Mokslas

2018 m. balandžio 13–15 dienomis Latvijos universitete Rygoje vyko 3-oji tarptautinėje Baltic Alliance of Asian Studies (BAAS) konferencija.

Vilniaus universiteto Orientalistikos centras yra vienas BAAS iniciatorių ir steigėjų, 2014 m. organizavęs pirmąją konferenciją. BAAS tikslas – vienyti Aziją tiriančius Baltijos regiono mokslininkus bei skatinti jų tyrimų matomumą Europos mastu.

Daugiau informacijos galite rasti: http://www.dynamicasia.lu.lv/

Vilnius University, Centre of Oriental Studies, 7-9 September 2017

Asian Arts Centre and The Centre of Oriental Studies of Vilnius University invite scholars, film professionals and enthusiasts to Nation, Gender and History, an international conference on the cinemas of Asia.

Conference website: https://nagehi2017.wordpress.com/call-for-papers/

2017 m. sausio 14 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centras (Universiteto 5)

Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos (LHPA) ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro organizuota bendra konferencija

Organizatoriai: prof. Audrius Beinorius, el. p. , Rimvydas Budrys, el. p.

Daugiau informacijos apie konferenciją:

The Centre of Oriental Studies at Vilnius University and European Association for Chinese Philosophy (EACP) invites scholars with interest in problems concerning Chinese philosophy and philosophy in China to submit proposals for individual papers or panels, or to register as non-presenters at the Inaugural Biennial Conference of EACP “Thinking Across the Borders: Philosophy and China”, which will be held June 9-11, 2016 at Vilnius University, Lithuania.

Academic areas: Both philosophy and Chinese civilization offer wide horizons for those who attempt to understand human condition in its universal, and also in its various particular modes.

Conference website: http://www.oc.vu.lt/en/eacp2016

University of Tartu, Estonia, April 7–9th, 2016. 

The second BAAS conference will be held at the University of Tartu and organized by the Centre for Oriental Studies. The aim of the conference is to bring together scholars from the Baltic countries and outside for presentation and discussion of various aspects of Asian, Middle Eastern and African cultures and societies.

The organizers invite panels and individual papers from various fields of Oriental studies based on original research in specific subjects. (Note: the panelists and presenters must be at least MA holders.) As a special part of the conference, poster presentations by students (MA students and PhD candidates) is planned.

LIFE HERE AND HEREAFTER: BELIEFS AND PRACTICES
Vilnius University and Vytautas Magnus University, 23–24 October, 2015 

This conference addresses the topic of life here and hereafter and focuses on beliefs and practices of diverse origins, their formation, spread and expressions. It also focuses on the past and current representations of the phenomenon in specific regions and worldwide, discussing its diverse manifestations and changes concerning institutional and individual religiosities on (trans)national and (trans)regional levels.

The 3rd Conference of the Lithuanian Society for the Study of Religions Life Here and Hereafter: Beliefs and Practices will be held on October 23–24, 2015 at Vilnius University, Vilnius. We welcome scholars from religious studies, sociology, anthropology, philosophy, psychology, political science, and other disciplines to contribute to historical and contemporary studies of the role and manifestations of the phenomenon of life here and hereafter, in this way enriching its academic understandings.

Exploring Bias and Stereotype Representations of Eastern and Central Europe, the Caucasus, and Central Asia

Vilnius University, August 27-29, 2015 

Programme of Conference pdf

Centre of Oriental Studies, Vilnius University, 3–4 April, 2014. 

On 3–4 April, 2014, the first conference of the Baltic Alliance for Asian Studies (BAAS) was held at the Centre of Oriental Studies, Vilnius University. Scholars from Estonia, Latvia, Lithuania, Armenia, Denmark, Finland, Germany, Hungary, Italy, the United Kingdom, the Unites States, gathered under 10 panels, presented 50 papers including two keynote addresses by the former Rector of Tallinn University professor Rein Raud representing the University of Helsinki, and professor Viktoria Lysenko from the Institute of Philosophy, Russian Academy of Sciences. Programme pdf

Conference webpage [https://baasconference2014.wordpress.com/]

Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships
De Munck, Victor Celestin
London : Lexington Books, 2019. 229 p.
ISBN: 9781498538695; eISBN: 9781498538701

This book introduces the reader to the love and sex lives of two polyamorous, five gay, and eight straight individuals. Coupled with rich interview material, Victor C. de Munck provides a guided tour through the variable geography of love relationships as studied in the social sciences. de Munck describes evolutionary, cognitive, social, prototypical, triadic, and neural theories of romantic love and sex, concluding with an American cultural model of romantic love that also includes its relational properties as a dyad.

Sanskrit-Lithuanian string / Sanskrito-lietuvių vėrinys. Žodyną parengė Vytis Vidūnas.
Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2017. – 208 p. ISBN 9786094111853

Šiame trumpame lyginamajame sanskrito-lietuvių kalbų žodyne siekiama atskleisti kai kuriuos sanskrito ir lietuvių kalbos leksinius atitikimus. Pateikiamų žodžių sąrašas toli gražu nėra pilnas ir gali būti vertinamas tik kaip iliustracija, atskleidžianti gausias indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančių indoarijų ir baltų kalbų šakų kalbines sąsajas. 

Žodynui buvo pasirinkti 108 ryškiausiai šias sąsajas atskleidžiantys žodžiai. Prieduose pateikiamos kelių gramatinių paradigmų lentelės iliustruoja ir pakankamai gausias šių kalbų morfologines sąsajas.

Dalia Švambarytė. Japonijos istorija.
Vilnius: BMK leidykla, 2016. – 680 p. ISBN 978-609-468-145-5.

Japonijos istorija – pirmas specializuotas leidinys lietuvių kalba, pasakojantis apie japonų visuomenės raidą nuo seniausių laikų, šalies valstybingumo etapus, kultūrinę raišką, regioninius savitumus, santykius su kitomis valstybėmis. Daug dėmesio skiriama istorinių įvykių eigai, socialinių reiškinių analizei, politinių permainų genezei, iškilių asmenybių biografijoms, terminų reikšmėms. Aptariami atskirų Japonijos priešistorės ir istorijos laikotarpių bruožai, praeities ir dabarties santykis, tradicijų tęstinumas ir vertybinių orientyrų perimamumas.

Upanišados. Iš sanskrito kalbos vertė Audrius Beinorius.
Vilnius: Vaga, 2013. – 344 p. ISBN 978-5-415-02338-7

„Upanišados“ – seniausias indų išminties lobynas, švenčiausias Indijos dvasinės kultūros paveldas, kurį nedvejodami galime laikyti svarbiausiu Indijos įnašu į pasaulio kultūrą. O pačios Indijos paskesnė, daugiau nei dviejų tūkstantmečių religijos bei filosofijos, iš dalies ir literatūros, tradicija tiesiog stovi ant šių tekstų, žėruote žėruojančių poetinėmis alegorijomis, metaforomis, užuominomis ir vaizdingais palyginimais.
Tai pirmas lietuviškasis senųjų upanišadų vertimas iš originalo – sanskrito – kalbos, leidžiamas antrąjį kartą – pataisytas, su viduramžių Indijos žymaus mąstytojo Šankaros komentarais.

Džajadeva. Gytagovinda. Vertimas iš sanskrito kalbos, įvadinis straipsnis ir paaiškinimai Valdo Jaskūno
Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto leidykla 2012. – 168 p.: iliustr. ISBN 978-609-459-117-4

Džajadevos draminė lyrinė poema (Apgiedotasis Govinda), parašyta XIII a. pradžioje Rytų Indijoje, Orisoje, yra unikalus devocionalios sanskrito literatūros kūrinys, tapęs vienu svarbiausių viduramžių ir šiuolaikinio vaišnavizmo įkvėpimo šaltinių. Šis tantrine devocionalumo (bhakti) dvasia sukurtas kūrinys atskleidžia meilės jausmų įvairovę ir yra kupinas atviro erotiškumo, išreikšto žemiškos meilės vaizdiniais. Ši knyga – tai pirmasis kritinis poemos vertimas iš sanskrito į lietuvių kalbą su paaiškinimais ir išsamiu įvadiniu straipsniu, pristatančiu kultūrinę ir religinę poemos aplinką, jos iliustravimo tradiciją Indijoje.

Audrius Beinorius. Indija ir Vakarai. Monografija.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. – 464 p. ISBN 978-609-459-086-3

Ši monografija ir yra vienas iš intelektinių bandymų pažvelgti į tam tikrus istorinius Indijos ir Vakarų kultūrinės sąveikos aspektus ar pjūvius. Analizuojamos paskiros, tačiau svarbios Indijos kultūrinio gyvenimo sritys: budizmo suvokimas Vakaruose, orientalistinis hinduizmo konstravimas, tekstologinis religingumo vertinimo tendencingumas, mistinis patyrimas, astrologijos ir divinacinių praktikų vaidmuo tradicinėje Indijoje, kai kurie klasikinės hindų teologijos aspektai, Vakarų psichologinių, filosofinių, religijotyrinių teorijų ir modelių taikymas Indijai pažinti.

Dalia Švambarytė. Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje. Monografija.
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2011. – 293 p. : iliustr. ISBN: 978-9955-336-228

Japonų raštija kūrėsi veikiama kinų kalbinės, kultūrinės, literatūrinės tradicijos, pasiduodama jos įtakoms, perimdama žemyne įsitvirtinusius vaizdinius ir simbolius, brėždama prasminių sąsajų linijas. Pasitelkiant Tang dinastijos (618–907) poeziją, tūkstantmečio senumo Japonijos grožinę prozą, prieš septynis amžius pilietinių karų laikais suklestėjusio No teatro pjeses ir kitus Rytų Azijos klasikinius šaltinius, monografijoje lyginamuoju aspektu žvelgiama į viduramžių Japonijos ir Kinijos literatūrinius ryšius ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip dinamiškos tekstų sąveikos sąlygomis buvo išsaugota japonų giluminės pasaulėjautos neliečiamybė ir japoniško žodžio gyvybingumas.

Dhammapada: Mokymo pėdos.
Vertimas iš pali kalbos, paaiškinimai ir įvadinis straipsnis: Audrius Beinorius
Leidykla: Homo Faber, Vilnius, 2005. – 142 p. : 16 iliustr. ISBN: 9986-835-17-8

Dhammapada – bene autoritetingiausias ir sakraliausias budizmo kūrinys, dažnai dar vadinamas ankstyvojo theravados budizmo „biblija”, kas liudija jo reikšmę bei įtaką visoje Azijos budizmo istorijoje. Nedidelis, sudarytas iš 423 glaustų aforizmų budizmui šventa senąja pali kalba, šis kūrinys yra ir senosios indų literatūros šedevras, daugiau nei du tūkstantmečius saugotas žodine perdava ir užrašytas kaip sudėtinė budistinio pali kanono Tipitakos („Trys pintinės”) antrojo rinkinio, Sutta pitaka, dalis. Tradicija byloja, jog jį sudaro įvairiomis progomis ištarti paties Budos žodžiai, ir jame populiariai išdėstyti kertiniai, skirti tiek pasauliečiams, tiek vienuoliams ankstyvojo budizmo moraliniai bei pasaulėžiūriniai principai. Kūrinys gerai žinomas vėlesniems budizmo kanonams sanskrito, tibetiečių, kinų, japonų bei mongolų kalbomis ir daugelį kartų verstas bemaž į visas Europos kalbas.