FSF įvykiai

13-17 metų paauglių apklausos 2018 ir 2010* metais duomenys rodo, kad elektroninių patyčių mastas mažėja. 2018 metais apklausus 504 paauglius, 81 procentas nurodė, kad nėra patyrę patyčių ar tyčiojęsi iš kitų, kai 2010 metais tokių paauglių buvo 65 procentai (apklausus 394). Patiriančių elektronines patyčias paauglių procentas skirtingais metais išliko toks pats – 16 procentų. Tačiau žymiai sumažėjo paauglių, kurie nurodė, kad tyčiojosi iš kitų, bet patys nėra patyrę patyčių – nuo 19 iki 3 procentų. 2018 metais daugiau paauglių tėvų nurodė, jog domisi vaiko veikla internete, dažniau kalba su vaiku apie tai, pataria ir padeda, kai kyla sunkumų, bei stebi vaiko veiklą internete. Sąmoningumo didinimas naudojantis internetu ir prevencinė veikla rekomenduotinos kaip pagrindinės priemonės elektroninių patyčių mažinimui.

2019 m. balandžio 5 d., penktadienį, 17:00 VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) (204 auditorija) doc. dr. Danutė Bacevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Postsekuliari etika“.

Ar esama „postsekuliaraus posūkio“ etikoje? Kas sieja pastangą plėtoti filosofijos ir religijos dialogą ieškant žmogiškojo solidarumo ištakų, etinio mito kūrimą suabsoliutinant žmogiškąją atsakomybę ir radikalaus blogio kaip negatyviai prisotinto fenomeno aprašymą? Paskaitoje, svarstant postsekuliarios etikos galimybės klausimą, bus aptariamos jos atmainos Jürgeno Habermaso ir Hanso Jonaso filosofijoje, o daugiausia dėmesio bus skirta čekų kilmės filosofo Martino Becko Matušiko apmąstymams apie radikalų blogį.

The 9th Berlin Summer School in Social Sciences will take place in Berlin on July 15 – 25, 2019. The summer school aims at supporting young researchers by strengthening their ability in linking theory and empirical research. The two-week program creates an excellent basis for the development of their current research designs.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. kovo 21 d. kviečiame į šeštąjį susitikimą, kuriame VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Vytis Vidūnas pristatys „Bhagavadgytą“.

Vilniaus universitetas 2019-aisiais metais mini 440 metų sukaktį! Ta proga, visus kviečiame į VU gimtadienio pikniką, vyksiantį balandžio 1 d.

Visi gimtadienio tortu bus vaišinami:
- 11.00−12.00 val. Kauno fakulteto Liepų kiemelyje
- 12.00−13.00 val. Centrinių rūmų M. K. Sarbievijaus kieme / M. K. Čiurlionio miestelyje / Botanikos sode
- 12.30−14.00 val. Saulėtekio miestelyje
- 13.00−14.00 val. Naugarduko rūmų kiemelyje

Kviečiame pasižiūrėti video kvietimą!

Nusikaltimų baimė – dažnai neracionalus, bet natūralus jausmas, kuriuo siekiama manipuliuoti, kuris diktuoja klaidingus sprendimus, kartais – varžo mūsų laisvę. Kas kursto nusikaltimų baimę? Kada ji – pagrįsta? Kaip konstruojama XXI amžiaus raganų medžioklė? Kam naudinga bauginti visuomenę? Kokie psichologiniai ir socialiniai nusikaltimų baimės padariniai? Kaip istorinė praeitis skatina mūsų baimes?

Šie ir daugelis kitų šiandien itin aktualių klausimų bus analizuojami nacionalinėje Lietuvos kriminologų asociacijos ir Vilniaus universiteto organizuojamoje konferencijoje „Nusikaltimų baimė: prigimtis, padariniai, sprendimai“.

Sveikiname Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantą Alfredą Buiko, laimėjusį antrą vietą konkurse „Trijų minučių disertacija“! Alfredas skaitė pranešimą „Sąmokslo teorijos kaip moderni demonologija“.

Pranešėjas teigė, kad šis konkursas tikrai naudingas ir jame turėtų dalyvauti daugiau doktorantų. „Šiame konkurse dalyvavau jau antrą kartą. Sunkiausia, tikriausiai, buvo suspausti pagrindinius disertacijos argumentus į tris minutes trunkantį pranešimą. Įdomiausia buvo galvoti pranešimo „kabliuką“ bei ruošti skaidrę“, – pasakojo A. Buiko. Jo disertacijos tema ieško sąmokslo teorijų ištakų: „Šiuolaikiniame „fake news“ ir „post-tiesos“ prisotintame pasaulyje sąmokslo teorijos tapo liūdna kasdienybe (tikinčių jomis yra daug – maža to, jomis tiki ne tik keistuoliai, bet ir politikai). Mano disertacija analizuoja šį reiškinį iš kultūros filosofijos ir religijos istorijos pozicijų (t. y., kaip tikėjimo demonais, velniais ir raganomis tąsą). Šis naujas požiūris gali padėti geriau suprasti sąmokslo teorijų genezę, suvokti jas įgalinančius elementus“, – aiškino A. Buiko.

Tęsiamas eksperimentinei filosofijai skirtų renginių ciklas „Eksperimentinės filosofijos vakarai“. Trečiojo susitikimo metu Mindaugas Gilaitis (VU Filosofijos institutas) skaitys pranešimą „Eksperimentinė filosofija ir kasdienė kalba".

Renginys vyks 2019 m. kovo 25 d., pirmadienį, VU Filosofijos fakultete (307 aud., Universiteto g. 9, Vilnius), 17:30.