Instituto naujienos

Išėjo specialus SAMAJ (South Asia Multidisciplinary Academic Journal) numeris apie studentų politiką Pietų Azijoje, kurį sudarė ir redagavo dr. Jean-Thomas Martelli (Centre de Science Humaines) ir dr. Kristina Garalytė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas). Jame publikuojami straipsniai, analizuojantys studentų politikos apraiškas Indijoje, Bangladeše ir Pakistane nuo XX. a. pradžios iki šių dienų iš istorinės ir etnografinės perspektyvų. Pagrindinis keliamas klausimas – kaip per studentų politiką yra (re)produkuojama socio-politinė sistema Pietų Azijoje ir kokį vaidmenį šiame procese vaidina įvairios studentų bendruomenės.

Pastaruoju metu apie Taivano politinę padėtį, ekonominę galią ar technologijas girdime itin daug, tačiau ką žinome apie šios mažos kalnuotos salelės vidinį gyvenimą ir kultūrą? Kokia ji buvo anksčiau, prieš pasaulį užkariaujant išmaniosioms technologijoms?

Azijos menų centras, bendradarbiaudamas su Taivano filmų institutu ir ,,King's College London“ kviečia jus pasinerti į 6-8 dešimtmečiais kurto komercinio taivanietiško kino pasaulį, kuriame atsiskleidžia socialinės bei kultūrinės Taivano realijos tuo metu, kuomet sala tik skynėsi kelią modernizacijos link.

2020 m. vyksiančiame šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ dalyvauja ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojai.

Rugpjūčio 28 d. prof. Donatas Brandišauskas skaitys viešą paskaitą „Dvasios žmogėdros Rytų Sibire: nuo kosmologijos iki politinės metaforos“.

Rugpjūčio 29 d. prof. Audriaus Beinoriaus vieša paskaita „Tapatybės kaita: žvilgsnis į kaukių vaidmenį religiniuose Azijos ritualuose". Paskaitoje bus nagrinėjamas kaukių panaudojimas religiniuose ritualuose. Glaustai apžvelgiant kaukių istoriją pasaulio religinių praktikų kontekste, bus atskleidžiamos pamatinės kaukių funkcijos socialinėje ir psichologinėje plotmėse. Tuo tikslu bus išsamiau pristatyti ir aptarti keli kaukių ritualai Afrikoje, Indijoje, Tibete ir Kinijoje.

2022 m. birželio 20–23 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete organizuojama tarptautinė tarpdisciplininė konferencija, sukviesianti tyrėjus, nagrinėjančius kaip skirtingose kultūrose suvokiamos ir aiškinamos žmogaus veikimo galimybės ir ribos. Moderniojoje Vakarų filosofijoje šie klausimai dažniausiai išskleidžiami diskusijose apie laisvą valią. Čia šnekama laisvo pasirinkimo ir apspręstumo (determinizmo) terminais.

2020 m. liepos 31 dieną Klaipėdoje Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje Šiuolaikinės Azijos studijų antro kurso magistrantė Irma Kondrataitė, bendradarbiaudama su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru, skaitė viešą paskaitą „Komercinio seksualinio išnaudojimo diskursai pasaulyje: Indija“. Šis renginys yra viešų paskaitų ciklą, kuris buvo vykdomas kaip mokslinio tyrimo projekto dalis.

Doc. dr. Henry Diab, ilgametis Lundo universiteto Kalbų ir literatūros centro studijų direktorius, arabų kalbos ir Vidurio Rytų ekspertas, Erasmus+ programos su ne Europos sąjungos šalimis koordinatorius. Yarmouk ir Jordanijos universitetų apdovanotas pagyrimo raštais už indėlį į dvišalio bendradarbiavimo tarp universitetų skatinimą ir stiprinimą. Nuo 2016 m. dr. H. Diab dirba Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Su dr. Diab kalbėjomės apie arabų kalbą, literatūrą ir kodėl yra svarbu mokytis bei suprasti arabų literatūrą, kalbą ir kultūrą XXI amžiuje.

Deimantas Valančiūnas – Azijos studijų programos komiteto pirmininkas. Kaip pirmininkas Deimantas atsakingas už studijų programų komiteto veiklos koordinavimą ir tam tikrų uždavinių įvykdymą. Taip pat ir už tai, jog sprendimai, kurie nutarti posėdžių metu, būtų įvykdyti ir įsigaliotų. Tačiau tuo pačiu Deimantas yra ir akademikas, būtent apie akademinį gyvenimą, studijas, patirtis ir pasikalbėjome.

Emocija ir jos raiška yra svarbi kultūrinės tapatybės dalis: ji diktuoja tam tikras elgesio normas kasdieniame žmogaus ir bendruomenės gyvenime ar ritualus ypatingomis aplinkybėmis, kaip antai sėkmės atveju ar ištikus netekčiai. Viešojoje erdvėje iki koktumo gausu istorijų, bylojančių apie pietų šalių gyventojų emocingumą ir šiauriečių uždarumą; atrodo, niekam nereikia atskiro paaiškinimo, kur rasti „ašarų pakalnę“ , o prie viso to dar akis ir protas užkliūva už V. Kavolio pastebėjimo, kad „Lietuvoje gal reikėtų įvesti tokias sąvokas kaip kentėjimo kultūra ir aimanavimo kultūra“ (žr. „Kultūros dirbtuvė“, 1996, Vilnius: Baltos lankos, p. 17).