FSF įvykiai

Prasidėjo valstybės ir valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymas. Apie skirtą paskolą studentai, pateikę prašymus, gali sužinoti prisijungę prie Valstybinio studijų fondo internetinio tinklalapio. Studentai apie tai, kad jiems siūloma sudaryti paskolos sutartis, yra informuojami išsiunčiant pranešimą į studento prašyme-anketoje nurodytą elektroninio pašto adresą.

Studentai, kuriems paskirta valstybės remiama paskola, dėl jų gavimo turės kreiptis į vieną iš pasirinktų bankų: „Swedbank" AB arba DNB bankas. Čia galima susipažinti ir palyginti šiais metais išduodamoms paskoloms nustatytas bankų sąlygas.

Valstybės remiamų paskolų sutartis studentai gali pasirašyti nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 10 dienos. Atvykę į banką studentai privalės pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (tapatybės kortelę arba pasą). Jeigu valstybės remiamos paskolos sutartį pasirašo įgaliotas asmuo, jis taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą pasirašyti sutartį. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo yra pasirašoma valstybės remiamos paskolos sutartis. Kredito įstaiga turi teisę atsisakyti su studentu pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiškėjus faktams apie studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Studentai, kuriems yra paskirta valstybės paskola, privalo iki lapkričio 10 dienos atvykti į Valstybinį studijų fondą adresu A. Goštauto g. 12-419, Vilnius, ir pasirašyti valstybės paskolos sutartį. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 

Daugiau informacijos:

Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė
Eglė Drungilaitė
(8 5) 255 3375
www.vsf.lt

Portalo VU Naujienos vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė kalbina fakulteto doc. Kęstą Kirtiklį.

„Nesu labai dažnas filosofo, dirbančio ir Komunikacijos fakultete, pavyzdys, bet nesu ir absoliuti išimtis. Yra tokių, kurie, pavyzdžiui, dėsto vizualinę komunikaciją ir laisvalaikiu užsiima filosofija. Bet yra ir tokių kaip aš, kuriems pasisekė“, – prisipažįsta Filosofijos ir Komunikacijos fakultetų docentas Kęstas Kirtiklis. Ką šios iš pirmo žvilgsnio nederančios disciplinos turi bendra? Ar apie šiandienos komunikacijos problemas galėtume padiskutuoti su Sokratu, Platonu ar Aristoteliu? Kalbamės su doc. K. Kirtikliu.

Gal pradėkime pokalbį nuo bendresnio klausimo: kaip apibūdintumėte komunikacijos filosofiją? Ką ji tiria?

Jau kuris laikas didžiuma filosofų nebesiekia visko apimti ar žinoti, pasisakyti visais klausimais. Kai kurie, tiesa, tebemano, kad filosofija kelia tik didžiuosius klausimus apie tai, koks yra pasaulis, kas yra tiesa, gėris, grožis ar meilė. Ne taip jau mažai filosofų nuklydę į siauresnes temas ir jose bando žiūrėti, kaip šios didžiosios filosofinės problemos kyla konkrečiu aspektu konkrečioje situacijoje. Per pastarąjį šimtmetį suklestėjo kalbos filosofija, socialinė filosofija, sąmonės filosofija. Komunikacijos filosofija yra viena iš tokių disciplinų. Ji dvilypė, nes, viena vertus, tyrinėja, kas yra komunikacija žmogui ir kokią reikšmę ji turi žmogaus gyvenime. Kita vertus, ji tyrinėja komunikacijos mokslų prielaidas: ką tiri tuomet, kai tiri komunikaciją?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras kviečia 10-12 kl. moksleivius į PSICHOLOGIJOS MOKYKLĄ, kurioje nagrinėsime šias temas:

KAS SVARBIAU: PRIGIMTIS AR AUKLĖJIMAS?
KAIP VEIKIA ATMINTIS? KOKS GRUPĖS POVEIKIS TAU?
KADA ŽMOGUS SUSERGA PSICHIKOS SUTRIKIMU?
KĄ REIŠKIA SAVE AKTUALIZUOJANTI ASMENYBĖ?
GALVOJI APIE PSICHOLOGIJOS STUDIJAS VILNIAUS UNIVERSITETE?

Psichologijos mokykla prasideda lapkritį ir vyks kartą per mėnesį, šeštadieniais. Kiekvieno susitikimo metu nagrinėsime vis kitą psichologijos mokslui aktualią temą (pvz.: atmintis, stresas, psichikos sutrikimai, žmogaus raida ir kt.). Seminarus ves Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos bei Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedrų dėstytojai, doktorantai bei magistrantai.

Šiandien, spalio 21 d., antrą kartą paskelbtame  Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge (QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia, EECA) Vilniaus universitetas (VU) pakilo per 13 pozicijų ir užėmė 19 vietą.

„Džiaugiuosi, kad Vilniaus universitetas išlaiko stiprias lyderio pozicijas Lietuvoje ir smarkiai šoktelėjo į viršų šiame reitinge, tačiau mūsų pagrindinis tikslas yra lygiuotis į pasaulio geriausius universitetus ir kilti pasauliniame, o ne tik regioniniame QS reitinge. Tą VU sėkmingai ir daro pastaruosius dvejus metus“, – sakė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Š. m. spalio 23 d. 11 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. NATALIJA VALAVIČIENĖ gins disertaciją „Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų specialistų tarptautinė migracija“ socialinių mokslų srities, sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

2024 m. po neaiškios globalinės katastrofos smoge skendinti Europa atrodo vienodai pilka, niūri ir atšiauri. Naftos atsargos beveik išseko. Korporacija „Trexx“ po žeme nutiesė milžinišką pagrindinius Europos miestus sujungiantį Metro tinklą, kuris yra vienintelė teisėta transporto priemonė. Kiti keliavimo būdai, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, yra socialiai nepriimtini ir nelegalūs. Reklamų kupinoje Metro erdvėje taip pat vyksta populiarus televizijos žaidimas, kurio metu emigrantai varžosi dėl prieglobsčio gavimo.
Pagrindinis filmo herojus, neurotiškasis Rodžeris gyvena Stokholmo priemestyje. Vaikinas nuolat girdi keistą balsą galvoje. Iš pradžių tai atrodo lyg sąžinės balsas, apeliuojantis į slapčiausias jo baimes ir troškimus, arba nuolat suirzusios, nerimastingos, pervargusios asmenybės haliucinacijos. Tačiau vėliau paaiškėja, kad tai visai ne Rodžerio vidinis balsas.
Kodėl taip svarbu, kad Europos kontineto gyventojai naudotųsi tik Metro sistema? Kodėl pagrindinis filmo herojus kaskart patekęs į Metro zoną jaučiasi taip nejaukiai? Kas tas keistas balsas jo galvoje?

Kviečiame Jus į Leif-Runar Forsth ir Bodil Nordvik paskaitą „Kūrybiškumo mokymas mokyklose“ ir  praktinį užsiėmimą „Kūrybiški metodai ir technikos“. Abu renginiai vyks spalio 19 d., Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9/1, 201 auditorijoje. Paskaitos laikas - 13:00-14:30 val., praktinio užsiėmimo - 15:00–16:30 val.

Paskaitoje „Kūrybiškumo mokymas mokyklose“ kalbama apie ugdymą, kuris padeda moksleiviams tapti kūrybiškesniais. Pristatomi 3 metus Norvegijos mokyklose vykdyto projekto rezultatai. Paskaitoje paaiškinama, kaip kūrybiškumo principai ir kūrybiški metodai bei technikos buvo taikomi projekto metu ir kokį poveikį jų taikymas turėjo mokytojams, moksleiviams ir tėvams.

Praktinio užsiėmimo „Kūrybiški metodai ir technikos“ metu jo dalyviai galės patys išbandyti kūrybiškumą skatinančius metodus, patirti jų veikimą.

Kviečiame Jus į seminarą „Kas per „amatai“ psichoterapija ir psichoanalizė?". Mintimis apie profesiją, įžvalgomis bei abejonėmis apie prieštaringą psichoterapeuto ir psichoanalitiko amatą dalinsis du ilgalaikę ir įvairialypę patirtį turintys psichiatrai, psichoterapeutai ir psichoanalitikai Stasė Meškauskienė ir Levas Kovarskis.

Seminaras vyks spalio 21 d. 17:00 – 19:00 val. Vilniaus universitete Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9/1) 201 auditorijoje.

Būtina registracija čia.
Vietų skaičius ribotas. Vietą garantuojame tik seminarą apmokėjusiems asmenims.

Seminaro kaina: 10 €, studentams – 5 €. Prašome sumokėti iki spalio 19 d.