Projektu siekiama atliepti sparčiausiai tarp ES šalių senstančios Lietuvos visuomenės iššūkius ir atskleisti senėjimo teikiamas galimybes. Projekte bendradarbiauja įvairių sričių ekspertai ir tiria senėjimo socialinius, ekonominius, psichologinius, sveikatos aspektus Lietuvoje kitų ES šalių kontekste. Visuomenės senėjimas analizuojamas per pozityvaus senėjimo perspektyvą.
Projekto metu naudojami sujungti apklausos ir administraciniai duomenys. Pasitelkiami Europos sveikatos, senėjimo bei išėjimo į pensiją (SHARE), tarptautinio Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (PGS) bei Valstybės duomenų agentūros (VDA) atverti administraciniai registrų mikro lygmens duomenys.
Gauti rezultatai prisidės prie mokslinės plėtros – pozityvaus senėjimo sampratos teorijos ir empirinių tyrimų vystymo, duomenų jungimo pažangių metodologinių įžvalgų. Be to, rezultatai pasitarnaus įrodymais grįstam socialinės politikos formavimui Lietuvoje ir tarptautiniu mastu.
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, sutarties Nr. S-MIP-24-19.
Apie
Remiantis 2023 m. OECD atlikta analize, Lietuva yra viena iš sparčiausiai senstančių visuomenių tarp ES šalių. Taip pat pastaraisiais metais Eurostat prognozuoja, kad 2100 m. pensinio ir darbingo amžiaus žmonių santykis Lietuvoje sieks net 58,6 proc. (dabar – 30,7 proc.). Tai gali išbalansuoti pensijų, sveikatos apsaugos sistemas ir darbo rinką, kelti grėsmę socio-ekonominiam stabilumui.
Šis projektas prisideda prie išvardintų iššūkių atliepimo. Projekte ne tik tiriami iššūkiai, bet ir atskleidžiamas senėjimo potencialas visiems – verslui, visuomenei, valstybei.
Senėjimas analizuojamas iš pozityvaus senėjimo perspektyvos. Skirtingai nei aktyvaus senėjimo koncepcija, pasirinkta pozityvaus senėjimo perspektyva subalansuotai traktuoja įvairių aspektų – socialinių, ekonominių, psichologinių, sveikatos – svarbą senėjimo procese.
Projekte be pozityvios senėjimo koncepcijos mokslinio plėtojimo, ypatingas dėmesys skiriamas išėjimo į pensiją modeliams ir sveikatos veiksniams bei jų sąveikoms. Fokusavimą ties pozityvaus senėjimo, išėjimo į pensiją ir sveikatos aspektais lemia unikali Lietuvos situacija. Projekto tyrėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos pensijų sistemos tvarumą ir su tuo susijusius socialinės politikos sprendimus. Pensijų sistemos tvarumas Lietuvoje didžiąja dalimi remiasi pensinio amžiaus vėlinimu (prcesas vyksta iki 2026 m.). Remiantis šio instrumento svarba ir patiriamu spaudimu iš Europos Komisijos, tyrėjai daro prielaidą, kad pasibaigus šiam procesui kils klausimas dėl tolimesnio pensinio amžiaus vėlinimo. Tuo pačiu mokslininkai įvertina vieną žemiausių sveiko gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus rodiklių Lietuvoje kitų ES šalių kontekste. Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į vieną aukščiausių užimtumo rodiklių tarp pensinio amžiaus žmonių, kuris didele dalimi nulemtas finansinių motyvų. Atsižvelgdami į išvardintų aspektų galimas prieštaras, projekto komanda ieško atsakymų ir galimybių vykdydami šį projektą (detaliau žr. skiltį –„Veiklos“).
Projekto tikslas – ištirti senėjimo socialinius, ekonominius, psichologinius, sveikatos aspektus Lietuvoje kitų ES šalių kontekste, žvelgiant iš pozityvaus senėjimo perspektyvos.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2024 m. rugsėjis – 2027 m. birželis.
Veiklos
Vykdoma teorinė analizė. Jos metu analizuojama pozityvaus senėjimo koncepcija, veiksniai bei jų sąveika. Pozityvaus senėjimo koncepcija lyginama su kitomis alternatyviomis koncepcijomis. Taip pat analizuojamos senėjimo ir išėjimo į pensiją modelių ir praktikų Lietuvoje bei kitose ES šalyse praktikos. Vertinamas šių praktikų pritaikomumas Lietuvoje. Be to, analizuojami sveikatos veiksniai. Atliekama fizinės ir psichikos sveikatos sąveikos modelių analizė psichologinės gerovės kontekste bei skirtingų daugybinių lėtinių ligų profilių psichosocialinių ypatumų analizė.
Atliekama empirinė analizė. Tiriami pozityvaus senėjimo veiksniai ir jų sąveikos. Taip pat analizuojami pensinio ir priešpensinio amžiaus žmonių užimtumo ir išėjimo į pensiją veiksniai Lietuvoje kitų ES šalių kontekste. Atliekamas alternatyvių išėjimo į pensiją modelių pritaikymo Lietuvoje kontrafaktinis poveikio vertinimas. Dar gilinamasi į sveikatos veiksnius. Lyginami Lietuvos ir ES šalių vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ir psichologinės gerovės ypatumai ir atliekama aiškinamųjų veiksnių bei psichosocialinių pasekmių analizė. Be to, atliekama lėtinių ligų ir kitų fizinės sveikatos ypatumų reikšmės analizė vyresnio amžiaus žmonių psichologinei gerovei ir socialiniam dalyvumui.
Vykdomi metodologinės plėtros darbai. Rengiama ir testuojama metodologija dėl SHARE ir administracinių duomenų jungimo. Metodologija aprašoma galimybių studijoje.
Teikiami rezultatai ir jų viešinimas. Rengiamos mokslinės publikacijos, rekomendacijos, galimybių studija ir kt. projekto rezultatai. Informacija viešinama akademinei bendruomenei, praktikams, politikos formuotojams bei plačiajai visuomenei.
Naujienos
Projekto vykdytojai dalyvavo Švedijoje vykusioje konferencijoje “Aging & Social Change: Fifteenth Interdisciplinary Conference”
2025 m. spalio 22-24 d. Linšiopingo universitete (Švedija) vyko tarptautinė konferencija “Aging & Social Change: Fifteenth Interdisciplinary Conference” (liet. „Senėjimas ir socialiniai pokyčiai: penkioliktoji tarpdisciplininė konferencija“. Šiuometinė konferencijos tema – “Aging, Intergenerational Solidarity and the Polycrisis“ (liet. „Senėjimas, kartų solidarumas ir polikrizė”).
Konferencijoje dalyvavo doc. dr. Daumantas Stumbrys, dr. Kristina Zitikytė, dokt. Žeimantė Straševičiūtė. Doc. dr. Daumantas Stumbrys sesijoje “Global Reflections” skaitė pranešimą “Shifting Migration Patterns and Their Impact on Population Ageing in Lithuania: Insights from the Analysis of Demographic Trends in Lithuania, 2010–2024”. Dr. Kristina Zitikytė sesijoje “Fostering Resilience” pristatė pranešimą “To Work or not to Work: Post-retirement Employment in Lithuania”.
Dokt. Žeimantė Straševičiūtė dalyvavo stendinių pranešimų sesijoje. Joje pristatė kartu su doc. dr. Jekaterina Navicke parengtą plakatą “Rethinking Ageing: Conceptualization, Measurement and Policy Implications”. Kviečiame susipažinti su plakatu ir lietuvių kalba „Koks senėjimas? Konceptualizavimas, matavimas ir politinės implikacijos“.
Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia: https://agingandsocialchange.com/2025-conference/special-focus
IV nacionalinė socialinės politikos konferencija – surengta teminė sekcija apie senėjimą
2025 m. spalio 17 d. VU Filosofijos fakultete įvyko socialinės politikos konferencija „Socialinė politika ir visuomenės atsparumas“. Renginį organizavo VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.
Konferencijos metu aptartos atsparumo ir pažeidžiamumo problemos, kurios siejamos su socialinės politikos reguliavimo spragomis ar nepakankamai veiksmingais jos instrumentais. Taip pat renginyje nagrinėta individualių ir struktūrinių veiksnių sąveika, jų įtaką pažeidžiamumui ar atsparumui bei socialinės politikos keliamos potencialios grėsmės visuomenės atsparumui.
Konferencijoje surengta sekcija apie senėjimą visuomenės atsparumo, pažeidžiamumo ir socialinės politikos veikimo kontekste. Sekciją inicijavo ir joje skaitė pranešimus šio projekto komanda.
Doc. dr. Daumantas Stumbrys skaitė pranešimą „Gyventojų senėjimas ir migracijos pokyčiai Lietuvoje 2010–2024 m.: iššūkiai socialinei politikai ir tvariai demografinei raidai“. Doc. dr. Jekaterina Navickė pristatė kartu su kolegomis – dokt. Žeimante Straševičiūte ir prof. Antanu Kairiu – parengtą pranešimą „Koks senėjimas? Konceptualizavimas, matavimas ir politinės implikacijos“. Dr. Kristina Zitikytė skaitė pranešimą „Vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumas sveikatos, nedarbo ir įstatyminių pakeitimų aspektais“. Doc. dr. Eugenijus Dunajevas pristatė pranešimą „Sveikatos priežiūros sistemos atsparumo iššūkiai senėjančiose visuomenėse: daugybinių lėtinių ligų reikšmė gyvenimo kokybei ir funkcionavimui“. Jį rengė kartu su doc. dr. Olga Zamalijeva, dokt. Ugne Gudžinskaite, doc. dr. Jekaterina Navicke.
Kviečiame susipažinti su sekcijoje pristatytais pranešimais: https://www.youtube.com/live/zqPVoemEwgs?si=fDNHUIVHN_b5s6hA&t=10994 (žr. nuo 3:03:13 val. iki 4:35:34 val.)
Doc. dr. Jekaterinos Navickės pranešimas Sidabrinės visuomenės forume apie pensijų lankstumą Lietuvoje
2025 m. spalio 3 d. VU Filosofijos fakultete trečią kartą vyko Sidabrinės visuomenės forumas. Tai Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo koordinuojančio konsorciumo SHARE Lietuva organizuojamas seminaras, kurio tikslas sutelkti mokslininkus, viešosios politikos formuotojus, praktikus ir plačiąją visuomenę diskusijai apie senėjimo temas.
Seminaro metu doc. dr. Jekaterina Navickė skaitė pranešimą „Išėjimo į pensiją lankstumas Lietuvoje ir ES: taisyklės, rezultatai, perspektyvos“. Pranešime daugiausiai dėmesio skirta šiems aspektams:
- Svarbiausias pensijų lankstumo mechanizmas Lietuvoje yra galimybė pilnai derinti darbą ir senatvės pensiją.
- Ankstyvas išėjimas į pensiją yra nepopuliarus dėl griežtų taisyklių (išskyrus ekonominio nuosmukio laikotarpiais).
- Senatvės pensijos atidėjimas yra retas, nepaisant gana dosnių sąlygų.
- Didesnį užimtumą pensiniame amžiuje Lietuvoje ne(būtinai)lemia pensijų lankstumas.
-
Papildomos pensijų lankstumo formos įgauna didesnį politinį aktualumą sparčiai senstančioje visuomenėje.
Daugiau informacijos galima rasti publikuotame moksliniame straipsnyje: https://journals.ukim.mk/index.php/socpol/en/article/view/3765
Kviečiame teikti santraukas ir dalyvauti IV nacionalinėje socialinės politikos konferencijoje
2025 m. spalio 17 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks IV nacionalinė socialinės politikos konferencija „Socialinė politika ir visuomenės atsparumas“. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra.
Šio projekto vykdytojai konferencijoje inicijuos sesiją, skirtą senėjimo tematikai. Kviečiame aktyviai dalyvauti ir teikti santraukas! Laukiamos pranešimų santraukos, kuriose būtų analizuojamos pažeidžiamumo ir atsparumo problemos, siejamos su socialinės politikos reguliavimo spragomis ar nepakankamai veiksmingais jos instrumentais. Taip pat laukiami darbai, nagrinėjantys individualių ir struktūrinių veiksnių sąveiką, jų įtaką pažeidžiamumui ar atsparumui bei socialinės politikos keliamas potencialias grėsmes visuomenės atsparumui.
Ketinantiems skaityti pranešimus, prašome iki 2025 m. spalio 5 d. teikti jų santraukas (iki 200 žodžių) dr. Tautvydui Venciui el. paštu
Visus dalyvius kviečiame registruotis: https://forms.gle/pjFjdqM8YyszgUS36
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Daugiau informacijos renginį: https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/6821-iv-nacionaline-socialines-politikos-konferencija
Kviečiame teikti straipsnius specialiam žurnalo STEPP numeriui apie demografinius pokyčius, gimstamumą ir senėjimą
Po įvykusios tarptautinės konferencijos „The Demographic Transition: Policy Implications of Fertility and Aging Trends“, kviečiame dalyvavusius pranešėjus ir kitus susidomėjusius tyrėjus teikti originalius mokslinius straipsnius specialiam žurnalo STEPP numeriui.
Kadangi demografiniai pokyčiai ir toliau keičia socialines ir ekonomines sistemas, šiuo specialiu numeriu siekiama sudaryti galimybes mokslininkams ir politikos formuotojams pristatyti ir aptarti iššūkius ir galimybes, kurias kelia senstanti visuomenė ir besikeičiantis gimstamumas. Kita vertus, demografiniai pokyčiai atveria duris sprendimams, kurie galėtų padidinti visuomenės atsparumą ir kartų bendradarbiavimą.
Kviečiame teikti straipsnius temomis, susijusiomis su demografinio perėjimo politinėmis implikacijomis, įskaitant, bet neapsiribojant:
- senėjimas ir gerovės valstybės transformacijos;
- pensijų sistemos ir ilgalaikės priežiūros socialinis ir ekonominis tvarumas;
- pronatalistinė ir darbo rinkos politika senėjančiose visuomenėse;
-
kartų gerovė, lygybė ir solidarumas.
Straipsnių pateikimo terminas – 2025 m. gruodžio 12 d.
Išsamią informaciją galite rasti čia: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/announcement/view/139
Tarptautinė konferencija apie demografinius procesus: panelinė sesija „Užimtumas ir senėjanti visuomenė“ ir dr. Kristinos Zitikytės pranešimas
2025 m. gegužės 23-24 d. Vilniaus universitete įvyko tarptautinė konferencija „Demografinė kaita: gimstamumo ir senėjimo tendencijų poveikis politikai“ (angl. “The Demographic Transition: Policy Implications of Fertility and Aging Trends“). Ją organizavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra, Tarptautinis socialinės politikos mokymų ir tyrimų tinklas, Merilando universiteto Viešosios politikos mokykla ir Kalifornijos universiteto Berklyje Lyginamųjų gerovės valstybės tyrimų centras. Bendradarbiaujant su konferencijos organizatoriais, surengta panelinė sesija „Užimtumas ir senėjanti visuomenė“ (angl. “Employment and Ageing Society“). Dalyviai sesijoje analizavo užimtumą ir situaciją darbo rinkoje senėjančios visuomenės kontekste.
Pastarojoje sesijoje projekto vykdytoja dr. Kristina Zitikytė skaitė pranešimą „On Post Retirement Employment Across Sectors in Lithuania“. Mokslininkė pranešime akcentavo, kad Lietuvoje pensijų gavėjai pirmaisiais mėnesiais po pensijos gavimo paprastai būna aktyvesni darbo rinkoje, tačiau ši veikla mažėja su amžiumi. Tai rodo, kad ilgainiui mažėja paskata dirbti.
Tyrėja išskyrė, kad teigiami tolesnio užimtumo veiksniai yra ilgesnis darbo laikas, didesnis uždarbis, aukštesnis išsilavinimas ar profesinė kvalifikacija bei darbas švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Taip pat mokslininkė įvardijo neigiamus įdarbinimo išėjus į pensiją veiksnius. Anot K. Zitikytės, tai yra blogėjanti sveikatos būklė, žemesnis kvalifikacijos lygis ir ankstesnis darbas daugiau fizinio darbo reikalaujančiuose sektoriuose, tokiuose kaip gamyba, žemės ūkis ir statyba.
Mokslininkė apibendrino, kad didesnes darbo galimybes išėjus į pensiją įgyja tie, kurie visu karjeros laikotarpiu uždirbo didesnes pajamas ir kurių pensija yra didesnė. Mažesnes galimybes dirbti ilgiau turi tie, kas visą gyvenimą dirbo už mažesnį atlygį, įgijo žemesnę kvalifikaciją, o jų pensija yra mažesnė.
Kviečiame susipažinti su dr. Kristinos Zitikytės pranešimu (žr. nuo 5:16:31 val. iki 5:31:05 val.) bei kitų mokslininkų pranešimais ir diskusija sesijoje „Užimtumas ir senėjanti visuomenė“ (žr. nuo 5:03:49 val. iki 6:01:43 val.): https://www.youtube.com/watch?v=0TD2pRKnGgQ&t=18991s.
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimas – projekto viešinimas Sidabrinės visuomenės forume
2024 m. spalio 1 d. minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto psichologijos ir socialinės politikos mokslininkų grupė surengė antrąjį Sidabrinės visuomenės forumą. VU Filosofijos fakulteto socialinės politikos docentė ir projekto vadovė Jekaterina Navickė forume skaitė pranešimą. Mokslininkė pristatė vykdomą projektą, pagal kurio rezultatus yra analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai ir galimybės. Doc. dr. Jekaterina Navickė pranešime atkreipė dėmesį, kad svarbu kritiškai vertinti ir ieškoti alternatyvų ES paplitusiai aktyvaus senėjimo sąvokai, labiau akcentuojant pozityvų senėjimą.
Renginio metu taip pat buvo pristatyti pirminiai projekto rėmuose gauti rezultatai. Preliminarūs skaičiavimai, atlikti remiantis SHARE (angl. Survey of Health, Aging and Retirement in Europe – Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas) 2021-2022 m. surinktais duomenimis, rodo, kad Lietuva senėja neoptimaliai. „Su bulgarais, kroatais ir Kipru esame tarp penktos ir devintos vietos Europos Sąjungoje nuo galo“, – įžvalgomis dalinosi J. Navickė. Mokslininkė teigė, kad žemi yra sveikatos rodikliai ir bendra tikėtina gyvenimo trukmė. Ypač žemi gyvenimo kokybės ir prasmės rodikliai.
Sidabrinės visuomenės forume dalyvavo ne tik mokslininkai, bet ir viešosios politikos formuotojai, praktikai ir plačioji visuomenė. Visuomenės senjorų organizacijos aktyviai įsitraukė į vykusias diskusijas.
Detaliau apie renginį skaitykite čia - Sidabrinės visuomenės forumas: kaip Lietuva pasitinka globalias senėjimo tendencijas?
Susitikimas su Lietuvos Respublikos Valstybės kontrole: supažindinimas su projektu
2024 m. rugsėjo 13 d. projektas „Pozityvus senėjimas Lietuvoje: socialiniai, ekonominiai, psichologiniai ir sveikatos aspektai” buvo pristatytas LR Valstybės kontrolės patariamosios darbo grupės susitikimo metu. Kartu su Biudžeto stebėsenos departamentu buvo aptartas valdžios sektoriaus viešųjų finansų tvarumo klausimas ir rengiama ataskaita šia tema. Susitikimo metu pabrėžta, kad minėtoje ataskaitoje turėtų atsispindėti ne tik pensijų sistemos ekonominio, bet ir socialinio tvarumo aspektai.
Numatytas bendradarbiavimas su LR Valstybės kontrole rengiant finansų tvarumo ataskaitos pristatymą 2025 m. vasario mėnesį. Planuojama, kad renginio metu įžvalgas ir tyrimo rezultatus pristatys ir projekto komanda. Taip pat numatyta reguliariai supažindinti LR Valstybės kontrole su pozityvaus senėjimo projekto rezultatais.
Projekto pristatymas Lietuvos ir tarptautinei mokslo bendruomenei
Rudenį prasidėjus projektui, jo idėja ir numatomi darbai pristatyti Lietuvos ir tarptautinei mokslo bendruomenei. 2024 m. rugsėjo 9-10 d. vykusioje Tarptautinio socialinės politikos tyrimų ir studijų tinklo konferencijoje Prahoje ir spalio 4 d. Vilniuje vykusioje III Nacionalinėje socialinės politikos konferencijoje pristatytas projektas ir jo rėmuose atliekamas tyrimas apie pastarųjų metų senatvės pensijų pokyčių poveikį gyventojų pajamų pasiskirstymui Lietuvoje. Projekto komanda siekia megzti bendradarbiavimo ryšius, gauti komentarus ir pasiūlymus dėl numatomų projekto veiklų, tyrimo dizaino, duomenų, metodų ir pirminių rezultatų.
Konferencijų metu buvo pristatyti preliminarūs skaičiavimai, kurie rodo naujausių senatvės pensijų, kitų socialinių išmokų ir gyventojų pajamų mokesčio pokyčių poveikį po COVID-19 pandemijos. Rezultatai rodo nuoseklų santykinio skurdo ir pajamų nelygybės mažėjimą Lietuvoje 2021-2024 m. Visų pirma, dėl senatvės pensijų ir kitų piniginių socialinių išmokų pokyčių, o ne įgyvendintų pokyčių gyventojų pajamų mokesčio srityje. Tačiau 2021-2024 m. įvykę mokesčių-išmokų pokyčiai tik iš dalies sušvelnino didelės infliacijos poveikį, su kuriuo Lietuva susidūrė pastaraisiais metais. Tyrimo rezultatus planuojama paskelbti moksliniame žurnale „Lietuvos statistikos darbai“, straipsnio autorės doc. dr. Jekaterina Navickė, Vitalija Gabnytė-Baranauskė.
Projekto komanda ir tiriamos sritys
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.