Levino filosofinių ir religinių studijų centras

Nariai

Centro vadovė doc. Danutė Bacevičiūtė

Doc. Aušrelė Pažėraitė

Doc. Jolanta Saldukaitytė

Svarbesnės centro narių publikacijos

Bacevičiūtė, D. (2005). Emmanuelio Levino juslumo etika, Logos 40: 40–52.
Bacevičiūtė, D. (2006). Mirtis ir laikas: pasyvumo ištakų link, Athena: filosofijos studijos 2: 202–214.
Bacevičiūtė, D. (2008). Absoliuti kitybė: E. Levinas ir J. Derrida, Religija ir kultūra, 4: 7–20.
Bacevičiūtė, D. (2009). Death and Time: Towards the Origin of Passivity, in Šerpytytė, R. (ed.) Century with Levinas: On the Ruins of Totality, Vilnius University Publishing House, p. 195–208.
Bacevičiūtė, D. (2009). Laiko praeiga M. Merleau-Ponty ir E. Levino filosofijoje, Athena: filosofijos studijos, 5: 25–140
Bacevičiūtė, D. (2013). Religija ir socialinė sekuliarizacijos prasmė, in Šerpytytė, R. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 119–156.
Bacevičiūtė, D. (2015). Emmanuel Levinas: Ethics and Ontology, in Šerpytytė, R. (ed.) Emmanuel Levinas: A Radical Thinker in the Time of Crisis. Vilnius: Vilnius University Publishing House, 2015, p. 59–69.
Bacevičiūtė, D. (2016). Praeiga ir pertrūkis. Fenomenologinės laiko sampratos transformacija. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 256 p.
Baranova, J. (2005). Emmanuelio Levino desinteressement samprata kaip filosofinė Fiodoro Dostojevskio kaltės sampratos interpretacija, Logos, 40: 196–213.
Baranova, J. (2005). The categorical imperative and the face of the other: Immanuel Kant and Emmanuel Levinas, in Baranova, J. (ed.). Contemporary philosophical discourse in Lithuania. Vol. 26, Cultural heritage and contemporary change. Series IVA, Eastern and Central Europe. Washington: The Council for Research in Values and Philosophy, p. 41–56.
Baranova, J. (2006). Kelios Emmanuelio Levino filosofijos teorinės ištakos, Athena: filosofijos studijos, 2: 155–172.
Baranova, J. (2007). Ketvirtoji Kanto antinomija ir Levino subjekto odisėja, Problemos, 71: 148–156.
Baranova, J. (2009). Kant’s Fourth Antinomy and the Odyssey of Levinas’s Subject, in Šerpytytė, R. (ed.) Century with Levinas: On the Ruins of Totality, Vilnius University Publishing House, p. 260–270.
Baranova, J. (2009). Kant’s Fourth Antinomy and the Odyssey of Levinas’s Subject, Топос 1(21): 22–32.
Baranova, J. (2015). XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu : mokslinė monografija / 2-asis patais. ir papild. leid. Vilnius: LEU leidykla.
Baranova, J (2019). Dvasinio kino konceptas Gilles Deleuze’o filosofijoje, Religija ir kultūra, 18-19 (2016): 50–61.
Baranova, J., Junutytė, L., Duoblienė, L. (2016). Rhythm and Refrain: In Between Philosophy and Arts, Vilnius: LEU leidykla, p. 334.
Pažėraitė, A. (2003). Išsaugoti savastį ar supanašėti? (Žydų mokyklų reformos Lietuvoje Nikolajaus I laikais), Darbai ir dienos, 34: 235–254.
Pažėraitė, A. (2003). Maimonido „Pasimetusiųjų vadovas“: protas, tekstas ir tikėjimas, in Putinaitė, N. (ed.). Tikėjimo prieigos. Filosofinės studijos. Vilnius. Aidai, p. 176–210.
Pažėraitė, A. (2003). Musar judėjimas Lietuvoje: rabiniškasis Bildung projektas, Logos, 34: 76–86.
Pažėraitė, A. (2004). Reform of Jewish Education under tsar Nikolai I and tension caused by secular Jewish education in Vilnius’ Jewish community at the 5th Decade of the 19th century, Thirteenth World Congress of Jewish Studies.
Pažėraitė, A. (2006). Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis Lietuvoje. Vilnius: Versus Aureus, 278 p.
Pažėraitė, A. (2006). The Anthropology of Shneur Zalman and Hayim of Volozhin, Siauciunaite-Verbickiene, J., Lempertiene, L. (eds.). Central and East European Jews at the crossroads of tradition and modernity, Vilnius: Centre for studies of the culture of East European Jews, p. 220–231.
Pažėraitė, A. (2008). Lietuvos žydų halachinis mąstymas, Religija ir kultūra, 5 (1): 59–73.
Pažėraitė, A. (2009). Justification of Violence, in Šerpytytė, R. (ed.) Century with Levinas: On the Ruins of Totality, Vilnius University Publishing House, p. 134–141.
Pažėraitė, A. (2010). Levinas’ heritage in Lithuanian rabbinic thought, Ethica, 17 (1): 81–90. Rio de Janeiro: Universidade Gama Filho.
Pažėraitė, A. (2012). La violence et la sacré: Emmanuel Levinas et René Girard, in in R. Burggraeve, J. Hansel, M.-A. Lescourret, J.-F. Rey, J.-M. Salanskis (eds.), Levinas Autrement (Bibliotèque Philosophique de Louvain, N. 83), Louvain-Paris: Éditions Peeters, IV, p. 145–154.
Pažėraitė, A. (2013). Emmanuel Lévinas: L’io e L’altro, in Quaderni del Premio Letterario Giuseppe Acerbi Pubblicazione annuale dell’Associazione Giuseppe Acerbi numero 14. XXI edizione – Letteratura Lituana, guest editors Pietro U. Dini e Mindaugas Kvietkauskas, p. 83–89.
Pažėraitė, A. (2013). Jewish Prayer Halls and Synagogues in Vilna, 1914-1920, POLIN, vol. 25, Jews in the Former Grand Duchy of Lithuania since 1772, edited by Š. Liekis, A. Polonsky, Ch. Freeze. OXFORD, The Littman Library of Jewish Civilization, p. 185–208.
Pažėraitė, A. (2013). Rabiniškoji hermeneutika, Tora ir Emmanuelio Levino judėjiško partikuliarizmo problema, Religija ir kultūra, 12: 62–79.
Pažėraitė, A. (2013). Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms, in Šerpytytė, R. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 415–477.
Pažėraitė, A. (2015). Schools of Emmanuel Levinas and the question of Jewish education, in Šerpytytė, R. (ed.) Emmanuel Levinas: A Radical Thinker in the Time of Crisis. Vilnius: Vilnius University Publishing House, 2015, p. 189–198.
Pažėraitė, A. (2017). Paskutiniai Emmanuelio Levino tėvų namai Kaune ir tėvo verslo reikalai (pagal keletą naujai surastų dokumentų), Religija ir kultūra, 14–15 (2014): 144–158.
Pažėraitė, A. (2017). Dieviška prievarta, įstatymas ir teisingumas judaizme žvelgiant iš Walterio Benjamino perspektyvos, Religija ir kultūra, 14–15 (2014): 57–77.
Pažėraitė, A. (2019). Lifnim mišurat ha-din ir derekh erec problema, arba etikos paieškos žydų tradicijoje ir Vilniaus Gaono kranklys, Religija ir kultūra: 18–19 (2016): 99–115.
Pažėraitė, A. (2019). Žymiosios Žemaitijos ješivos Kelmėje bei Telšiuose ir jų musaro mokyklos, in Vitkus, H. (ed.) Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 62–76.
Pažėraitė, A. (2019). Nesuk į kelią iš takelio: Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 215.
Pažėraitė, A., Lvov, A. (2020). Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo. Vilnius: Vilniaus universitetas, 204 p.
Sodeika, T. (sud.), Šerpytytė, R., Bacevičiūtė, D. (2015). Ontologijos transformacijos: medijos, nihilizmas, etika: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 271 p.
Saldukaitytė, J. (2021). Emmanuel Levinas and Ethical Materialism // Religions: Special issue: Contemporary continental philosophy and Jewish thought. Basel : MDPI AG. ISSN 2077-1444. eISSN 2077-1444. 2021, vol. 12, iss. 10, art. no. 870, p. 1-12. DOI: 10.3390/rel12100870.
Saldukaitytė, J. (2020). Erdvė, vieta, pastogė: Levino namų fenomenologija = Space, place, haven: Levinas’s phenomenology of home // Problemos. Vilnius : Vilnius University Press. ISSN 1392-1126. eISSN 2424-6158. 2020, Priedas, p. 58-68. DOI: 10.15388/Problemos.Priedas.20.6.
Saldukaitytė, J. (2019). Facing the Uncanny: Questioning Art with E. Levinas = Slėpiningumo akivaizdoje: meno prasmės paieškos su E. Levinu // Filosofija. Sociologija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla. ISSN 0235-7186. eISSN 2424-4546. 2019, t. 30, Nr. 3, p. 233-240. DOI: 10.6001/fil-soc.v30i3.4046.
Saldukaitytė, J. (2019). Gelbstint Kitą: karas ir taika Emmanuelio Levino filosofijoje = Saving the Other: war and peace in Emmanuel Levinas’s philosophy // Religija ir kultūra. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. ISSN 1822-4539. eISSN 1822-4571. 2019, t. 18-19 (2016), p. 38-49. DOI: 10.15388/Relig.2016.3.
Saldukaitytė, J. (2019). The Place and Face of the Stranger in Levinas // Religions. Special issue: Levinas and the Political. Basel : MDPI AG. ISSN 2077-1444. eISSN 2077-1444. 2019, vol. 10, iss. 2, art. no. 67, p. 1-12. DOI: 10.3390/rel10020067.
Saldukaitytė, J. (2017). The Strangeness of Alterity // Levinas studies: an annual review. Pittsburgh, Pennsylvania : Duquesne University Press, 2017. ISBN 9780820707099. ISSN 1554-7000. eISSN 2153-8433. 2017, Vol. 11, p. 95-120. DOI: 10.5840/levinas2016117.
Saldukaitytė, J. (2015). Is the Other Strange? // Emmanuel Levinas: a radical thinker in the time of crisis / edited by Rita Šerpytytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. ISBN 9786094596711. eISBN 9786094596704. p. 71-79.
Saldukaitytė, J. (2015). Materialinių poreikių imperatyvumas Emmanuelio Levino etikoje // Athena : filosofijos studijos. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas. ISSN 1822-5047. 2015, Nr. 10, p. 112-124.
Saldukaitytė, J. (2013). Atsiskyrimo nuo anonimiškumo prasmė: Emmanuelis Levinas = The meaning of separation from anonymity by Emmanuel Levinas // Religija ir kultūra. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. ISSN 1822-4539. 2013, Vol. 12, p. 35-47. DOI: 10.15388/Relig.2013.0.3686.
Saldukaitytė, J. (2013). E. Levinas ir etinės filosofijos įteisinimas – atsakymas A. Mickūnui // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. ISSN 1392-1126. 2013, t. 84, p. 123-137. Prieiga per internetą: <http://www.vu.lt/leidyba//dokumentai/zurnalai/PROBLEMOS/Problemos%202013%2084/123-137.pdf>.
Saldukaitytė, J. (2013). Etinė metafizikos prasmė ir komunikacija kitaip: E. Levinas = Ethical meaning of metaphysics and communication otherwise: E. Levinas // Santalka = Coactivity. Filosofija = Philosophy. Komunikacija = Communication. / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika. ISSN 2029-6320. 2013, t. 21, Nr. 1, p. 46-54. Prieiga per internetą: <http://www.cpc.vgtu.lt/index.php/cpc/article/download/cpc.2013.05/pdf>.

Projektinė veikla

„Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: moralinių dilemų filosofinė analizė“. Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“ (MOD), sut. reg. nr. Nr. S-MOD-21-8. Vadovė doc. Jolanta Saldukaitytė. 2021-2022. Projektą vykdo prof. Luc Anckaert, prof. Didier Pollefeyt, prof. Gintautas Mažeikis, doc. Jolanta Saldukaitytė, dokt. Edgaras Skrebė.

Projekto santrauka

Kiekvienas genocido atvejis neišvengiamai iššaukia moralinių vertinimų istorijoje problemą. Ši problema apima individo ir tautos, individo ir valstybės, esamybės ir amžinybės, skirtingų tautų tarpusavio santykių, atsakomybės už įvykius, kuriuose buvo ar nebuvo dalyvauta, klausimus.
Pastaruoju metu Holokaustas Lietuvoje susilaukia nemažo ne tik politikų, bet ir istorikų, menininkų dėmesio. Šiame projekte Holokausto ir modernybės santykis Lietuvoje analizuojamas iš Vakarų moralės filosofijos perspektyvos. Į Holokaustą žvelgiama ne kaip į abstraktų įvykį, o kaip, anot istoriko Snyderio, į situaciją, kuri nėra izoliuota nuo žmonių pasirinkimų ir veiksmų. Pasiremiant Emmanuelio Levino, o taip pat Zygmundo Baumano, Theodoro Adrono, Giorgio Agambeno, Karlo Jasperso ir kt. įžvalgomis projekte siekiama užklausti prievartos, smurto, kaltės, atsakomybės, teisingumo, žmogiškumo esmę, o taip pat apmąstyti konkrečiose istorinėse situacijose ir jų vertinime kylančias moralinės problemas ir dilemas.
Modernybės ir Holokausto Lietuvoje klausimas tiriamas 1) analizuojant Holokausto ir Vakarų filosofijos santykį Levino ankstyvojoje filosofijoje; 2) apmąstant atsakomybės, laisvės ir prievartos klausimus iš Levino filosofijos perspektyvos; 3) Holokaustą Lietuvoje permąstant per Jasperso išskirtą kriminalinės, politinės, moralinės ir metafizinės kaltės skirtį bei Levino nesuinteresuotumo sampratą; 4) ieškant Holokausto ir Gulago paralelių; 5) pasitelkiant Agambeno filosofijoje formuluojamą gryno „nužudomumo“ realizavimo konceptą ir nuogo gyvenimo bei hommo sacer santykio perspektyvą; 6) modernybės ir Holokausto Lietuvoje klausimą nagrinėjant iš struktūrinio teisingumo (Johnas Rawlesas) bei istorinio teisingumo (Roberto Nozicko) teorijų perspektyvų ir kt..
2021 metais parengti ir spaudai įteikti straipsniai: Didier Pollefeyt „The Violence of Being. The Holocaust in the Philosophy of E. Levinas“, Gintautas Mažeikis „The End of the Road: Shoah and Gulag. E. Levinas and T. Adorno“, Jolanta Saldukaitytė „Levinas and Responsibility in the Face of the Violence: a view from Lithuania“.

Konferencijos, seminarai, paskaitos

Bendradarbiavimas