Interviu su akademiku, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Evaldu Nekrašu, kuriame vienas iškiliausių Lietuvos mokslo filosofų dalinasi savo pamąstymais apie mokslininko ir filosofo įkvėpimo šaltinius, svarbiausias mokslo ir filosofijos sąvokas, politikos filosofijos ir politikos mokslų ir sąvokas, bei kitas temas, aktualias kiekvienam akademinės bendruomenės nariui.

https://www.youtube.com/embed/m96ILm6x2RE?si=4UnMrIdEFk7lnCs6

Vilniaus universiteto darbuotojų kontaktinę informaciją rasite VU intranete.

Pirmininkas doc. dr. Arūnas Mickevičius (VU)

Nariai:

Prof. dr. Jonas Dagys (VU)

Prof. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas)

Prof. dr. Gintautas Mažeikis (VDU)

Doc. dr. Laurynas Peluritis (VU)

Asist. dr. Mindaugas Stoškus (VU)

Prof. dr. Jonas Dagys (VU): Faktai ir vertybės

Prof. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas): Pozityvizmas žmogišku veidu

Prof.dr. Egidijus Kūris (VU): Pozityvizmas ir teisė

Prof. dr. Gintautas Mažeikis (VDU): Pozityvizmas ir kritinė teorija

Doc. dr. Laurynas Peluritis (VU): Pozityvus protas prieš pavergtąjį

Asist. dr. Mindaugas Stoškus (VU): Vėlyvoji E. Nekrašo politinė teorija

Konferencijos vieta ir laikas: 2025 m. rugsėjo 26 d. (penktadienis), VU Filosofijos fakultetas, 201 aud., Universiteto g. 9/1., Vilnius.

Akademikas prof. dr. Evaldas Nekrašas gimė 1945 m. gegužės 29 d. Ukmergėje. 1962 m. baigęs Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kurio Vilniaus filiale studijavo radioelektroniką. 1962 m. taip pat buvo pakviestas studijuoti Vilniaus universitete Matematikos fakultete, kurį baigė 1967 m.

Baigęs studijas buvo paskirtas dirbti asistentu VU Filosofijos katedroje. Toje pačioje katedroje 1971 m. baigė aspirantūros studijas, apgindamas mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Tikimybės empirinė interpretacija“. Dirbo VU Filosofijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu, vyresniuoju mokslo darbuotoju, profesoriumi. 1983 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“. 1986 m. Evaldui Nekrašui suteiktas profesoriaus vardas. 1988 m. profesorius tapo Filosofijos katedros vedėju ir dirbo juo iki 2003 m. 

Tęsdamas profesoriaus ir vedėjo darbą VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje, nuo 1992 m. ėjo profesoriaus pareigas naujai įsteigtame VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2003 m. šiame institute įsteigus katedras perėjo dirbti į TSPMI Tarptautinių studijų katedros vedėju ir dirbo ten iki 2013 m. 

Stažavo ir tobulinosi daugelyje užsienio mokslo centrų – Varšuvos universitete (1977-1978), J.W. Goethe‘s universitete Frankfurte prie Maino (1986-1987), Švedijos tarptautinių reikalų institute (1992-1993), Harvardo universitete (1995-1996 su prestižine Fulbright stipendija), kaip kviestinis profesorius dėstė Zalcburgo universitete (1998). Skaitė paskaitas ir pranešimus Stokholme, Geteborge, Helsinkyje, Kopenhagoje, Taline, Varšuvoje, Krokuvoje, Berlyne, Paryžiuje, Vašingtone, Jeruzalėje, Jerevane, Tokijuje ir kt. 

Buvo aktyvus ir kitose akademinės ir visuomeninės veiklos srityse: dirbo VU Sociologijos laboratorijos moksliniu bendradarbiu ir grupės vadovu (1982-1985). Lietuvos mokslo tarybos nariu (1991-1995), Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėju (1992-1993), LR Užsienio reikalų ministerijos konsultantu (1997-1999), Atviros visuomenės kolegijos tutoriumi (1996-2003). 1988-2013 m. buvo Lietuvos filosofų draugijos pirmininku, 1989 -2013 m. VU Senato nariu. 

Parengė ir paskelbė keturias mokslo monografijas, filosofijos vadovėlį studentams bei daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir kitų publikacijų filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais, taip pat reikšmingų filosofijos tekstų vertimų. 

Dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos veikloje (1991-1994 – narys ekspertas, 1994-2011 – narys korespondentas, 2011-2020 tikrasis narys, nuo 2020 – narys emeritas).

2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Konferencijos plakatas

Studijuojant neretai aplanko studijų pasirinkimo klausimai, abejonės, norisi pasitarti ar tiesiog pasikalbėti su programą išmanančiu žmogumi. Tokios pagalbos poreikis jaučiamas ne viename studijų proceso etape: nuo pirmakursių integracijos, individualiųjų studijų sistemos „prisijaukinimo“ iki karjeros kelio pasirinkimo ir galimybių, atsiveriančių baigiant studijas. Todėl fakultete įsibėgėja mentorystės veiklų projektas. Tikimės, jog šios veiklos bus svarbios jauniems ir savų kelių tik pradedantiems ieškoti žmonėms, o vyresnio kolegos buvimas šalia, kai susvyruoja pasitikėjimas ar pasirinkimų gausa ir laisvė tampa nebe turtinančia galimybe, o slegiančia našta, leis jaustis, kad esi ne vienas/a ir suteiks drąsos priimti sprendimus pačiam/i.

Kas tai?

Kiekvienos fakulteto studijų programos vienas/a ar keli dėstytojai/os – mentoriai/ės - yra pasirengę/usios atsakyti į pačius įvairiausius su studijų turiniu susijusius klausimus, patarti, palaikyti. Brūkštelėjus žemiau esančiai kontaktais kviečiame susiderinti, kokia forma patogiausia bendrauti Jums rūpimais klausimais ir kartu su vyresniu kolega paieškoti atsakymų.

Mentoriai/ės organizuos ir bendrus kurso susitikimus, taip pat galės atsakyti į ir individualius klausimus.

Kokiais klausimais kviečiame kreiptis:

• studijų programos pasirinkimo/ galimo jos keitimo
• individualiųjų studijų dalykų pasirinkimo,
• kursinių, bakalauro darbų temų/ vadovų pasirinkimo,
• dėl praktikos vietų pasirinkimo,
• darbo, būsimos karjeros, profesinio kelio,

• ir visais kitais studijų turinio klausimais

Drąsiai kreipkitės!

Kontaktai

Lietuva ir Japonija ieško bendrų sprendimų senėjančiai visuomenei ir socialinės apsaugos iššūkiams

2024 m. spalio 23-25 d. Rikkyo universitete (Japonija) vyko tarptautinis seminaras, skirtas socialinės politikos tyrimams Japonijoje ir Lietuvoje aptarti. Šis renginys buvo organizuojamas vykdant Lietuvos-Japonijos bendradarbiavimo projektą, kurio tikslas – skatinti tarpdisciplininius ir tarptautinius tyrimus keturiose pagrindinėse srityse: senėjimas, sveikata ir išėjimas į pensiją; šeima, lytis ir gimstamumas; socialinė atskirtis ir skurdas; bei socialinės išlaidos ir finansai.

Lietuvos ir Japonijos mokslininkai seminaro metu dalinosi žiniomis apie aktualias socialines problemas, pristatė savo tyrimų rezultatus bei metodikas. Taip pat buvo vertinamos galimybės plėtoti tolimesnį bendradarbiavimą ir vykdyti bendrus tarpdisciplininius ir lyginamuosius mokslinius tyrimus. Seminaro metu buvo akcentuojami du pagrindiniai tyrimų laukai tolimesniam bendradarbiavimui:

• Nacionalinių sąskaitų (angl. National Transfer Accounts - NTA) metodologijos taikymas ekonominio gyvenimo ciklo, tarpgeneracinių pervedimų ir viešosios gerovės sistemos tvarumo analizei. Šios krypties tyrimai jungia makro ir mikro lygmens duomenis siekiant atsakyti į klausimą, kas finansuoja senėjančią visuomenę ir kokie mechanizmai naudojami pagyvenusių žmonių gerovei užtikrinti (darbo pajamos, turto perskirstymas, socialinės išmokos, privati parama ir perlaidos, pensijos). Japonijos mokslininkų komanda turi didelę tyrimų vykdymo patirtį šioje srityje. Šios srities tyrimai gali būti itin vertingi Lietuvai, kur metodologija iki šiol nebuvo plačiau taikyta, o taip pat ir kitoms sparčiai senėjančioms šalims ES. Plačiau skaitykite parengtame trumpraštyje lietuvių ir anglų kalbomis.

• Mikro lygmens analizės, pritaikant EUROMOD, plėtra politikos poveikio vertinimui Japonijoje. EUROMOD yra Europos Sąjungos (ES) mikro simuliacinis modelis, leidžiantis analizuoti mokesčių ir socialinių išmokų poveikį namų ūkio pajamoms, darbo paskatoms, valstybės finansams, nelygybės ir kitiems rodikliams. Modelis yra plačiai naudojamas akademiniams ir taikomiesiems tyrimams Lietuvoje ir ES, vertinant socialinės politikos reformų poveikį. Šis įrankis buvo pritaikytas ir už ES ribų, įskaitant Šiaurės ir Pietų Amerikos, Pietų Azijos ir Afrikos šalyse. Tokio modelio pritaikymas Japonijoje užpildytų esamas įrodymais grįstos politikos įgyvendinimo spragas, paskatintų taikomuosius socialinės politikos krypties tyrimus, leistų ženkliai praplėsti tarptautinių lyginamųjų tyrimų galimybes. Lietuvos projekto komandą turi didelę patirtį dirbant su EUROMOD modeliu, jį adaptuojant kitoms šalims už ES ribų. Plačiau skaitykite parengtame trumpraštyje lietuvių ir anglų kalbomis.

Tikimasi, kad projekto rezultatai prisidės prie tampresnio bendradarbiavimo ir efektyvesnės socialinės politikos formavimo Lietuvoje ir Japonijoje, stiprinant finansinį saugumą senatvėje, gerinant šeimos politiką, skatinant didesnę socialinę įtrauktį ir mažinant skurdą.

Projektas „Įrodymais pagrįstos socialinės politikos senėjimo, šeimos, socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo srityse plėtros galimybės Japonijoje ir Lietuvoje“ vykdomas pagal Lietuvos-Japonijos programą, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LJB-24-3. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Rikkyo universitetu Japonijoje.

Lietuva ir Japonija ieško bendrų sprendimų senėjančiai visuomenei ir socialinės apsaugos iššūkiams

2024 m. spalio 23-25 d. Rikkyo universitete (Japonija) vyko tarptautinis seminaras, skirtas socialinės politikos tyrimams Japonijoje ir Lietuvoje aptarti. Šis renginys buvo organizuojamas vykdant Lietuvos-Japonijos bendradarbiavimo projektą, kurio tikslas – skatinti tarpdisciplininius ir tarptautinius tyrimus keturiose pagrindinėse srityse: senėjimas, sveikata ir išėjimas į pensiją; šeima, lytis ir gimstamumas; socialinė atskirtis ir skurdas; bei socialinės išlaidos ir finansai.

Lietuvos ir Japonijos mokslininkai seminaro metu dalinosi žiniomis apie aktualias socialines problemas, pristatė savo tyrimų rezultatus bei metodikas. Taip pat buvo vertinamos galimybės plėtoti tolimesnį bendradarbiavimą ir vykdyti bendrus tarpdisciplininius ir lyginamuosius mokslinius tyrimus. Seminaro metu buvo akcentuojami du pagrindiniai tyrimų laukai tolimesniam bendradarbiavimui:

• Nacionalinių sąskaitų (angl. National Transfer Accounts - NTA) metodologijos taikymas ekonominio gyvenimo ciklo, tarpgeneracinių pervedimų ir viešosios gerovės sistemos tvarumo analizei. Šios krypties tyrimai jungia makro ir mikro lygmens duomenis siekiant atsakyti į klausimą, kas finansuoja senėjančią visuomenę ir kokie mechanizmai naudojami pagyvenusių žmonių gerovei užtikrinti (darbo pajamos, turto perskirstymas, socialinės išmokos, privati parama ir perlaidos, pensijos). Japonijos mokslininkų komanda turi didelę tyrimų vykdymo patirtį šioje srityje. Šios srities tyrimai gali būti itin vertingi Lietuvai, kur metodologija iki šiol nebuvo plačiau taikyta, o taip pat ir kitoms sparčiai senėjančioms šalims ES. Plačiau skaitykite parengtame trumpraštyje lietuvių ir anglų kalbomis.

• Mikro lygmens analizės, pritaikant EUROMOD, plėtra politikos poveikio vertinimui Japonijoje. EUROMOD yra Europos Sąjungos (ES) mikro simuliacinis modelis, leidžiantis analizuoti mokesčių ir socialinių išmokų poveikį namų ūkio pajamoms, darbo paskatoms, valstybės finansams, nelygybės ir kitiems rodikliams. Modelis yra plačiai naudojamas akademiniams ir taikomiesiems tyrimams Lietuvoje ir ES, vertinant socialinės politikos reformų poveikį. Šis įrankis buvo pritaikytas ir už ES ribų, įskaitant Šiaurės ir Pietų Amerikos, Pietų Azijos ir Afrikos šalyse. Tokio modelio pritaikymas Japonijoje užpildytų esamas įrodymais grįstos politikos įgyvendinimo spragas, paskatintų taikomuosius socialinės politikos krypties tyrimus, leistų ženkliai praplėsti tarptautinių lyginamųjų tyrimų galimybes. Lietuvos projekto komandą turi didelę patirtį dirbant su EUROMOD modeliu, jį adaptuojant kitoms šalims už ES ribų. Plačiau skaitykite parengtame trumpraštyje lietuvių ir anglų kalbomis.

Tikimasi, kad projekto rezultatai prisidės prie tampresnio bendradarbiavimo ir efektyvesnės socialinės politikos formavimo Lietuvoje ir Japonijoje, stiprinant finansinį saugumą senatvėje, gerinant šeimos politiką, skatinant didesnę socialinę įtrauktį ir mažinant skurdą.

Projektas „Įrodymais pagrįstos socialinės politikos senėjimo, šeimos, socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo srityse plėtros galimybės Japonijoje ir Lietuvoje“ vykdomas pagal Lietuvos-Japonijos programą, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LJB-24-3. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Rikkyo universitetu Japonijoje.