Levino filosofinių ir religinių studijų centras

VU Levino filosofinių ir religinių studijų centras (LFRSC) yra naujas šakinis Filosofijos instituto darinys, įsteigtas 2020 m. gegužės 27 d. Centro įsteigimas tapo formaliu jau daugiau nei 15 metų vykstančios veiklos institucionalizavimu. Reikšminga šio pobūdžio veiklos pradžia galima laikyti 2006 m. VU Religijos studijų ir tyrimų centro (RSTC) organizuotą tarptautinę konferenciją „Šimtmetis su Levinu: totalumo griuvėsiuose“ (org. komiteto pirmininkė prof. Rita Šerpytytė), ne tik pritraukusią gausybės žymių litvakų, pasaulinio masto filosofų dėmesį, bet ir sulaukusią ypatingo tarptautinio pripažinimo. Kita Levinui skirta VU RSTC organizuota tarptautinė konferencija įvyko 2015 m. „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“ (org. komiteto pirmininkė prof. Rita Šerpytytė). Abiejų konferencijų pagrindu buvo išleistos prof. Ritos Šerpytytės sudarytos knygos, puikiai reprezentuojančios VU mokslininkų veiklą tarptautinei bendruomenei, o taip pat ryšių su užsienio mokslininkais amplitudę.
1.   Šerpytytė R. (ed.) A Century with Levinas: On the Ruins of Totality. ISBN 978-9955-33-531-3. Vilnius: Vilnius University Publishing House, 2009. (353 p.)
2.   Šerpytytė Rita (ed.) Emmanuel Levinas: A Radical Thinker in the Time of Crisis. ISBN 978-609-459-671-1; Vilnius: VU leidykla, 2015 (214 p.).

Centro tikslai: apjungti skirtingų disciplinų – filosofijos, istorijos, teologijos – mokslininkus, kurie vykdytų tyrimus keliomis susijusiomis kryptimis:
•   žymiausio iš litvakų kilusio, Prancūzijoje kūrusio vieno garsiausių XX a. filosofų – Emmanuelio Levino – mąstymo, jo intelektualinio ir dvasinio palikimo, jo dvasinių ryšių su Lietuvos žydų bendruomene tyrinėjimas;
•   įvairių praeities ir šiuolaikinių filosofų mąstymo tyrinėjimas, remiantis Levino išeities pozicija, traktuojančia mąstymą kaip neišvengiamai integruojantį filosofinę, religinę ir etinę dimensijas;
•   Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) dvasinio palikimo, istorijos bei dvasinės ateities perspektyvų tyrinėjimas.

Centro uždaviniai:
•   Organizuoti renginius (konferencijas, seminarus, paskaitas), kurie būtų skirti Emmanuelio Levino minties aktualumo tyrinėjimui.
•   Rengti straipsnius ir straipsnių rinkinius.
•   Siekti didesnio tarpdisciplininio ir tarptautinio bendradarbiavimo ruošiant mokslinių tyrimų projektus.
•   Studentų įtraukimas.
•   Visuomenės švietimas litvakų dvasinio palikimo, istorijos bei dvasinės ateities perspektyvų klausimais.

Nariai

Svarbesnės centro narių publikacijos

Bacevičiūtė, D. (2005). Emmanuelio Levino juslumo etika, Logos 40: 40–52.
Bacevičiūtė, D. (2006). Mirtis ir laikas: pasyvumo ištakų link, Athena: filosofijos studijos 2: 202–214.
Bacevičiūtė, D. (2008). Absoliuti kitybė: E. Levinas ir J. Derrida, Religija ir kultūra, 4: 7–20.
Bacevičiūtė, D. (2009). Death and Time: Towards the Origin of Passivity, in Šerpytytė, R. (ed.) Century with Levinas: On the Ruins of Totality, Vilnius University Publishing House, p. 195–208.
Bacevičiūtė, D. (2009). Laiko praeiga M. Merleau-Ponty ir E. Levino filosofijoje, Athena: filosofijos studijos, 5: 25–140
Bacevičiūtė, D. (2013). Religija ir socialinė sekuliarizacijos prasmė, in Šerpytytė, R. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 119–156.
Bacevičiūtė, D. (2015). Emmanuel Levinas: Ethics and Ontology, in Šerpytytė, R. (ed.) Emmanuel Levinas: A Radical Thinker in the Time of Crisis. Vilnius: Vilnius University Publishing House, 2015, p. 59–69.
Bacevičiūtė, D. (2016). Praeiga ir pertrūkis. Fenomenologinės laiko sampratos transformacija. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 256 p.
Baranova, J. (2005). Emmanuelio Levino desinteressement samprata kaip filosofinė Fiodoro Dostojevskio kaltės sampratos interpretacija, Logos, 40: 196–213.
Baranova, J. (2005). The categorical imperative and the face of the other: Immanuel Kant and Emmanuel Levinas, in Baranova, J. (ed.). Contemporary philosophical discourse in Lithuania. Vol. 26, Cultural heritage and contemporary change. Series IVA, Eastern and Central Europe. Washington: The Council for Research in Values and Philosophy, p. 41–56.
Baranova, J. (2006). Kelios Emmanuelio Levino filosofijos teorinės ištakos, Athena: filosofijos studijos, 2: 155–172.
Baranova, J. (2007). Ketvirtoji Kanto antinomija ir Levino subjekto odisėja, Problemos, 71: 148–156.
Baranova, J. (2009). Kant’s Fourth Antinomy and the Odyssey of Levinas’s Subject, in Šerpytytė, R. (ed.) Century with Levinas: On the Ruins of Totality, Vilnius University Publishing House, p. 260–270.
Baranova, J. (2009). Kant’s Fourth Antinomy and the Odyssey of Levinas’s Subject, Топос 1(21): 22–32.
Baranova, J. (2015). XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu : mokslinė monografija / 2-asis patais. ir papild. leid. Vilnius: LEU leidykla.
Baranova, J (2019). Dvasinio kino konceptas Gilles Deleuze’o filosofijoje, Religija ir kultūra, 18-19 (2016): 50–61.
Baranova, J., Junutytė, L., Duoblienė, L. (2016). Rhythm and Refrain: In Between Philosophy and Arts, Vilnius: LEU leidykla, p. 334.
Pažėraitė, A. (2003). Išsaugoti savastį ar supanašėti? (Žydų mokyklų reformos Lietuvoje Nikolajaus I laikais), Darbai ir dienos, 34: 235–254.
Pažėraitė, A. (2003). Maimonido „Pasimetusiųjų vadovas“: protas, tekstas ir tikėjimas, in Putinaitė, N. (ed.). Tikėjimo prieigos. Filosofinės studijos. Vilnius. Aidai, p. 176–210.
Pažėraitė, A. (2003). Musar judėjimas Lietuvoje: rabiniškasis Bildung projektas, Logos, 34: 76–86.
Pažėraitė, A. (2004). Reform of Jewish Education under tsar Nikolai I and tension caused by secular Jewish education in Vilnius’ Jewish community at the 5th Decade of the 19th century, Thirteenth World Congress of Jewish Studies.
Pažėraitė, A. (2006). Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis Lietuvoje. Vilnius: Versus Aureus, 278 p.
Pažėraitė, A. (2006). The Anthropology of Shneur Zalman and Hayim of Volozhin, Siauciunaite-Verbickiene, J., Lempertiene, L. (eds.). Central and East European Jews at the crossroads of tradition and modernity, Vilnius: Centre for studies of the culture of East European Jews, p. 220–231.
Pažėraitė, A. (2008). Lietuvos žydų halachinis mąstymas, Religija ir kultūra, 5 (1): 59–73.
Pažėraitė, A. (2009). Justification of Violence, in Šerpytytė, R. (ed.) Century with Levinas: On the Ruins of Totality, Vilnius University Publishing House, p. 134–141.
Pažėraitė, A. (2010). Levinas’ heritage in Lithuanian rabbinic thought, Ethica, 17 (1): 81–90. Rio de Janeiro: Universidade Gama Filho.
Pažėraitė, A. (2012). La violence et la sacré: Emmanuel Levinas et René Girard, in in R. Burggraeve, J. Hansel, M.-A. Lescourret, J.-F. Rey, J.-M. Salanskis (eds.), Levinas Autrement (Bibliotèque Philosophique de Louvain, N. 83), Louvain-Paris: Éditions Peeters, IV, p. 145–154.
Pažėraitė, A. (2013). Emmanuel Lévinas: L’io e L’altro, in Quaderni del Premio Letterario Giuseppe Acerbi Pubblicazione annuale dell’Associazione Giuseppe Acerbi numero 14. XXI edizione – Letteratura Lituana, guest editors Pietro U. Dini e Mindaugas Kvietkauskas, p. 83–89.
Pažėraitė, A. (2013). Jewish Prayer Halls and Synagogues in Vilna, 1914-1920, POLIN, vol. 25, Jews in the Former Grand Duchy of Lithuania since 1772, edited by Š. Liekis, A. Polonsky, Ch. Freeze. OXFORD, The Littman Library of Jewish Civilization, p. 185–208.
Pažėraitė, A. (2013). Rabiniškoji hermeneutika, Tora ir Emmanuelio Levino judėjiško partikuliarizmo problema, Religija ir kultūra, 12: 62–79.
Pažėraitė, A. (2013). Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms, in Šerpytytė, R. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 415–477.
Pažėraitė, A. (2015). Schools of Emmanuel Levinas and the question of Jewish education, in Šerpytytė, R. (ed.) Emmanuel Levinas: A Radical Thinker in the Time of Crisis. Vilnius: Vilnius University Publishing House, 2015, p. 189–198.
Pažėraitė, A. (2017). Paskutiniai Emmanuelio Levino tėvų namai Kaune ir tėvo verslo reikalai (pagal keletą naujai surastų dokumentų), Religija ir kultūra, 14–15 (2014): 144–158.
Pažėraitė, A. (2017). Dieviška prievarta, įstatymas ir teisingumas judaizme žvelgiant iš Walterio Benjamino perspektyvos, Religija ir kultūra, 14–15 (2014): 57–77.
Pažėraitė, A. (2019). Lifnim mišurat ha-din ir derekh erec problema, arba etikos paieškos žydų tradicijoje ir Vilniaus Gaono kranklys, Religija ir kultūra: 18–19 (2016): 99–115.
Pažėraitė, A. (2019). Žymiosios Žemaitijos ješivos Kelmėje bei Telšiuose ir jų musaro mokyklos, in Vitkus, H. (ed.) Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 62–76.
Pažėraitė, A. (2019). Nesuk į kelią iš takelio: Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 215.
Pažėraitė, A., Lvov, A. (2020). Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo. Vilnius: Vilniaus universitetas, 204 p.
Sodeika, T. (sud.), Šerpytytė, R., Bacevičiūtė, D. (2015). Ontologijos transformacijos: medijos, nihilizmas, etika: kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 271 p.

Projektinė veikla

Konferencijos, seminarai, paskaitos

Bendradarbiavimas

Kontaktai:
Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto Levino filosofinių ir religinių studijų centras
Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, el. paštas:

Filosofijos institutas