„Atraskime Aziją!“ – tai naujas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto projektas, kurio tikslas yra supažindinti su Azijos kultūromis 10–12 klasių Lietuvos moksleivius ir visus besidominčius. Šiuo projektu siekiama pagilinti moksleivių supratimą apie kultūrinius reiškinius Azijoje ir praplėsti jų pasaulėžiūrą pateikiant aktualią, nestereotipizuotą bei naujausiais moksliniais tyrimais paremtą informaciją.
Projektą sudaro devynios 45 minučių trukmės pamokos apie įvairius kultūrinius fenomenus iš skirtingų Azijos valstybių ir regionų. Pamokas ves VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute dirbantys dėstytojai, vieni geriausių Azijos specialistų Lietuvoje. Pamokų turinys įtraukiantis, sudominantis ir pritaikytas moksleivių auditorijai, o kiekvieno užsiėmimo pabaigoje bus sudaryta galimybė užduoti klausimų.
Pamokų aprašus ir tvarkaraščius rasite žemiau. Į šiuos užsiėmimus yra vykdoma registracija – moksleiviai gali registruotis į dominančias pamokas. Užsiėmimai vyks „Microsoft Teams“ platformoje. Registruotis galite čia!
 |
1. Aš – katinas Japonijoje Susitikime pakalbėti apie kates ir katinus. Japonų kultūroje, literatūroje, religijoje, mene. Žinoma, mūsų susitikimo laikas bus per trumpas, kad ištirtume subtiliausius kačių miauktelėjimus japonų literatūros klasikams ir klasikėms į ausį, brūkštelėjimus uodega iškiliausių dailininkų ir dailininkių drobėse ar japoniškosios animacijos kūrėjų galvose, tačiau jo tikrai pakaks sužinoti, kada japonai užsikrėtė meile katėms, ir bent iš dalies suprasti, kaip ir kodėl gimsta mieli, visame pasaulyje populiarūs personažai. Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Jurgita Ignotienė yra japonologė, dėstytoja, vertėja, išvertusi kelis Haruki Murakami romanus į lietuvių kalbą. Dėstomi dalykai: Japonų kalba, Japonijos religija, šiuolaikinė Japonijos literatūra. Pamoka vyks 2026 m. kovo 25 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia |
|
 |
2. Apie jogos sampratą Indijoje ir Vakaruose Kas gi toji joga nūnai tapusi tokia populiari pasaulyje ir Lietuvoje? Kaip ji atsirado, kokios jos ištakos ir vieta tradicinėje religinėje Indijos kultūroje? Kas lėmė jogos išpopuliarėjimą Vakaruose ir kokią vietą joje užima klasikinis Patandžalio „Joga sūtros“ tekstas? Pamokoje glaustai apžvelgsime jogos teorijos ir praktikos istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Pabandysime išsiaiškinti, ar joga yra veiksminga ar tai tik egzotiškas placebas išsekusiems vakariečiams? Apie dėstytoją: Azijos šalių kultūrų ir religijų tyrinėtojas, profesorius dr. Audrius Beinorius yra vienas žinomiausių Lietuvos orientalistų. Dėstomi dalykai: Pietų Azijos filosofija ir teologija, Budizmas, Kultūrinė psichologija, Pokolonijinė teorija. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 1 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia |
|
 |
3. Tarp Stambulo ir Ankaros: ar gerai pažįstame Turkiją? Paskaitoje kalbėsime apie du didžiausius Turkijos miestus ir palyginsime juos kalbėdami apie Stambulo ir Ankaros charakterį, skirtumus ir panašumus bei istorinius klodus. Taip pat kalbėsime apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kada buvo Turkijos sostinė perkelta į Ankarą, koks yra šis miestas ir kokie miesto simboliai atspindi šiandieninę Turkiją. Apie dėstytoją: Asistentas dr. Šarūnas Rinkevičius yra Artimųjų Rytų regiono tyrėjas ir dėstytojas. Dėstomi dalykai: Artimieji Rytai ir islamas: istorija ir kultūra, Įvadas į Balkanų studijas, Etnoreliginė Artimųjų Rytų geografija. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 8 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia |
|
 |
4. Kam patinka Labubu, arba kaip Kinija iš gamintojų ir kopijuotojų šalies tampa kūrėjų šalimi Daugybę metų žodis „Made in China“ buvo Vakaruose ir visame pasaulyje tapęs bene svarbiausia Kinijos etikete ir jos įvaizdžio dalimi. Tačiau ar šiandien jis vis dar svarbus mums, vakariečiams, ir pačiai Kinijai? Kada ir kaip Kinija tapo kūrėjų ir išradėjų šalimi? O gal kinai tokie buvo nuo seniausių laikų, tik mes to anksčiau nežinojome ar nenorėjome pripažinti? Ar tikrai Kinijoje galima rasti labiausiai futuristinius ir pažangiausius miestus pasaulyje? Į šiuos ir kitus klausimus bus siekiama atsakyti šioje paskaitoje. Joje bus siekiama atskleisti didėjančią Kinijos įtaką visame pasaulyje ir jos būdus užkariauti pasaulį ne ginklu, o pavyzdžiui, Labubu, kuris vienus žavi, o kitiems kelia baimę ir nerimą – kaip ir pati Kinija. Apie dėstytoją: Docentė dr. Loreta Poškaitė yra viena pagrindinių Kinijos kultūros tyrėjų Lietuvoje. Dėstomi dalykai: Kinijos istorija, Kinijos kultūra ir jos tyrimai, Kinijos estetika, Daoizmas Kinijoje, Kinijos modernizmas, Lyčių santykiai Azijoje. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 15 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia |
|
 |
5. Džinai Maroke: ritualai, muzika ir pasakojimai apie nematomą pasaulį Apie dėstytoją: Jaunesnioji asistentė Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė yra Artimųjų Rytų regiono specialistė, arabų kalbos žinovė, aktyviai dalyvaujanti tarptautinių renginių organizavime, kurių dėka plėtojami santykiai su Artimųjų Rytų atstovais meno, kultūros, mokslo srityse. Dėstomi dalykai: Arabų kalba, Radikalusis islamas Artimuosiuose Rytuose. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 22 d. 17:00 val. Prašome registruotis čia |
|
 |
6. Mokykla iki vidurnakčio: mitas ar Pietų Korėjos paauglių kasdienybė? Ar tikrai Pietų Korėjos mokiniai mokosi iki vidurnakčio? Kodėl vieną dieną per metus šalis beveik sustoja - darbo diena prasideda vėliau, o lėktuvai nekyla į orą? Visa tai yra susiję su 수능 Suneung – valstybiniu egzaminu, nuo kurio priklauso stojimas į geriausius šalies universitetus ir moksleivių ateitis. Apie jį sklando daugybė pasakojimų: kad mokiniai miega vos kelias valandas, kad po pamokų skuba į papildomas pamokas ir akademijas, kad spaudimas yra milžiniškas. Bet kaip yra iš tikrųjų? Pamokos metu pasikalbėsime apie Pietų Korėjos vyresniųjų klasių mokinių kasdienybę: kiek jie mokosi, ko iš jų tikisi tėvai, kaip jaučiasi patys paaugliai ir kodėl egzaminų rytą tėvai ant mokyklos vartų klijuoja lipnius ryžių virtinukus. Kartu pabandysime išsiaiškinti, ar „mokykla iki vidurnakčio“ yra tik stereotipas, ar realybė, ir pamėginsime įvertinti, kam šiandien mokytis sudėtingiau – Lietuvos ar Pietų Korėjos mokiniams. Apie dėstytoją: Jevgenija Driuk yra korėjistikos specializacijos dėstytoja, jaunesnioji asistentė ir doktorantė, tirianti šiuolaikinę Pietų Korėjos visuomenę ir kultūrą, literatūrą, šeimos ir lyčių santykių transformaciją visuomenėje. Dėstomi dalykai: Korėjiečių kalba. Pamoka vyks 2026 m. balandžio 29 d. 17:00 val.. Prašome registruotis čia |
|