Instituto naujienos

2021 m. gegužės 12 d. 12 val. doc. Loretos Poškaitės vieša paskaita „Moteriškumo stereotipai ir nauji įvaizdžiai šiuolaikinėje (pomaoistinėje) Kinijoje: nuo perdėto moteriškumo iki androginiškumo“.

Pastaruoju metu daug tenka išgirsti apie Kiniją. Tačiau ką mes žinome apie šiuolaikinę šios šalies visuomenę? Kaip ji keitėsi ir tapo tuo, kuo yra šiandien? Paskaitoje bus kalbama, kaip keitėsi moteriškumo sampratos ir idealai Kinijoje nuo XX a. devintojo dešimtmečio – kokie veiksniai įtakojo šiuos pokyčius ir kaip jie pasireiškia populiarioje bei oficialioje kultūroje, pradedant moterims skirtais žurnalais, šeimos gyvenimo patarimais ir baigiant pop-muzika. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kinijos moteris!

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas skelbia viešą konkursą Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus (-ės) pareigoms užimti 3 (trijų) metų kadencijai.

Pokalbis su Ayya Piya Dassi, pirmąja lietuve theravados budizmo vienuole, 2013 metais priėmusia įžadus ir 2021 metais užbaigusia studijas Šan valstijos regioniniame budistiniame universitete Mianmare.

Kas atvedė šiuolaikinę merginą į budistinį vienuolyną šioje uždaroje šalyje? Kuo savitas birmietiškas theravados budizmas ir vienuoliškas gyvenimas? Ką vienuoliams reiškia šis nūnai populiarus Vakaruose žodis „meditacija“?

Tarptautinės kinų kalbos dienos proga, kviečiame visus besidominčius kinų kultūra susipažinti su kinų kalba.

2021 m. balandžio 20 d. 12 val.

Vieša paskaita: „Susipažinkime: jos didenybė – kinų kalba“ 

Ar žinote, kodėl kinų kalba dažnai vadinama „mandarinų“? Kaip ir iš ko sudarytas jos raštas? Kaip kinai renka hieroglifus kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu?

Į šiuos ir daugiau klausimų atsakymus rasite Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorės Onutės Jankauskaitės pirmoje įvadinėje paskaitoje.

2021 m. balandžio 13 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatytas ne vienas svarbus įvertinimas ir apdovanojimai už įvairius pasiekimus. Lietuvos mokslininkams, tyrėjams, jauniesiems mokslininkams ir išskirtinius mokslo darbus atlikusiems studentams, kurie dalyvavo įvairiuose LMA konkursuose, įteikti prizai.

2021 m. balandžio 9 d. 14 val. kviečiame į nuotolinį seminarą, kuris yra skirtas Šiaurės centro Indijoje (Nordic Centre in India – NCI) veiklos ir įvairių bendradarbiavimo su Indija galimybių tyrimų bei studijų srityse pristatymui. NCI yra Indijos ir Skandinavijos šalių universitetų bei tyrimų institucijų konsorciumas, į kurio pilotinę narystės programą 2020 m. įsitraukė Vilniaus universitetas. Šiuo metu VU yra vienintelė aukštoji mokykla Baltijos šalyse ir Lietuvoje, esanti NCI nare.

Renginyje dalyvaus NCI pirmininkas dr. Uwe Skoda ir direktorė Christabel Royan.

Žymusis politinės antropologijos mokslininkas Donald Kurz rašė: „Kai kalbama apie politikos analizavimą, F. G. Bailey paprasčiausiai neturi sau lygių antropologijoje – ko gero, net ir politinėje sociologijoje ar politikos moksluose.“ Kartu su F. Barth, F. G. Bailey buvo „transakcionalizmo“ (transactional) arba „veiklos“ (action) teorinės srovės pradininkas politinėje antropologijoje.

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausiame numeryje išspausdintas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos profesoriaus Audriaus Beinoriaus mąstytojo Śāntidevos filosofinės poemos „Įžengimas į nušvitimo kelią“ ar tiesiog „Bodhisatvos kelio vadovas“ (sanskr. Bodhicaryāvatāra) vertimo fragmentai.

2021 m. kovo 18 d. 16.00–17.30 val. kviečiame į viešąją paskaitą, kurią skaitys socialinių (politikos) mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas, dviejų knygų neeuropinės pasaulio dalies politikos ir kultūros tematika (bendra-)autorius, įgyvendinęs mokslines stažuotes Kinijos Fudanio ir Džedziango bei JAV Columbia universitetuose.

2021 m. kovo 19 d. 11.30 val. maloniai kviečiame į Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės viešą paskaitą „Istorinė-kultūrinė atmintis šiuolaikiniame kinų mene“.