kultūros specialistė. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba. Pamoka vyks 2023 m. kovo 29 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		5. Turkija: kalba, miestai ir istorija (Jaun. asist. Šarūnas Rinkevičius) Turkija lietuvių kelionių geografijoje užima labai svarbią vietą, tačiau apie šią šalį paprastai nėra žinoma daug. Kokia kalba ten kalbama ir kodėl prieš šimtmetį buvo įvykdyta rašto reforma? Koks Stambulas buvo seniau ir koks yra dabar? Kokie yra kiti svarbiausi miestai ir kokias kultūrines bei istorines detales jie atskleidžia? O kas dar svarbu, kuomet kalbame apie Turkijos istoriją ir kultūrą? Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Šarūnas Rinkevičius yra turkologas, šiuo metu rengiantis daktaro disertaciją tapatybių konstravimo Artimuosiuose Rytuose tema. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas: istorija ir kultūra, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija. Pamoka vyks 2023 m. balandžio 5 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		6. Afganistanas tada ir dabar – kaip pasikeitė po Talibano įsigalėjimo (Jaunesn. asist. Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė) Pamokos metu susipažinsite su Afganistano kultūra ir sužinosite, kuo gyveno afganų visuomenė iki Talibano įsigalėjimo regione ir kaip pasikeitė atmosfera bei visuomenei taikomos normos po šios ekstremistinės grupuotės atėjimo į valdžią. Sužinosite, kas yra Talibanas ir kuo remiasi jų ideologija. Taip pat aptarsime dabartinę moterų padėtį Afganistane, grėsmes ir moterų teisių suvaržymus. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė yra Artimųjų Rytų regiono specialistė, arabų kalbos žinovė, aktyviai dalyvaujanti tarptautinių renginių organizavime, kurių dėka plėtojami santykiai su Artimųjų Rytų atstovais meno, kultūros, mokslo srityse. Šiuo metu rengia disertaciją tema „Internetinių pasimatymų platformų Saudo Arabijoje fenomenas tradicinių piršlybų kontekste XXI amžiuje“. Dėstomi dalykai: Arabų kalba, Radikalusis islamas Artimuosiuose Rytuose. Pamoka vyks 2023 m. balandžio 12 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		7. Daugiaveidis Višnus: hindų dievo avatarai (Lekt. Vytis Vidūnas) Hindų mitologijoje dievas Višnus sergėja pasaulio tvarką (dharmą). Jei ta tvarka dėl kažkokių priežasčių susvyruoja ar yra pažeidžiama, Višnus, siekdamas tą tvarką atstatyti, nužengia į žemę ir įsikūnija įvairiais pavidalais. Tokie dievo nužengimai ir įsikūnijimai hinduizmo tradicijoje vadinami avatarais. Hinduizmas kalba apie dešimt pagrindinių (kanoninių) Višnaus avatarų, kuriuos aptarsime pamokos metu. Apie dėstytoją: Lektorius Vytis Vidūnas yra indologas, vienas svarbiausių sanskrito tyrinėtojų ir dėstytojų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos kultūra ir jos tyrimai, Ssanskritas, Pietų Azijos mitologija. Pamoka vyks 2023 m. balandžio 19 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		8. Rašytos ir nerašytos taisyklės Japonijoje (Jaun. asist. Mindaugas Ignotas) Kodėl Japonijos mokyklose vaikai padeda ruošti pietus, o pietų pertrauka laikoma dar viena pamoka? Kodėl prasižengus vienam mokiniui atsako visa klasė? Kodėl Japonijoje sulauktumėte policininko vizito į namus net ir nepadarę nieko nusikalstamo? Pamoka apie socializaciją ir socialinę kontrolę, apie taisykles bei laisvę šių dienų Japonijoje. Apie dėstytoją: Jaunesnysis asistentas Mindaugas Ignotas yra japonologas, japonų kalbos ir visuomenės specialistas. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos visuomenė. Pamoka vyks 2023 m. balandžio 26 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia
		9. Kodėl negalima deginti Korano? (Jaun. asist. Maritana Larbi) Koranas yra svarbiausias musulmonų Šventasis Raštas. Šių metų sausio mėnesį Korano sudeginimas Stokholme sukėlė protestų bangą daugelyje musulmonų valstybių. Suprasti musulmonų reakciją į tai padės atsakymai į pagrindinius klausimus – kaip islamo teologija suvokia Koraną ir kokią reikšmę turi Koranas kasdieniniame musulmono gyvenime. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Maritana Larbi yra Artimųjų Rytų regiono tyrėja ir dėstytoja. Dėstomi dalykai: Artimųjų Rytų kultūros bruožai, Islamo menas, Ikiislaminė Arabija, Islamo teisė, Koranistikos įvadas. Pamoka vyks 2023 m. gegužės 3 d. 17.00 val. Prašome registruotis čia

Skaityti daugiau

Rytų kalbų mokykla

ATSI 20 012

Rytų kalbų mokykla veikia nuo 2002 m. ir siūlo arabų, persų, hindi, japonų, kinų, korėjiečių, tibetiečių, turkų, sanskrito ir karaimų kalbų pradedančiųjų ir pažengusiųjų kursus plačiajai visuomenei. Užsiėmimus veda Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojai tiek kontaktiniu, tiek internetiniu būdu.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į Azijos kalbų mokyklos administratorių
Almantą Kunską: el. p. , tel. Nr. +370 645 04475.

Skaityti daugiau

Indijos tyrimų centras

ITC 20230202 or copy

Apie

Indijos tyrimų centras (toliau – ITC) įkurtas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute 2023 m. sausio 18 d. Jis remiasi beveik 30 metų vykdomais indologiniais moksliniais tyrimais ir studijomis Vilniaus universitete. Šio centro darbuotojų tyrimai, vykdomi projektai ir publikacijos yra tiesiogiai susiję tiek su klasikiniais (lingvistika, filosofija, religijotyra, istorija), tiek su šiuolaikiniais (antropologija, etnologija, sociologija, menotyra, vizualinė kultūra) istorinio Indijos regiono tyrimais. ITC mokslininkai dalyvauja jungtinėje (Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Etnologijos mokslo krypties doktorantūros programoje, skirtoje mokslininkams rengti (nuo 2011 m.). Šio centro nariai dėsto Azijos studijų (Indijos ir Pietų Azijos studijų) bakalauro ir Šiuolaikinės Azijos studijų magistro programose.

Centro tikslas – sutelkti Vilniaus universiteto akademinį personalą, atliekantį Indijos regiono (istoriškai, plačiąja prasme – Pietų Azijos) tyrimus. Išnaudodamas per 3 dešimtmečius Vilniaus universitete sukauptą akademinį potencialą ir infrastruktūrą, ITC siekia skatinti šiuolaikinės Indijos pažinimą Baltijos šalių regione ir tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą atsižvelgiant į sparčiai augantį Indijos geopolitinį ir ekonominį vaidmenį.

ITC šiuo metu yra didžiausias mokslinių tyrimų centras tarp trijų Baltijos šalių pagal specialistų skaičių ir tarpdisciplininių tyrimų apimtis. Centras siekia didinti savo matomumą Indijoje ir Lietuvoje bei išlaikyti regiono lyderystę. Vilniaus universitetas išlieka vieninteliu universitetu Baltijos šalyse, kuriame vykdomos daugiadisciplininės Indijos ir Pietų Azijos studijos bei moksliniai tyrimai.

Centro veikla

• Individualūs (biudžetiniai) moksliniai tyrimai ir grupiniai mokslo projektai, susiję su Pietų Azijos regionu;

• Mokslininkų rengimas doktorantūros studijų pakopoje;

• Ekspertinė ir konsultacinė veikla valstybinėms institucijoms;

• Kultūriniai, lingvistiniai, praktiniai taikomieji mokymai verslo struktūroms;

• Regioninio ir tarptautinio akademinio bendradarbiavimo plėtojimas;

• Mokslinės veiklos tarptautinė sklaida (mokslinės konferencijos, seminarai, apskrito stalo diskusijos ir kt.);

• Edukaciniai projektai, vasaros mokyklos, viešos paskaitos;

• Indijos pažinimo viešinimas ir populiarinimas medijose (pokalbiai, interviu, komentarai);

• Regioninių santykių ir ryšių (Lietuva-Baltijos šalys-Indija) plėtojimas ir kolektyvinis sprendimų (think thank) teikimas;

• Tarptautinis indologinis bendradarbiavimas, komunikacija, ryšiai ir tinklaveika (networking).

Komanda

		Centro vadovas prof. habil. dr. Audrius Beinorius 1998 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute apgynė filosofijos krypties daktaro disertaciją tema „Sąmonės fenomenologija klasikinėjė Indijos filosofijoje: lyginamoji advaita vedantos ir jogačaros budizmo studija“. 2006 m. VU atliko habilitacijos procedūrą tema „Religinė Indijos kultūra: pokolonijinės orientalizmo metamorfozės“. Dirbo Lietuvos kultūros ir meno institute (1999–2005 m.), dėstė Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, Lietuvos edukologiniame universitete. Nuo 1996 m. dėsto VU. Stažavo ir mokslinius tyrimus vykdė Orientalistikos institute Oksforde (D. Britanija), Kalkutos kultūros institute, Sarnatho budistinių tyrimų institute (Indija), Jawaharlal Nehru universitete (Indija), Mahachulagonkorno universitete (Thailandas), Tarptautiniame Azijos studijų institute prie Leideno universiteto (Olandija), Browno ir Cornellio universitetuose (JAV), Sorbonos universitete (Paryžius), Nanzano Religijos ir kultūros institute (Nagoja, Japonija), Pietų Azijos institute prie Heidelbergo universiteto (Vokietija), Specialiame sanskrito studijų centre (Naujas Delis, Indija), Islandijos universitete (Reykjavikas). Mokslinių tyrinėjimų sritys: Indijos filosofija ir religija, budizmas Indijoje ir Azijoje (jogačaros mokykla), Rytų filosofijos recepcija Vakaruose, Azijos divinacinės praktikos, kosmologija ir astrologija, kultūrinė psichologija, lyginamoji religijotyra, pokolonijinės studijos, hermeneutika
		Asist. dr. Kristina Dolinina Indijos regionu ir jo kultūra susidomėjo dar studijuodama filologijos bakalaurą Vilniaus universitete. Studijavo Centriniame hindi kalbos institute, Hindi kalbos ir literatūros magistratūros studijas baigė Jawaharlal Nehru universitete, Indijoje. Kartu ji pradėjo ir šokio studijas Delyje. Kathak stiliaus mokėsi Asavari šokio mokykloje pas Shovana Narayan ir Tirath Ajmani. Odissi stiliaus studijas baigė Shree Ram Bharatya meno institute. Nuo 2010 m. dėsto hindi kalbą ir literatūrą Azijos ir transkultūrinių studijų institute, o 2019 m. ten pat pradėjo dėstyti kursą anglų kalba – Performative Traditions in South Asia. 2022 m. Kristina apgynė daktaro disertaciją „Šiaurės Indijos Kathak performatyvios tradicijos kaita ir atlikėjų bendruomenių prisitaikymo būdai“ ir buvo suteiktas humanitarinių mokslų daktarės laipsnis. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Hindi kalba, hindi literatūra, performatyvios tradicijos Pietų Azijoje, šokio antropologija.
		Doc. dr. Kristina Garalytė Baigė Indologijos studijas (bakalauro) ir Šiuolaikines Azijos studijas (magistro) Vilniaus univeristete. 2006-2007 m. studijavo hindi kalbą Centriniame hindi kalbos institute (Agra, Indija). 2013 m. ir 2014 m. atliko lauko tyrimus keliuose Indijos universitetuose Naujajame Delyje ir Haiderabade. 2016 m. apgynė sociologijos daktaro disertaciją Vytauto Didžiojo universitete tema „Indijos dalitų studentų judėjimas: nuo identiteto politikos iki kontrkultūros“. Stažavosi Danijos ir Prancūzijos universitetuose. 2008-2016 m. dirbo Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyriaus laborante. Nuo 2018 m. eina VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės pareigas. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Pietų Azijos antropologija, dalitai, kastos, studentų aktyvizmas, socialiniai judėjimai, etnografiniai tyrimo metodai.
		Doc. dr. Valdas Jaskūnas Mokslinių interesų lauką sudaro Indijos ankstyvųjų viduramžių hinduizmo šventyklų architektūros tekstinė (šastrų) tradicija, ypač puraniškieji jos variantai. Kartu tyrinėju regionistikos akademines praktikas ir jų istoriją Vakaruose, regionistikos teorijas, lietuviškosios orientalistikos istoriją, Azijos, ypač Indijos, pažinimą skatinusių institucijų, sąjūdžių veiklą Lietuvoje. Verčia iš sanskrito kalbos klasikinę sanskrito literatūrą. 2012 m. išleistas XIII a. poeto Džajadevos draminės lyrinės poemos Gytagovinda (Apgiedotasis Govinda) vertimas, taip pat esu išvertęs vieno seniausių žinomų sanskrito dramaturgų Bhasos dramas Svapnavasavadatta (Sapne regėtoji Vasavadata) ir Karnabhara (Karnos našta). Mokslinių tyrinėjimų sritys: Indų menas; indų meno recepcija Vakaruose; Pietų Azijos vizualioji kultūra; hinduistinių šventyklų architektūra; regionistikos (Azijos studijų) istorija ir akademinės praktikos Vakaruose; orientalistikos ir indologijos istorija Lietuvoje; orientalistiniai sąjūdžiai Rytų ir Vidurio Europoje
		Asist. dr. Vladimir Korobov 2005 m. apgynė disertaciją apie budistinių tekstų intencionalinę struktūrą. Nuo 2001 m. dėsto VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute BA ir MA kursus. Tyrinėja klasikinius budizmo tekstų vertimus. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Abhidharmos tradicija Mahajanos budizme, Abhidharma ir tantrinis budizmas, Jogačaros epistemologija ir Abhidharmos taksonomijos.
		Jaunesn. moks. darb. dokt. Laurynas Kudijanovas 2018 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas, 2020 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos magistro studijas. Nuo 2021 m. studijuoja Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinėje Istorijos doktorantūros programoje. Rengiamos disertacijos tema „Indijos vaizdiniai tarpukario Lietuvos kultūrinėje erdvėje“. 2019 m. atlikta mokslinė praktika Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute bei 2023 m. mokslinė stažuotė Tartu universitete, Azijos tyrimų centre ir universiteto bibliotekoje. Kartu su moksline išvyka į Maharaštros valstiją Indijoje, 2024 m. vykdomas Vilniaus universiteto Azijos ir tranksultūrinių studijų instituto organizuojamas mokslinis projektas „Heritage and cultural memory of Lithuanian Jesuit missionary Fr. Donatas Slapšys in India“. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Tarpukario kultūros istorija, orientalizmas, misionierių veikla Indijoje, orientalistikos istorija, Indijos kultūros percepcija Lietuvoje, tarpukario kelionių literatūra.
		Doc. dr. Deimantas Valančiūnas 2004 m. baigė Lyginamųjų Azijos studijų indologijos specialybės studijas Vilniaus universiteto Orientalistikos centre ir įgijo bakalauro laipsnį. 2008 m. baigė šiuolaikinių Azijos studijų magistro studijas Vilniaus universiteto Orientalistikos centre. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dirba nuo 2004 m. 2013 m. baigė doktorantūros studijas Vilniaus universitete ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Stažavosi Centriniame hindi kalbos institute Indijoje, Justus Liebig universitete Giessene, Vokietijoje. Taip pat Didžiojoje Britanijoje (University of East London; School of Oriental and African Studies, British Film Institute). Mokslinių tyrinėjimų sritys: Azijos (Indijos, Kinijos, Japonijos, Taivano) kinas; Azijos populiarioji ir vizualioji kultūra; Azijos žanrinis (siaubo, gotikinis, sci-fi) kinas ir literatūra; Diasporos literatūra ir kinas; Šiuolaikinė Pietų Azijos literatūra; Kultūrinės atminties / kultūrinės traumos studijos; Viešoji kultūra, medijos ir reprezentacija; Modernizacijos procesai Pietų Azijoje ir pokolonijinė teorija.
		Indologijos lekt. Vytis Vidūnas 1984 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, MA lietuvių kalba ir, klasikinė filologija. 1984–1990 stažuotė ir aspirantūra Rusijos MA Orientalistikos institute, sanskritas ir Senosios Indijos literatūra. Nuo 1991 Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius. Nuo 2011 Lietuvos-Indijos forumo prezidentas. 1994–1995 Hindi kalbos studijos Agros centriniame hindi kalbos institute, Indija Mokslinių tyrinėjimų sritys: Senosios Indijos vedų ir epinė tradicijos; Senosios Indijos lingvistika
		Pietų Azijos studijų lekt. Nomeda Gabija Vosyliūtė 2011-2016 m. VU Orientalistikos centras, Indologijos studijos BA (Cum Laude); 2013 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. dalinėms studijoms (indologija) išvyko į Upsalos universitetą, Švedija. 2014-2015 m. studijavo hindi kalbą Centriniame hindi kalbos institute (Agra, Indija). 2019-2021 m. Vilniaus univeristeto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Šiuolaikinės Azijos studijos MA. Nuo 2018 m. eina direktorės pareigas VšĮ „Azijos menų centras“. Organizacija yra orientuota į šiuolaikinio ir klasikinio Azijos kultūrų meno sklaidą Lietuvoje, edukacines veiklas, renginius įvairaus amžiaus žmonėms. Taip pat daug metų dirba laisvai samdoma hindi kalbos vertėja, hindi kalbos mokytoja, konsultuoja įvairiomis su Indijos kultūra ir visuomene susijusiomis temomis. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Hindi kalba ir vertimas, šiuolaikinė Pietų Azijos literatūra, šiuolaikinė Indijos visuomenė ir kultūra, Indijos menai.

Tyrimai

Tyrimų vektoriai

• Šiuolaikinių socialinių ir politinių procesų analizė ir vertinimas (socialinė antropologija ir politika);

• Intelektinio Indijos paveldo (filosofijos, religijos, ideologijos) ir jo kaitos globalizacijos sąlygose pažinimas;

• Teoriniai lingvistiniai (sanskritas, hindi, pali) tyrimai ir praktiniai mokymai;

• Kultūrinio, estetinio, meninio paveldo bei vizualios, performatyvios kultūros raiškos tyrimai.

Partneriai

• Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos respublikos ambasada Indijoje

• Indijos Respublikos ambasada Vilniuje (atidaroma 2023 m!)

• The Nordic Center in India (NCI)

• The Baltic Alliance for Asian Studies (BAAS)

• The European Association for South Asian Studies (EASAS)

• The Central and Eastern European Network for Indian Studies (CEENIS)

• Indo Baltic Chamber of Commerce & Industry (IBCCI)

• Baltic-Indian Research and Studies Center at Dev Sanskriti University, Haridwar, India

• VšĮ „Azijos menų centras“

• VšĮ „Verslo vadovų klubas“

%MCEPASTEBIN%

Skaityti daugiau

Azijos ir transkultūrinių studijų institutas

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2026

Pietų ir Pietryčių Azijos migrantų integracijos Lietuvoje iššūkiai ir galimybės: skirtingų migracijos lauko dalyvių perspektyvos

Apie JLPT

Turkų kalbos centras

Apie

Programos

Komanda

Partneriai

Įvykiai

Kontaktai

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2025

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2024

International Symposium: Streaming in the Global South

Pamokų ciklas „Atraskime Aziją!“ 2023

Rytų kalbų mokykla

Indijos tyrimų centras

Apie

Centro veikla

Komanda

Tyrimai

Partneriai

Kontaktai

ATSI instituto bendruomenė

Instituto nariai

Azijos ir transkultūrinių studijų institutas

Filosofijos fakultetas

Informacija

Nuorodos

Socialiniai tinklai