Vilniaus universitetas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe steigia STEAM centrą, kuris Vilniaus regiono moksleiviams ir visos Lietuvos vaikams taps tyrimų, atradimų ir inovacijų erdve. Nacionalinio STEAM tinklo, kuriam priklauso Vilniaus STEAM centras, steigimui įtakos turėjo kelios švietimo sistemos problemos.Gamtos mokslo specialistų trūkumas šiuo metu jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagal tarptautinius PISA tyrimus Lietuvos vaikų gamtamokslinis ir matematinis raštingumas atsilieka nuo OECD šalių vidurkio, kartu nacionaliniai PISA rezultatai rodo didesnius nei kitose šalyse skirtumus tarp miestuose ir kaimuose gyvenančių vaikų, tarp vaikų, kurie gimė labiau ir mažiau pasiturinčiose šeimose.
Pastarųjų metų stojimo duomenys rodo, kad, nepaisant kampanijos nukreiptos prieš socialinius ir humanitarinius mokslus, Lietuvoje tiksliųjų, gamtos, technologijų ir inžinerijos mokslų populiarumas nedidėja. Mokyklose ima vis labiau trūkti gamtos mokslų pedagogų, gamtamokslinio ugdymo studijų populiarumas didėja pernelyg lėtai. Ar STEAM sąjūdis gali padėti spręsti visas šias problemas?
Kas yra STEAM?
VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas teigia, kad galimos bent dvi prieštaringos STEAM sampratos. Remdamasis mokslo filosofu ir antropologu Bruno Latouru profesorius pasitelkia garsų J. Camerono filmą „Avataras“. Lietuvos kino teatruose šis filmas buvo rodomas „Įsikūnijimo“ pavadinimu. Pirmasis STEAM tipas galėtų būtų skirtas siekiantiems užkariauti Pandorą Žemės gyventojams. Tokią militaristinę interpretaciją puikiai atitinka ir STEAM istorija. STEAM vajui lemtingos įtakos turėjo ir Šaltasis karas, ir 1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjungos paleistas Sputnikas. Antrasis STEAM tipas, jei vėl pasiremsime „Avataru“, toks, kuris skatina bendradarbiavimą su vietiniais Pandoros gyventojais naviais. „Tad matote dvi STEAM versijas: viena susijusi su neoliberalia darbo rinkos konkurencija, o kita – su ekologine sąmone bei vartosena ir remiasi nūnai labai populiarėjančia žmonių bei nežmonių tinklaveika. Puikus tokio STEAM pavyzdys galėtų būti 2018 m. Venecijos bienalėje Nomedos ir Gedimino Urbonų inicijuota Pelkių mokykla (www.swamp.lt). Iš esmės STEAM galėtų būti suvokiamas kaip tam tikra ideologema, kuri sudaro prielaidas ir galimybes peržiūrėti gamtos mokslų studijas mūsų švietimo sistemoje“, - suvokimo skirtumus išryškina A. Poviliūnas.
Kol kas STEAM daugiau suvokiamas iš užkariaujančios modernistinės paradigmos perspektyvos. Kalbant tik apie gamtos mokslus, inžineriją, dažniau vadovaujamasi tariamais šiuolaikinės darbo rinkos interesais. Filosofijos fakulteto dekanas svarsto, ar tikrai tokia turėtų būti ir fakulteto, Vilniaus universiteto pozicija: „Formuojant savo sampratą, mums svarbiau inicijuoti kūrybingų žmonių sąjūdį, kuris būtų pajėgus, naudojantis STEAM, nuolatos peržiūrėti, kaip turėtų būti vykdomos studijos ir ne tik gamtos mokslų“.
Šiuo metu pagrindinis STEAM sąjūdžio Vilniaus universitete pasiekimas yra tas, kad susibūrė jaunų žmonių grupė – fizikai, chemikai, matematikai, biologai, inžinieriai, psichologai, filosofai ir pedagogai. „Jie, sudarydami daugiadalykę STEAM mokslininkų grupę mokosi kartu dirbti ir turi didelį potencialą nuveikti didelius darbus kuriant STEAM metodiką, pergalvojant STEAM filosofiją ir generuojant bei puoselėjant žinojimą, kaip atnaujinti gamtamokslinio ugdymo turinį“, - pastebi A. Poviliūnas.
STEAM centrai – mokiniams, mokytojams ir mokslininkams
Lietuva, reaguodama į šiuos iššūkius ir jų neatitinkančią švietimo sistemą, ėmėsi veiksmų, kurie turėtų sustiprinti gamtamokslinį ugdymą. Vienas iš jų – nacionalinio STEAM centrų tinklo sukūrimas Lietuvoje. Akronimas STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths). Tikimasi, kad dalyvavimas STEAM centro veiklose prisidės prie mokinių sudominimo šių sričių mokslais bei pasiekimų gerinimo, praktinių gebėjimų stiprinimo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijų reikalingų jų sėkmingai profesinei karjerai ugdymo, paskatins mokinius konkrečiau domėtis gamtos ir tiksliaisiais mokslais ir rinktis šių krypčių studijas. Pasak Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentės Viditos Urbonienės: „Sukurta STEAM platforma padės nutiesti tiltus tarp mokinio ir mokslininko, mokytojo ir mokslininko, stiprins mokslo ir verslo bendradarbiavimą“.Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimu Lietuvoje yra kuriama dešimt STEAM centrų – trys iš jų metodiniai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, ir septyni – regioniniai ̶ Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apskričių teritorijose. Centrų steigimo planuose numatyta, kad kiekvienas STEAM centras turės tris standartizuotas laboratorijas (biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT) ir po vieną specializuotą, regiono poreikius atitinkančią laboratoriją.
Vilniaus universiteto kuriamą Vilniaus metodinį STEAM atviros prieigos centrą sudaro aštuonios laboratorijos, kurios plačiau ir giliau aprėps visas standartizuotų laboratorijų kompetencijų sritis bei apims dvi specializuotas ir bus vientisas savo ugdymo turinio, metodikos ir proceso organizavimo požiūriu. Vilniaus universitetas STEAM centrą steigia dabartinio Vilniaus planetariumo patalpose. Centro steigimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Strateginį centro erdvių planavimą bei sklandų bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių užtikrina VU Plėtros departamento direktorė Aurelija Jakubė ir to paties departamento projektų vadovė Monika Karnickaitė.
Vilniaus ir aplinkinių regionų 7-12 klasių mokiniams bus sudarytos galimybės atlikti tyrimus specializuotose laboratorijose. Iki pietų atliekami tyrimai atitiks bendrąsias ugdymo programas: mokiniai susipažins, ką ir kaip tyrinėja šiuolaikiniai gamtos mokslai, be to, jie galės integruotai tyrinėti ir patiems mokiniams rūpimas, aktualias problemas. Iš esmės mokiniai, bendradarbiaudami su mokslininkais ir mokytojais, patys tyrinės, konstruos, modeliuos ir ieškos atsakymų į sudėtingus, aktualius, kelias mokslo sritis aprėpiančius klausimus, turės galimybių ieškoti atsakymų, kaip reikėtų spręsti globalias problemas.
Popietinis centro laikas bus skirtas įvairioms neformaliojo švietimo veikloms, į kurias turės galimybių įsitraukti ne tik gimnazistai, bet ir darželinukai. „Tikimasi, kad centre mokiniai atras STEAM veiklas iš naujo ir tai jiems suteiks motyvacijos domėtis aplinkoje vykstančiais procesais bei juos geriau suprasti. Numatomose veiklose ypatingas dėmesys skiriamas kontekstui ir kasdienių iššūkių sprendimui. Bus siekiama, kad mokiniai išmoktų metodų, o tyrimus galėtų tęsti mokykloje arba namuose, pasitelkdami mokyklose turimą įrangą ar asmeninius mobiliuosius įrenginius“, - teigia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas doc. Ramūnas Skaudžius.
Taip pat STEAM centras kvies aktyviai įsitraukti ir mokytojus – jie galės tobulinti savo kvalifikaciją, bendradarbiaudami su mokslininkais galės projektuoti, kaip, įgyvendinant atviros prieigos principą, ugdymo procesui būtų galima panaudoti mokslo infrastruktūrą. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojo dr. Pauliaus Tamošiūno: „Nors šio centro pagrindinė tikslinė grupė yra mokiniai, tačiau labai norėtųsi, kad jis taptų esmine pagalbos mokytojui vieta, į kurią drąsiai kreiptųsi jau aktyviai veikiantys mokytojai ir būtų drąsinami šiandieninių galimybių dar neatradę kolegos. Tokia tarpdalykinė platforma turi visas galimybes ženkliai prisidėti prie kokybiškai kitokio lygio ugdymo, kuriame mokiniai įgalinami tapti lygiaverčiais šiandienos problemų sprendėjais“. „Kartu STEAM yra ir unikali galimybė atgaivinti pedagoginius tyrimus, kurti naujas metodikas ir mokymo priemones, dalyvauti organizuojant gamtamokslinio ugdymo turinio reformą. Būtent čia bus sukurtos sąlygos bendradarbiauti visiems: mokiniams, mokslininkams ir mokytojams; pedagogams, psichologams ir gamtos mokslų atstovams“, - pastebi Filosofijos fakulteto prodekanė Vida Jakutienė.
VU fakultetų indėlis plėtojant STEAM
Steigiant Vilniaus STEAM centrą, bendradarbiauja keli Vilniaus universiteto padaliniai: Chemijos ir geomokslų fakultetas, Filosofijos fakultetas, Fizikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras, Matematikos ir informatikos fakultetas ir VU Plėtros departamentas. Skirtingų krypčių ir sričių mokslininkai (jų grupę sudaro 19 atstovų) rengia metodines programas, sudaro įrangos ir priemonių, kurių reikės STEAM laboratorijose, sąrašus.
Tuo pačiu metu Vilniaus universitetas aktyviai plėtoja ir tarptautines veiklas – įsijungė į Fraiburgo universiteto (Vokietija) koordinuojamą STEAM švietimo konsorciumą, jungiantį 16 Europos institucijų, dalyvauja Europos universitetų Coimbra tinklo STEM darbo grupės veiklose. Įgyvendinant tarptautinį Erasmus+ programos Aukštojo mokslo stiprinimo projektą EASTEM (Erasmus+ Capacity Building project (2019-2021), No. 598915-EPP-1-2018-1-SE-EPPKA2-CBHE-JP), koordinuoja STEAM centrų steigimą Azijos šalyse – dešimtyje Indonezijos, Tailando ir Vietnamo universitetų. Vykdant Erasmus+ Strateginių partnerysčių projektus CT-STEAM (Nr. 2019-1-BE02-KA201-060222) ir „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM“ (Nr. 2019-1-LT01-KA203-060767), kuriuose sutelkti tarptautiniai partneriai iš universitetų ir mokyklų, kuriami moduliai mokytojams. Pasak projektuose aktyviai dalyvaujančios VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorės Valentinos Dagienės, šie projektai padeda geriau suprasti STEAM dalykų ugdymo svarbą. Lietuvai labai svarbu matyti STEAM ugdymo kontekstą, diskutuoti, keistis nuomonėmis, o ypač – gauti pagalbos įgyvendinant konkrečius sprendimus.