2021 m. liepos 12–16 d. vyko 5-oji tarptautinė laiko perspektyvų konferencija (5th International Conference on Time Perspectives), kurią organizavo Vilniaus universitetas kartu su partneriais Laiko perspektyvos tinklu (Time Perspective Network) ir Vilniaus dailės akademija. Vienas iš pagrindinių pranešėjų – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Audrius Beinorius, jis skaitė kviestinį pranešimą „KĀLA: Classical Indian Philosophy  on Perception of Time“. Skaityti daugiau

Turbūt žinomiausiu misionieriumi Lietuvoje galėtume laikyti šv. Brunoną – katalikų vyskupą, nukirsdintą Kijevo Rusios ir Lietuvos pasienyje, kai bandė skleisti krikščionybę. Senovės lietuviams nepatiko atėjūnas, aiškinęs, kad tikima ir gyvenama ne taip, kaip reikia. Iki šiol paskui misionierius driekiasi ištisa istorija – nuo pažemintų tautų iki reikšmingo indėlio į mokslą.  Skaityti daugiau

2021 m. gegužės 5 d. pokalbis su Ayya Piya Dassi, pirmąja lietuve theravados budizmo vienuole, 2013 metais priėmusia įžadus ir 2021 metais užbaigusia studijas Šan valstijos regioniniame budistiniame universitete Mianmare. Kuo reikšmingos buvo studijos budistiniame universitete? Ar įmanoma kultūrinė, lietuviška theravados budizmo adaptacija? Kaip Mianmaro vienuoliai reagavo į neseniai įvykusį karinį perversmą šalyje? Viešnią kalbino Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Audrius Beinorius. Skaityti daugiau

Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freude`as dar 1937 m. viename laiške Marijai Bonapart rašė: „Tas, kuris klausia apie gyvenimo prasmę, serga". Praėjus vos penkiolikai metų logoterapijos pradininkas, psichoterapeutas Viktoras Franklis visiškai apvertė šį supratimą sakydamas, kad „tas, kuris neklausia apie gyvenimo prasmę, susirgs". Skaityti daugiau

2020 metais „TV Europa ir partneriai“ studijoje režisierė Eglė Monika Juozapavičiūtė sukūrė naują dviejų dalių dokumentinį filmą „Tibetas“. Jame apie vakarietišką Tibeto percepciją ir šios šalies įvaizdžius kalba Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius. Filme glaustai atskleidžiama, kaip Vakarai atrado Tibetą, kaip buvo konstruojamas Tibeto kaip išskirtinio dvasinio regiono vaizdinys, kodėl Europos šalys kovojo dėl geopolitinės įtakos šiam kalnų regionui. Galia ... Skaityti daugiau

2020 m. rugpjūčio 29 d. šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis: Kaukynės XXI½.“ VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audrius Beinorius skaitė viešą paskaitą „Tapatybės kaita: žvilgsnis į kaukių vaidmenį religiniuose Azijos ritualuose". Paskaitoje buvo nagrinėjamas kaukių panaudojimas religiniuose ritualuose. Glaustai apžvelgiant kaukių istoriją pasaulio religinių praktikų kontekste, bus atskleidžiamos pamatinės kaukių funkcijos socialinėje ir psichologinėje plotmėse. Tuo tikslu bus išsamiau pristatyti ir aptarti keli ... Skaityti daugiau

Prigimtinės kultūros instituto organizuotoje askritojo stalo diskusijoje „Ar esame vienodai (ne)laimingi?: laimė ir džiaugsmas tarpkultūrinėje regmėje“ dalyvavo VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius, dr. Vytis Silius. Pokalbį, doc. dr. Aušrelė Pažėraitė. Diskusijos vedėja prof. dr. Milda Ališauskienė. 19-asis prigimtinės kultūros seminaras, Juodonys, 2020 m. liepos 2-5 d. Vaizdo įrašą rasite čia   Skaityti daugiau

Paulius Normantas – Keliautojas iš Didžiosios raidės, fotografas, vizualinis antropologas, kosmopolitas, žurnalistas, filotopas įsimylėjęs Himalajus, orientalistas ir poetas, mistikas ir kultūros fenomenas... Daug sinonimų ir pavadinimų galime skirti Pauliui, visada svečiui savo tėvynėje, lyg paukščiui, nuolatos besidairančiam į Rytus... P. Normantas – keliautojų ikona tapęs asmuo, tarsi koks Che Guevara ant klajūno marškinėlių, su revoliucingu žvilgsniu žvelgiantis į Tibeto ateitį... 2017 m. mirusio P. Normanto pelenai išberti Papilės piliakalnyje, šalia tė ... Skaityti daugiau

Koronaviruso akivaizdoje pabėgėliai gali likti be pagalbos. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos teigia, kad be jų pagalbos pažeidžiamos visuomenės grupės atsiduria dar didesniame pavojuje. Ne vieną kovą su epidemija laimėjusi antra pagal gyventojų skaičių Indija ir dabar imasi radikalių priemonių. Šalis kol kas fiksuoja Itin nedaug COVID-19 atvejų, tačiau vietos medikai baiminasi, kad skaičiai apgaulingi, mat Indijoje sveikatos sistema daugeliui nepasiekiama, o testavimų dėl koronaviruso atliekama nedaug. LRT laidoje Vilniaus universiteto Azijos ir transkul ... Skaityti daugiau
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos