Kviečiame dalyvauti apvalaus stalo diskusijoje „Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems?“ vyks 2016 m. vasario 18 d. 11 val. Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius).
Programa – parsisiųsti
Diskusijoje dalyvauja: Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ nariai, LR Švietimo ir mokslo, Aplinkos apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai, savivaldybių asociacijos atstovai. Į diskusiją taip pat pakviesti tėvai, auginantys vaikus su negalia, jaunuoliai su negalia, mokytojai, specialieji pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, vykdantys ir įgyvendinantys įtraukųjį švietimą.
Primename, kad Lietuvoje yra apie 10 proc. žmonių su negalia. Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ yra didžiausia skėtinė žmonių su negalia interesams atstovaujanti organizacija, vienijanti 15 nevyriausybinių negalios organizacijų. Asociacija atstovauja apie 300 tūkstančių žmonių su negalia ir jų šeimų interesams. 2015 metais Lietuvos neįgaliųjų forumas parengė alternatyvią ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, kurioje įvertino žmonių su negalia padėtį švietimo, sveikatos, prieinamumo, įdarbinimo, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, lygybės prieš įstatymą ir kitose srityse. 2016 metų balandį ataskaita bus pristatyta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete, kur bus vertinamas Lietuvos progresas įgyvendinant Konvencijos nuostatas.
Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita apie žmonių su negalia padėtį Lietuvoje rodo, kad eame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje vis dar egzistuoja specialiosios mokyklos vaikams su negalia ir ypač dažnai skiriamas mokymas namuose.
„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ surinktais duomenimis, apie pusė vaikų su negalia mokosi izoliacijos sąlygomis: 2014–2015 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 3663 mokiniai, o namų mokymas 2014 metais skirtas daugiau nei 400-tams vaikų. Integruotai, bendrose mokyklose, mokosi apie 4000 mokinių su negalia. Kad žmonių su negalia švietimas Lietuvoje yra nevisavertis įrodo ir silpnas jų dalyvavimas aukštojo mokslo sektoriuje – studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose jau ilgą laiką neviršija 1000, o tai yra mažiau nei 1 proc. visų studijuojančiųjų.
Įtraukiam švietimui Lietuvoje nesudaromos nei fizinės, nei kvalifikacinės sąlygos:
-Žmonių su negalia organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė visų švietimo įstaigų yra neprieinamos žmonėms su judėjimo negalia. Į mokyklą patekti negalintiems vaikams skiriamas mokymas namuose. Tokia išeitis vertinama kaip sistemos yda, nes izoliuoja vaiką, stabdo jo socialinių įgūdžių raidą ir apsunkina patekimą į aukštasias mokyklas.
-Vaikų su negalia tėvų apklausa rodo, kad jie norėtų leisti savo vaikus į bendras mokyklas, jeigu ten būtų užtikrinamas tinkamas ugdymas. Visgi, dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų yra nepasiruošusios priimti vaikų su regėjimo, klausos ar intelekto sutrikimais dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir vis dar išliekančių neigiamų nuostatų šių vaikų atžvilgiu. Mokyklose trūksta ir tinkamai pritaikytos metodinės mokymo medžiagos. Esant tokiai situacijai regėjimo ar klausos negalią turintys vaikai dažniausiai renkasi specializuotas mokyklas, kurios bent jau užtikrina išsilavinimo lygį, o vaikams su intelekto sutrikimais dažnai skiriamas mokymas namuose.
-Žmonių su negalia organizacijos pastebi, kad mokinio krepšelis vaikams su negalia yra nepakankamas, nes neužtikrina būtinų paslaugų siekiant įtraukaus ir visaverčio šių mokinių švietimo.
Siekdami, kad Lietuvos švietimo sistema prisidėtų prie žmonių su negalia integracijos, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumo“ nariai siūlo:
-Teisės aktais įtvirtinti draudimą nepriimti mokinių į bendrojo lavinimo mokyklas dėl su negalia susijusių aplinkybių arba sąlygų.
-Teisės aktuose įtvirtinti prievolę visus švietimo įstaigų pastatus pritaikyti žmonėms su negalia.
-Privalomas pedagogų kvalifikacijos kėlimas dėl darbo su vaikais su specialiaisiais poreikiais (lietuvių gestų kalbos pradmenys, brailio raštas ir kt. įgūdžių formavimas).
-Individualizuoti mokinio krepšelio dydį priklausomai nuo mokinio situacijos ir poreikių.
Švietimo sistema turi lemiamą įtaką žmonių su negalia padėčiai visuomenėje, nes užtikrina jų visavertę integraciją ir dalyvavimą darbo rinkoje. Geroji praktika ir tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai ši grupė visuomenėje įsitvirtina tose šalyse, kur švietimo sistema nuo žemiausių grandžių užtikrina žmonių su negalia įtraukimą į bendras ugdymo įstaigas. Tokią pareigą įtvirtina ir tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai, tarp jų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais. Nors Konvencija Lietuvoje vadovaujamasi jau šeštus metus, progresas švietimo sistemoje labai menkas, o kai kuriose srityse pastebimas netgi priešingas procesas. Todėl asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ kviečia atsakingas institucijas imtis veiksmų, kurie iš esmės keistų susidariusią padėtį.
Informuojame, kad šis pranešimas buvo išsiųstas LR Švietimo ir mokslo ministerijai, taip pat LR Aplinkos apsaugos ministerijai, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui drauge su kvietimais dalyvauti apvalaus stalo diskusijoje „Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems?“
Informacijos šaltinis: BNS spaudos centras