Vaiko paėmimas iš nesaugios šeimos aplinkos siekiant užtikrinti jo gerovę yra viena iš atsakingiausių ir sudėtingiausių vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbančių darbuotojų funkcijų, kurios įgyvendinimas, ką patvirtina atliekami tyrimai, vyksta ypatingo neapibrėžtumo, netikrumo ir rizikos kontekste.
Profesionalumas, kurio tikimasi iš vaiko teisių apsaugos darbuotojų, pirmiausia suponuoja profesinę praktiką, pasižyminčią atliekamų veiksmų kokybe (Horn, 2016). Individualiame lygmenyje profesionalumas gali būti suvokiamas kaip specialisto meistriškumas taikyti specifines žinias ir įgūdžius siekiant darbinių tikslų (Evetts, 2011), o struktūriniame lygmenyje profesionalumą sąlygoja skirtingų veiksnių, situacijų, veikėjų, sistemos elementų formuojamas kontekstas (Terhart, 2011).
2019–2021 metais Vilniaus universiteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkų įgyvendinto mokslinio tyrimo rezultatų pagrindu parengtose rekomendacijose pristatomos prielaidos, darančios poveikį VTAĮT darbuotojų profesionaliam veikimui mikro-, mezo- ir makro- lygmenyse: tai ir visuomenės požiūris, ir teisinis reglamentavimas, politiniai/sisteminiai sprendimai, organizacinis kontekstas bei asmeninės darbuotojų profesinės kompetencijos. Galiausiai pateikiami konkretūs pasiūlymai ir aptariamos priemonės, kurių pagalba galima vystyti darbo aplinką palaikantį vaiko teisių apsaugos darbuotojų profesionalumą.
Profesionalaus vaiko teisių apsaugos darbuotojų veikimo prielaidų modelis ir rekomendacijos